Aukštųjų mokyklų mugėje – opūs klausimai dėl aukštojo mokslo ateities
Kasmetės studijų mugės ir parodos Universitetui – viena geriausių progų tiesiogiai ir patraukliai pristatyti jaunimui studijų programas, atsakyti į abiturientų klausimus, suteikti informacijos, kuri padėtų atsakingiau pasirinkti būsimąsias studijas. Mugė – tai ir galimybė diskusijose išgirsti vertinimų bei lūkesčių dėl aukštųjų mokyklų tinklo, aukštojo mokslo finansavimo pokyčių ir kitų aktualijų. Tokiais akcentais trečiadienį, sausio 17 –ąją, Kaune, „Žalgirio“ arenoje, prasidėjo 17-oji „Aukštųjų mokyklų mugė“.
Šiųmetis renginys išsiskyrė dideliu dėmesiu vykstančiai universitetų pertvarkai. Apie tai diskutavo susirinkę šalies švietimo strategai, klausimų apie universitetų jungimą bei tolesnį kai kurių studijų programų likimą uždavė ir būsimieji studentai.
Diskusijoje – laukiančių darbų apžvalga
„Šie metai – sudėtingi aukštojo mokslo pasauliui, bet tuo pačiu ir pilni įvairių atvirų galimybių. Pajėgas jungia aukštosios mokyklos. Kurdami geras sąlygas mokslui, studijoms, darbuotojams, keldami ambicingus tikslus, turime užtikrinti studijų patrauklumą, mažinti pasikartojančių studijų programų ir kilstelėti aukštojo mokslo kokybę į kitą lygmenį“, – atidarydama renginį pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Svarbiausia vykdomų pertvarkų dalis – tai, jog turime atstatyti universitetų bei kolegijų orumą ir saugumą. Reikėtų kuo mažiau kištis į aukštųjų mokyklų gyvenimą. Taip, reikia valstybinio reguliavimo – bet reikia ir padoraus finansavimo. Jis turėtų būti skiriamas pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Sieksime, kad svarbia sutarties dalimi taptų aukštosios mokyklos strateginis planas, kad kiekviena jų pasirinktų, ką gali daryti geriausiai“, – į netolimą ateitį žvelgė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša.
Keletą valandų trukusioje diskusijoje dalyvavo nemažai šalies švietimo strategų, paliesta daug opių aukštojo mokslo pertvarkos klausimų: nuo nemokamų bakalauro studijų galimybių dar šiemet, menkų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų iki aukštojo mokslo finansavimo ir rengiamų specialistų paklausos problemų.
Prie LSMU stendo – apgultis
Kol „Žalgirio“ arenos amfiteatre apie aukštojo mokslo ateitį diskutavo politikai, ministrai, aukštųjų mokyklų ir verslo atstovai – ekspozicijų salėje šurmuliavo minios moksleivių iš visos Lietuvos. Šiųmetėje mugėje LSMU pristatė 19 pirmos pakopos ir vientisųjų studijų programų.
Susidomėjusio jaunimo prie Universiteto stendo buvo itin gausu. Informaciją lankytojams aktyviai teikė visų septynių Universiteto fakultetų atstovai – studentai, dėstytojai, fakultetų dekanai. Ir šiemet būsimuosius studentus pirmiausia domino priėmimo tvarka, konkursinio balo sandara, kokių žinių ir gebėjimų reikia norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą, ar sunku mokytis įstojus, kokios gyvenimo sąlygos studijuojant.
Tradiciškai didžiausio susidomėjimo sulaukia medicinos, odontologijos, farmacijos ir veterinarinės medicinos studijos, tačiau pasak LSMU prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, šiemet pristatant Universiteto studijų programas daug dėmesio skirta aktyviai informuoti jaunimą ir apie kitas LSMU studijų programas, specialistų paklausą, karjeros perspektyvas.
„Daug šviesių jaunimo veidų, iš klausimų pobūdžio matyti, kad abiturientai labai tikslingai domisi mūsų studijų programomis. Universiteto privalumas – konkrečios, aiškios studijų programos, rengiamų specialistų paklausa, aiškios perspektyvos baigus studijas.
Viena didžiausių šių metų mugės aktualijų – tai, jog būsimiesiems studentams kyla klausimų dėl tų studijų programų, kurios dubliuojasi su Lietuvos sporto universiteto programomis. Kol kas nežinios iš tiesų daug, tačiau švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė jau užtikrino, jog pradėtų studijų programų tęstinumas bus išsaugotas“, – įspūdžiais dalijosi LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.
Tiesioginė informacija iš pirmų lūpų – paveikesnė
Pasak prorektoriaus, itin aktyviai bendrauti su abiturientais šiemet skatinami LSMU studentai: apklausos rodo, kad būtent studijuojančių bendraamžių patirtis, konsultacijos ir patarimai moksleiviams patraukliausi, veiksmingiausi ir daug lemia studijų pasirinkimą.
Abiturientė Donata iš Kėdainių žiniomis, gautomis iš LSMU studentų, buvo patenkinta: gerai besimokanti mergina ketina studijuoti mediciną ir tam papildomai rengiasi jau ne pirmus metus. Šiauliškė Rimantė svarsto apie visuomenės sveikatos studijas, tačiau abejoja dėl brandos egzaminų rezultatų. Diskusijos su studentais padrąsinta moksleivė ketina likusius iki brandos egzaminų mėnesius stipriau pasimokyti.
Pasak prof. Kęstučio Petrikonio, neaiškumai, kylantys dėl Lietuvos sporto universiteto prijungimo, jau artimiausiu metu turės būti išspręsti, nes užsitęsusi nežinia gali turėti įtakos priėmimui.
„Juk dėl geriausių studentų mes konkuruojame su užsienio universitetais. Gali nutikti, jog matydami tam tikrą Lietuvos švietimo sistemos nestabilumą, gabūs jaunuoliai apsispręs rinktis studijas kitose šalyse. Kuo greičiau švietimo sistema atsakys į visus klausimus, kuo greičiau bus rasti sprendimai – tuo bus geriau visiems“, – kalbėjo prof. K. Petrikonis.
Studijų programas Universitetas pristatys ir vasario 8 – 10 d. Vilniuje vyksiančioje 16 –oje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018“.
