Įtraukusis judumas – judumo galimybės kiekvienam
2022 m. balandžio 7–8 dienomis Stokholme vyko Švedijos nacionalinės „Erasmus+“ agentūros organizuojamas tarptautinės bendradarbiavimo veiklos kontaktinis seminaras “Įtraukusis judumas aukštajame moksle” (angl. Inclusive Mobility in Higher Education), kuriame dalyvavo 112 aukštojo mokslo institucijų atstovų iš 27 Europos šalių: fakultetų ir tarptautinių programų koordinatoriai, įtraukties ir įvairovės skyrių darbuotojai. Tarp keturių atstovų iš Lietuvos seminare dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro Akademinio judumo skyriaus vedėja Žaneta Dičkutė.
Įtraukties ir įvairovės didinimas yra vienas iš pagrindinių prioritetų, kuriuos Europos Komisija nustatė naujajam 6-erių metų programos „Erasmus +“ laikotarpiui (2021-2027 m.). EK Aukštojo mokslo skyriaus atstovė Nadia Manzoni savo pranešime išskyrė tris aspektus, kurie svarbūs skatinant Europos aukštojo mokslo įtrauktį: visų pirma, siekiama įtraukti įvairaus tipo aukštąsias mokyklas (universitetus, kolegijas, profesinio ugdymo, privačias aukštojo mokslo institucijas) įgyvendinti Erasmus Chartijoje numatytus tikslus. Antras aspektas susijęs su mažiau galimybių turinčių aukštųjų mokyklų studentų, dėstytojų ir darbuotojų įtrauktimi į judumo projektus stiprinant jų motyvaciją, suteikiant reikiamą pagalbą ir sudarant tinkamas salygas dalyvauti įvairiose tarptautinės patirties suteikiančiose veiklose. Trečias aspektas – lanksčios ir įvairios judumo galimybės: ilgalaikiai ir trumpalaikiai mainai, mišrios intensyvios programos, virtualios judumo veiklos.
EK atstovės nuomone, įtraukties ir įvairovės proritetas turi būti įgyvendinamas tiek Europos politikos lygmenyje numatant bendrąją strategiją, įgyvendinimo rėmus ir priemones, tiek nacionaliniu lygmeniu nustatant šaliai specifines įtraukaus judumo gaires, apibrėžiant tikslines grupes, vykdant aktyvią informacijos sklaidą, o taip pat aukštosios mokyklos lygmeniu renkant duomenis ir analizuojant, kokios kliūtys trukdo dalyvauti mainų programose, rengiant papildomus dokumentus ir įtraukties skatinimo planus ir vykdant paramos priemonių akademinei bendruomenei sklaidą.
Ypatingas pranešėjos dėmesys buvo skirtas judumo projektuose nepakankamai atstovaujamų grupių, kurių apibrėžimas naujame Erasmus+ laikotarpyje įgavo platesnę - mažiau galimybių turinčių judumo dalyvių -reikšmę, įtraukčiai. Mažiau galimybių turintys dalyviai apibrėžiami kaip asmenys, kurie dėl fizinių ir sveikatos (negalia, lėtinės ligos) ekonominių, socialinių ir kitų priežasčių negali išvykti mainų laikotarpiui. Dabartinė situacija rodo, kad aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų, kuriuos galima būtų priskirti mažiau galimybių turinčiai tikslinei grupei, dalyvavimas mainų programoje yra labai žemas: studentai iš socialiai ir ekonomiškai nepalankių salygų sudaro 7 proc., o specialiųjų poreikių turinčių dalyvių procentas nesiekia net 1 proc. bendro mobilumo projektų dalyvių skaičiaus. Daugelio šalių patirtis parodė, kad finansinis aspektas yra ypač svarbus: net 67 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų (studentų, dėstytojų) nurodė, kad jie nebūtų galėję dalyvauti judume, jei jiems nebūtų skirta Erasmus+ programos finansinė parama (stipendija, dotacija).
