Universitetas anksčiau ir dabar

Universiteto vizija

Kurti išskirtinį ir konkurencingą universitetą, rengiantį biomedicinos srities specialistus ir vykdantį aukščiausio lygio mokslinius tyrimus.

Universiteto misija

Kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką bei išsilavinusią visuomenę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į darbuotojų, studentų ir klausytojų lytį, amžių, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę bei pilietybę.

Universiteto istorija

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas aukštojo mokslo reiškinys Lietuvoje. 2010 m. Seimo nutarimu sujungus Kauno medicinos universitetą (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje, tęsianti geriausias KMU ir LVA tradicijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekia kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką bei išsilavinusią visuomenę.

Šia savo veikla aukštoji mokykla siekia skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę.

Ištakos – tarpukario Vytauto Didžiojo universitetas

Medicinos studijos Kaune pradėtos 1919 m. pabaigoje. 1920 m. Medicinos skyrius tapo Aukštųjų kursų padaliniu. 1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanu 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, nuo 1924 m. – Vladas Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė: pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), MF klinikų rūmai (1940 m.). Medicinos studijos Kaune buvo tęsiamos ir nacių okupacijos metais (dekanas prof. Juozas Meškauskas).

1950 m. sovietinei valdžiai reorganizavus universitetą, įkurtas Kauno medicinos institutas (direktorius prof. Juozas Kupčinskas). Nuo 1953 m. KMI vadovavo prof. Zigmas Januškevičius, kurio pastangomis institutas dalyvavo tarptautinėse programose, buvo plečiama materialinė studijų bazė. 1989 m. KMI reorganizuotas į Kauno medicinos akademiją (rektorius prof. Antanas Praškevičius).

Atkūrus nepriklausomybę KMA pasuko demokratizavimo ir struktūrinių reformų keliu.

Atkurtos Lietuvos aukštosios mokyklos pokyčiai

KMA tarybos slaptu balsavimu 1991 m. KMA rektoriumi išrinktas prof. Vilius Grabauskas. Prasidėjo esminiai struktūriniai pokyčiai. 1991–1992 m. įkurti Biomedicinos tyrimų, Endokrinologijos, Kardiologijos bei Psichofiziologijos ir reabilitacijos moksliniai institutai, du nauji fakultetai – Slaugos ir Visuomenės sveikatos.

Suformuota ES Bolonijos procesą atitinkanti trijų pakopų studijų programa. Buvo siekiama įgyvendinti studijų, mokslo ir praktinės veiklos vienovės principą: vietoje klinikinių katedrų įkurtos profilinės klinikos, pasirašytos sutartys su klinikinėmis ligoninėmis, įteisinta šiose ligoninėse KMA profilinių klinikinių katedrų veikla. Jose dirbantiems gydytojams sudarytos sąlygos mokyti studentus, rezidentus, dirbti mokslinį darbą. Pradėtas įgyvendinti studijų modernizavimo procesas: peržiūrėtos studijų programos, daugiausia dėmesio skirta dėstomiems dalykams integruoti, nebūtinai faktinei informacijai riboti, pradedamas dalykų dėstymas, studijavimas ciklais, atsisakoma egzaminų sesijų. Optimizuota studijų metodika, pabrėžiama pačių studentų atsakomybė, aktyvumas, savarankiškumas, ugdomas gebėjimas spręsti praktines problemas ir užtikrinamas objektyvus laimėjimų vertinimas.

1995 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Kauno akademinės klinikos įteisintos kaip Kauno medicinos akademijos ligoninė ir taip grąžintos aukštajai mokyklai. Taip buvo galutinai atkurta Lietuvos aukštoji mokykla, apie kokią svajojo tarpukario VDU Medicinos fakulteto vadovai. 1998 m. Kauno medicinos akademija reorganizuota į Kauno medicinos universitetą.

Tęsiamos studijų proceso reformos

2002 m. universiteto rektoriumi išrenkamas prof. Remigijus Žaliūnas. Toliau reformuojamas studijų procesas, išplečiamos nuotolinių studijų galimybės, tarptautinis studentų ir dėstytojų mobilumas. Visa tai sudarė sąlygas 2005 m. sėkmingai įdiegti pradėtą probleminio mokymo sistemą, kuri buvo ir tebėra unikalus reiškinys valstybiniu mastu. Šią sistemą galima laikyti ilgalaikio ligtolinio bendradarbiavimo su Šveicarija rezultatu.

Keitėsi ir studijų turinys. Buvo siekiama suteikti platų universitetinį išsilavinimą, didinti humanitarinių ir socialinių disciplinų apimtį. Iki aptariamojo laikotarpio sėkmingai palaikyti ryšiai su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įgavo naują pagreitį ir mastą.

Susijungė lygiateisės akademijos

2007 m. atidaryta nauja universiteto biblioteka ir informacijos centras. Tai pirmoji biblioteka Baltijos šalyse atkūrus jų nepriklausomybę, projektuota ir statyta pagal naujausius pasaulio universitetų bibliotekų standartus. Joje įdiegtos moderniausios bibliotekų technologijos: leidinių skolinimo ir grąžinimo savitarnos RFID sistema, sukurta virtualioji biblioteka. LSMU biblioteka įtraukta į Europos moderniausių universitetų bibliotekų katalogą.

2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu patvirtinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutą, Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į didžiausią biomedicinos specialistus rengiančią aukštąją mokyklą Lietuvoje (rektorius prof. R. Žaliūnas).

Universitetas jungia dvi lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 5 institutai, LSMU yra didžiausios universitetinės ligoninės – Kauno klinikų – steigėjas, veikia 2 stambiųjų ir smulkiųjų gyvūnų klinikos, bendrai dirba administracijos padaliniai, Studentų atstovybė. Sukurta naujoji Lietuvos heraldikos komisijos patvirtinta universiteto simbolika. Naujajame universiteto herbe įrašytas šūkis – Salus pro Patria (Sveikata – Tėvynei). Naujosios heraldikos autorius – Rolandas Rimkūnas.

Po vienu stogu – verslo ir mokslo jungtis

2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą. Šią programą taip pat įgyvendina LSMU partneriai – Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Bendromis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas suteikė unikalią galimybę LSMU po vienu stogu sujungti kompetencijas bei dirbti įvairioms Lietuvos ir užsienio mokslininkų grupėms. Jos čia vykdys fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, verslo ir viešojo sektoriaus užsakymus.

Tarptautinis bendradarbiavimas visada išskyrė šį universitetą nacionaliniu mastu. Vienu metu čia studijavo netgi trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokiusių užsieniečių. Tarptautinis bendra- darbiavimas ryškų impulsą įgavo nuo 1991 m., tačiau jo pamatai padėti jau ligi tol, ankstesnių vadovų ir jų vykdyto bendradarbiavimo su užsienio institucijomis dėka.

2014 m. LSMU studijavo studentai iš Ispanijos, Vokietijos, Izraelio, Švedijos – iš viso 616 studentų iš 48 šalių. Universiteto strateginės plėtros planuose – tarptautiškumo plėtra, konkurencingumas mokslo atradimų ir daugelyje kitų sričių.