„Hospiton 2019“: nuo mobiliųjų programėlių iki dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų reabilitacijos srityje
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centre darbas nesustojo net vidurnaktį – čia vyko pirmasis reabilitacijos srities hakatonas „Hospiton 2019“, kuriame dirbo daugiau nei šimtas inovatyviuosius sprendimus kuriančių žmonių.
Pirmąjį sykį LSMU, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) sveikatos inovacijų bendruomenės organizuojamas renginys subūrė inžinerijos, informacinių technologijų, dizaino, socialinių mokslų, ir, žinoma, sveikatos srities specialistus, kurių bendradarbiavimas davė itin vaisingų rezultatų – per tris dienas buvo sukurta net 17 idėjų, kai kurios – išplėtotos iki pirminio prototipo lygmens, o trys geriausiai įvertintos apdovanotos piniginiais prizais.
Pirmoji renginio diena, penktadienis, buvo skirta susipažinti su reabilitacijos iššūkiais ir komandoms formuoti. Patrauklų ir informatyvų pranešimą parengė Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas profesorius Raimondas Kubilius. Profesorius buvo vienas iš idėjinių renginių iniciatorių, teikęs konsultacinę ir ekspertinę paramą viso renginio organizavimo metu bei prisidėjęs prie kokybiško jo įgyvendinimo. „Kasdienėje klinikinėje praktikoje stebime, kad sveikatos priežiūros specialistų siūlomi sprendimai, teikiamos rekomendacijos nebėra tokie paveikūs. Todėl šiame 72 valandoms sutelktame įvairių profesijų komandų idėjų inkubatoriuje ieškojome inovatyvių, nestandartinių sprendimų proveržio: kaip didinti ir padėti pacientui įsitraukti į savo ligos valdymą, kaip ir ar kai kurių problemų sprendimą galėtume patikėti išmaniosioms technologijoms ar mūsų poreikiams adaptuotiems naujiesiems socialinės medijos instrumentams“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Renginio partneris Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pristatė gyvybės mokslų skatinimo iniciatyvą. Atrodo, kad pranešimas sveikatos srities inovatoriams buvo išties reikalingas, nes dalyviai dar ilgai nuo scenos nepaleido ir žėrė klausimus, iniciatyvas pristačiusiai MITA inovacijų vadybininkei Linai Kisielei.
Antrąją renginio dieną, šeštadienį, dalyvius konsultavo gausus būrys mentorių – jų buvo šiek tiek daugiau nei 15. Patarimais ir gerąja patirtimi dalijosi mentorių komandos, sudarytos iš sveikatos, inžinerijos, dirbtinio intelekto (angl. AI),rinkodarosspecialistų. Mentorystės sesijos užtruko ilgiau nei buvo numatyta: tai rodo didelį mentorių atsidavimą projektui ir pačių dalyvių suinteresuotumą parengti kuo kokybiškesnį, visuomenei naudingą produktą. Dalyviai gyrė ir dėkojo mentoriams už ekspertines jų įžvalgas, kai kurie – po gautų pastabų visiškai keitė savo pirminę idėją. „Nustebino informacinių technologijų studentų, besidominčių sveikatos srities problemų sprendimu, gausa. Daug kūrybiškų jaunų žmonių, mokančių dirbti komandoje. Tikėtina, kad įgyvendinus nors dalį kurtų idėjų po kelerių metų reabilitacijos sritis bus papildyta nauja inovatyvia įranga“,– nuostabos neslėpdamas kalbėjo vienas renginio mentorių doc. dr. Sigitas Mingaila.