Europos Sąjunga kelia ambicingą tikslą iki 2027 m. pasiekti 10 proc. mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičių nuo bendro judumo programose galinčių dalyvauti asmenų skaičiaus, todėl seminaro tikslas buvo suteikti daugiau žinių, skatinti idėjų ir patirties sklaidą apie tai, kokiomis motyvacinėmis ir komunikacinėmis priemonėmis galima įveikti judumo kliūtis, kaip stiprinti akademinės bendruomenės informuotumą ir įtrauktį.
Itraukaus judumo platforma Inclusive.Mobility.EU, siūlo plačią prieigą prie informacijos apie užsienio šalių, nacionalinių agentūrų ir aukštųjų mokyklų siūlomas paslaugas ir paramos priemones studentų su negalia judumui. Studentas gali įsivertinti savo asmenines galimybes, jam prieinami įrankiai ir naujausi informaciniai ištekliai (publikacijos, ataskaitos, video), padėsiantys pasirinkti judumo kryptį ir geriau pasirengti judumo laikotarpiui. Platforma siūlo susipažinti su judume dalyvavusių studentų patirtimi, jų įspūdžiais ir rekomendacijomis, užmegzti ryšius ir bendrauti su bendraminčiais, dalyvauti mokymuose. https://inclusivemobility.eu/
“Euroguidance” tinklo atstovės kalbėjo apie esminį konsultantų vaidmenį. Tinklas turi centrus 34 šalyse, jo nariai aktyviai bendradarbiauja organizuodami mokymus, keisdamiesi ekspertinėmis žiniomis, inicijuodami pokyčius judumo administravimo procesuose. Konsultantams svarbu yra nuolat gerinti savo kompetencijas, tam “Euroguidance” siūlo el. praktinio mokymo priemones (internetinius seminarus, virtualius kursus, el. publikacijas aktualiomis temomis), organizuoja akademinius vizitus, tarptautinius seminarus ir renginius. Kompetencijų ugdymui svarbu yra prieiga prie naujausios informacijos ir inovatyvių tarptautinių praktikų. Gerosios praktikos duomenų bazės, naujienlaiškiai, socialinės medijos suteikia galimybę tobulėti ir atliepti tikslinių grupių poreikius gauti išsamią ir profesionalią pagalbą judumo ir tarptautinės karjeros planavimo klausimais. “Euroguidance” Lietuvoje internetinė svetainė: http://www.euroguidance.lt/
Kopenhagos aukštosios verslo mokyklos atstovai pranešime “Nuo aukščiausių pažymių prie studentų įsitraukimo“ pristatė “CBS studento pilietybės” konceptą. CBS pilietybė yra suteikiama studentams, kurie aktyviai įsitraukia į formalias ir neformalias mokyklos veiklas, kuriančias pozityvesnę ir dinamiškesnę mokymosi aplinką. CBS labiau nei akademiniai pasiekimai vertinamas studentų socialinis aktyvumas, skatinamos ir pripažįstamos kompetencijos, įgytos dalyvaujant su studijų programa susijusioje veikloje (narystė akademinėje taryboje, mentorystė), tarptautiškumą skatinančiose veiklose (atvykusių studentų globa, tarptautinių studijų ambasadorystė, atstovavimas mokyklai tarptautiniuose konkursuose) ir aktyvi socialinė pozicija ir pilietiškumas (veikla studentų nevyriausybinėse organizacijose, savanorystė, visuomenei naudinga veikla). CBS pilietybė yra svarus kriterijus judumo atrankose dalyvaujantiems studentams, suteikiantis jiems pranašumą konkuruojant dėl patrauklių mainų krypčių ir universitetų.
