Insulino atradimui – 100 metų

Prieš 100 metų Kanados mokslininkai atrado insuliną – vaistą, pakeitusį milijonų žmonių gyvenimą. Iki šio atradimo badas buvo pagrindinis diabetu sergančių žmonių „vaistas“. Insulino atradimo istorija pasakoja ir apie mokslinių eksperimentų kelią, atradimo džiaugsmą, šlovę ir neteisingą įvertinimą, atradėjų nesantaiką dėl Nobelio premijos komiteto sprendimo.

Tai ir istorija apie be atlygio farmacijos pramonei perduotą gamybos technologiją. Nuo 1922 m. diagnozė „diabetas“ nereiškia, kad liko gyventi dveji–treji metai. Šiandien pasaulyje diabetu serga apie 460 mln. žmonių, gydoma apie 180 mln., insulino terapiją gauna 25 proc. pacientų ir tai kainuoja apie 21 mlrd. dolerių per metus.

Kelias į atradimą buvo ilgas. Daug mokslininkų tyrinėjo šią ligą, fiziologinius procesus ir ieškojo veiksmingų vaistų. Prie to prisidėjo ir Aleksote žydų šeimoje gimęs ir augęs Oskaras Minkovskis (1858–1931). Jis ir Josefas von Meringas 1889 m. įrodė, kad pašalinus kasą šunys suserga diabetu. Insulino atradėjai rėmėsi šių mokslininkų tyrimais. Kaune Aleksote yra Minkovskių gatvė, prie Maironio gimnazijos – atminimo lenta. Čia mokėsi įžymūs broliai fizikas Hermanas ir fiziologas Oskaras Minkovskiai.

Nuo O. Minkovskio ir J. Meringo atradimo praėjo keli dešimtmečiai, kol buvo išskirtas insulinas.

Rumunų mokslininkas Nicolae Paulescu’as (1869–1931) kasos sekrecijos tyrinėjimus pradėjo Prancūzijoje. Būdamas 31 metų jis grįžo į Bukareštą organizuoti Eksperimentinės fiziologijos laboratorijos. 1916 m. sukūrė vandeninį kasos ekstraktą, kurio suleidus diabetu sergančiam šuniui normalizuodavo cukraus kiekį kraujyje. Šį ekstraktą pavadino pankreinu. Tačiau jo atradimas nesulaukė dėmesio.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė eksperimentus. 1921 m. N. Paulescu’as publikavo straipsnį prancūzų kalba „Medicinos fiziologijos traktatas“ (pranc. Traité de Physiologie Médicale) , kuriame išsamiai aprašė kasos ekstraktų poveikį diabetu susargdintiems šunims.

Panašiu metu kitame žemyne Šiaurės Amerikoje Kanadoje Toronto universitete jaunas gydytojas Frederickas Bantingas (1891–1941) ir studentas Charlis Bestas (1899–1978), globojant fiziologijos profesoriui Johan’ui Macleod’ui (1876–1935) atliko panašius eksperimentinius tyrimus. Jie perrišdavo šunų ištekamąjį kasos lataką ir po kiek laiko iš atrofavusios kasos gamindavo ekstraktą. Biochemikas James’as Collip’as išgrynino veikliąją medžiagą, tai yra gavo išvalytą insuliną. Apie šį atradimą 1921 m. lapkričio 14 d. paskelbta pasauliui. Ši diena nuo 1991 m. skelbiama kaip Pasaulinė diabeto diena. Kanados mokslininikai necitavo Paulescu’o tyrimo, tikėtina, kad apie jį nebuvo skaitę.

1922 m. sausio 11 d. pirmą kartą insulinas panaudotas terapijoje. Diabetu sergantis pacientas 14-metis Leonard’as Thomson’as (1908–1935) į Toronto universiteto ligoninę atgabentas komos būklės. Jam buvo injekuota insulino. Po antro bandymo savijauta pagerėjo. Leonardas išgyveno dar 13 metų ir mirė nuo pneumonijos.

Jau kitais, 1923, metais Nobelio premijos komitetas įvertino šį atradimą ir premiją skyrė prof. J. Macleodui ir F. Bantingui. Jauniausias 34 metų Nobelio premijos laureatas F. Bantingas įsižeidė, kad nebuvo įvertintas jo kolega Ch. Bestas ir po skandingų diskusijų nutarė pasidalyti premija su juo. J. Macleodas pasekė šiuo pavyzdžiu ir pasidalijo premija su J. Collip’u. Kilo nesantaika dėl neobjektyviai įvertintų nuopelnų. Tačiau N. Paulescu’as liko užmirštas.

Toronto universitetas suteikė farmacijos pramonei teisę be atlygio (pardavė patentą už simbolinį vieną dolerį) naudoti insulinos gamybos technologiją. Pradėta gaminti insuliną iš gyvulių kasos. 1923 m. Augustas Kroghas iš Kopenhagos universiteto susitiko su insulino atradėjais, kad daugiau sužinotų apie insuliną. Jo žmona sirgo cukriniu diabetu. Toronto universitetas suteikė leidimą insuliną gaminti Skandinavijoje.

1936 m. vienos Danijos kompanijos vadovas H. Ch. Hagedornas (1888–1971) Kaune akcinėje bendrovėje „Maistas“ įkūrė insulino gamybos cechą. Čia insulinas buvo išskiriamas iš užšaldytų kasos liaukų ir persiunčiamas į Daniją vaistams gaminti.

Apie šį vieną didžiausių medicinos atradimų yra sukurta pasakojimų, filmų. 1988 m. intriguojančią insulino atradimo istoriją režisierius Erik’as Till’is papasakojo televizijos miniseriale „Glory Enough for All“ (liet. „Šlovės užtenka visiems“). Filmas buvo apdovanotas devyniais Kanados kino ir televizijos akademijos „Gemini“ apdovanojimais. 

Įdomu, kad insulino atradėjas, Nobelio premijos laureatas gydytojas F. Bantingas, buvo ir dailininkas, dažniausiai tapęs peizažus. 1925 m. jis nutapė laboratoriją, kurioje jis su kolega Ch. Bestu atrado insuliną.

Šis darbas buvo pavadintas tiesiog „Laboratorija“. 2018 m. darbas aukcione parduotas už dešimtkart didesnę kainą nei buvo planuota, už 313 250 dolerių. Aukciono organizatoriai 53 250 dolerių skyrė Toronto universitetui diabeto tyrimams.