Į finišo tiesiąją ir finalą sekmadienį žengė septyniolika komandų. Nemaža dalis „Hospiton 2019“ dalyvių buvo IT srities specialistai. Nenuostabu, kad didelė dalis idėjų buvo skirtos sveikatos būklei reabilitacijos metu stebėti, duomenims perduoti gydytojui ir palyginti, naudojant mobiliąsias programas (angl. mobile app). Komisija, kurią sudarė LSMU, KTU, Kauno klinikų ir rizikos kapitalo fondų valdytojai, aktyviai išnaudojo laiką, skirtą klausimams – dalyviai sulaukė klausimų, susijusių su duomenų apsauga, sukurtų programų aktualumu pasirinktai auditorijai ar galimybių jas komercializuoti rinkoje.
Vertinant tokius kriterijus kaip unikalumas, inovatyvumas, techninis produkto sudėtingumas, komandos sudėtis ir paties pristatymo kokybė, balsuodama komisija išrinko tris komandas, kurios pasidalijo net 2000 eurų prizinis fondą, skirtą tolimesnei idėjos plėtrai. Prizinį fondą įsteigė vienas renginio organizatorių – EIT sveikatos inovacijų bendruomenė (angl. EIT Health).
Kova tarp pirmųjų vietų buvo išties nuožmi, tai rodo ir galutiniai rezultatai – skirtumas tarp pirmųjų trijų vietų skiriasi vos per balą. Trečiąja vieta ir 300 eurų buvo apdovanota komanda„Vertigone“, kuri kūrė prietaisą, atliekantį galvos srities statinės reabilitacijos stebėseną. „Paprastas, patogus ir nešiojamasis prietaisas rodo judėjimo amplitudę, judesių skaičių ir greitį atliekant gydytojų paskirtą galvos svaigimo sindromo ir kitų pusiausvyros sutrikimų (vestibuliarinių) ligų gydymą“, – kalbėjo komandos atstovai.
Antrąją vietą užėmusi komanda, kuriai buvo skirtas 700 eurų prizas, per 3 dienas sukūrė išmanųjį sveikatos asistentą „Oksis“. Tai kompiuterio programa, inicijuojanti ir automatiškai palaikanti pokalbį su realiu žmogumi (angl. chatbot). „Programa skirta edukuoti, motyvuoti, priminti pacientui atlikti fizinius pratimus, kuriuos individualiai paskyrė gydytojas. Taip pat programa galėtų siųsti priminimus išgerti reikiamus vaistus, pasimatuoti kraujospūdį, įsivertinti glikemiją ar priminti bet ką, ką gydytojas pažymi programoje“, – teigė komandos „Oksis“ nariai.
Pirmoji vieta ir 1000 Eur prizinis čekis atiteko komandai „MIMIC“. Ji sukūrė išmaniąją programą, kurią naudojant taikomi specialūs veido ir balso atpažinimo algoritmai. Ši programa reabilitacijos metu padeda atkurti kalbos ir veido raumenų sutrikimų turintiems žmonėms šias funkcijas. Komandos atstovė Birutė Vabalaitė, fizinės reabilitacijos ir medicinos gydytoja, neslėpė džiaugsmo, ir teigė, kad komandos stiprybė – tarpdiscipliniškumas, nes komanda buvo sudaryta iš skirtingų specialybių atstovų, o tai leido plačiai panaudoti turimas žinias. Apie ateities perspektyvas B. Vabalaitė kalbėjo pozityviai: „Visi komandos nariai yra pasiryžę plėtoti projektą iki galo ir jau turime idėją, kaip galėtume pritaikyti unikalų sprendimą gydymo įstaigose ir už jų ribų. Taip pat turime idėjų apie projekto plėtrą ateityje.“
„Džiaugiamės, renginio metu gimusiomis idėjomis, kurių dalis, tikime, virs tais išmaniaisiais sprendimais, padėsiančiais klinikinėje praktikoje atrakinti kai kurių įsisenėjusių problemų spynas. Neabejojame, kad tai padės pacientui geriau laikytis gydytojo sudaryto plano, labiau jam įsitraukti į kasdienes fizinio aktyvumo veikas, namų aplinkoje naudotis virtualiųjų asistentų pagalbomis“, – apibendrino prof. R. Kubilius.