Romos Sapienzos universiteto atstovės savo pranešime “Nuo Erasmus projektų link tvarios administravimo praktikos” pagrindinį dėmesį skyrė projektams, skatinantiems pabėgėlių ir migrantų įtrauktį į Europos aukštojį mokslą. 2015 m. Europą ištikusi migrantų krizė paskatino projektą InHere, kurio tikslas buvo sustiprinti žinias ir dalijimąsi jomis, pagalbą ir akademinę partnerystę suteikiant prieigą ir integruojant migrantus į Europos aukštąsias mokyklas, ypatingas dėmesys skirtas paslaugų ir administracinės pagalbos plėtrai. Universitete buvo parengtos kompleksiškos priemonės - gerosios praktikos katalogai, internetinių seminarų serijos, vadovai administraciniam personalui, rekomendacijos. Sėkmingi ir tvarūs projektai padėjo pamatą ilgalaikei įtraukties ir įvairovės plėtros strategijai Uni(di)versity, kuri yra įrankis, įgalinantis Europos aukštojo mokslo lyderius, vadovus, įvairių administracinių lygių ir skyrių darbuotojus inicijuoti pokyčius savo institucijose ir akademinėse bendruomenėse pabėgėlių integracijos klausimais, kurie šiandien tapo dar aktualesni Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
Bergeno universiteto darbuotojai seminare pristatė įtraukios komunikacijos principus ir reikšmę. Anot pranešėjų, bet kuriame bendravime svarbiausi komponentai yra pagarba, empatija, gebėjimas priimti skirtingus požiūrius. Įtrauki komunikacija padeda sukurti bendruomenę, kuri yra skirtinga, bet įtrauki, vieninga, bet ne vienoda. Labiausiai paveiki komunikacija yra ta, kuri supranta tikslinės grupės poreikius ir šneka jų kalba. Todėl siekiant pritraukti daugiau studentų į judumo projektus pranešėjai rekomenduoja rinktis tikslinei grupei artimus realius pavyzdžius (modelius, judumo ambasadorius) ir įtraukią informacijos pateikimo formą (trumpi filmukai socialiniuose tinkluose ir medijose).
Jevle universiteto atstovės savo pranešime pristatė projektą ESMHE (angl. Equity in Student Mobility in Nordic Higher Education), kurio rėmuose organizuojami studentų su negalia mainai tarp Šiaurės šalių, koordinavimo specifiką. Pagal projektą organizuojami trumpalaikiai (1 savaitės trukmės) grupiniai studijų vizitai į kitos Šiaurės šalies mokymosi instituciją, vyksta virtualūs parengiamieji susitikimai su koordinatoriais ir kitos šalies studentais, idėjų mainai. Pranešėjos akcentavo parengiamąjį tokių projektų etapą: seminarai, apvalaus stalo diskusijos tarp šalių koordinatorių siekiant geriau vienas kitą pažinti, sukurti pasitikėjimu grįstus ryšius. Svarbus yra aktyvus koordinatoriaus vaidmuo, gebėjimas bendrauti su specialiuosius poreikius turinčiais studentais, lengvai prieinama informacija, daugiau lankstumo mainų programoje, neįgalių studentų patirtis, gebėjimas į ją įsiklausyti.
Pranešime “Personalizuoti judumo takai” Vidurio Švedijos universiteto atstovė auditorijos dėmesį atkreipė į kokybės aspektą judumo projektuose, kuris dėl siekių skatinti ir didinti judumo dalyvių skaičių neretai tampa antraeiliu. Anot pranešėjos, jos tikslas yra puoselėti individualų santykį su studentu, kad universitetą baigęs studentas žinotų turėjęs tarptautines galimybes, kad jis pasirinko jomis pasinaudoti, o nepasirinkęs savo įveiklino kitose srityse. Reikia gerbti aktyvią studento asmeninę poziciją ir pasirinkimus, atsakomybę už save ir savo galimybes. Todėl svarbu yra skirti pakankamai laiko pažinti savo studentus, o jiems parodyti tarptautinių mainų formų įvairovę: įprasti mainai, vasaros stovyklos, praktikos įmonėse, tarptautiškumo namuose alternatyva. Siekiama kurti integruoto judumo modelį, kuris padėtų studentui suprasti procesus, kas svarbu žinoti prieš judumą, kas vyksta po to, bendradarbiaujant su kitais administraciniais skyriais kurti vientisą paramos ir pagalbos studentui struktūrą, pasakoti sėkmės istorijas.
Teksto autorius: TRSC Akademinio judumo skyriaus vedėja Žaneta Dičkutė
Nuotraukos: organizatorių
