„Kultūra tausoti“ provokuos diskusijai, kvies apmąstymams, skatins pokyčius

Šiųmetė Kultūros savaitė, kurios šūkis „Kultūra tausoti“, išskirtinė tuo, kad vyks nuotoliniu būdu, renginio dalyviams naudojantis „Facebook“, „Microsoft Teams“ ir kitais socialiniais tinklais. 

Karantino laikotarpis Kultūros savaitės rengėjus, LSMU Kultūros centrą, paskatino kūrybiškai ieškoti neišnaudotų galimybių vienyti Universiteto bendruomenę, stiprinti tarpusavio ryšius.

Tarp Kultūros savaitės, kuri vyks gegužės 4–8 dienomis, renginių – diskusijos, bendruomenės pietūs, kelionė po LSMU muziejus, išskirtinio filmo peržiūra, protų mūšis – tačiau visas šias veiklas vienys bendra tema – išteklių tausojimas.

„Kodėl šiemet kalbėsime apie tausojimą? Nes matome, kaip smarkiai žmogaus veikla lemia reikšmingus aplinkos pokyčius. Tausoti išteklius – tai pirmiausia juos naudoti tvariai, taupant, mažinant poveikį aplinkai.

Šiandien, vedami troškimo gyventi geriau, patogiau, esame linkę vartoti nesusimąstydami apie padarinius. Dažniausiai save teisiname sparčiu gyvenimo tempu, tuo, kad per mažai žinome apie kitokius išteklių naudojimo būdus. Tad šios savaitės metu suteiksime informacijos, kaip jūs, darydami mažus pokyčius kasdienėje namų ir darbo aplinkoje, galite labai prisidėti tausojant išteklius“, – šiųmetės Kultūros savaitės esmę pristatė LSMU Kultūros centro vadovė Grytė Žitkienė.

Kultūros savaitė prasidės stipriu akcentu: paskaita-diskusija „Socialinė atsakomybė. Mano didysis AŠ“. Diskusijos vedėjas – Giedrius Bučas, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, norėtų ne tik pasidalyti mintimis, patarimais, bet ir kviečia Universiteto bendruomenę užduoti klausimus, diskutuoti.

Aktyvus kaunietis pripažino, jog virtualiuoju būdu tokią paskaitą-diskusiją rengs pirmą kartą – tačiau tikisi dalyvių pozicijos, minčių, klausimų. „Be abejo, daug kas sutiktų: tausoti išteklius reikia – bet kaip konkrečiai galime tai daryti? Mano tikslas – ne tik pateikti pavyzdžių, rekomendacijų – bet ir paskatinti dialogą“, – pabrėžė G. Bučas.

G. Bučo socialinės iniciatyvos ypač plataus visuomenės dėmesio ir atgarsio sulaukė pernai, kai būrys švaresnės ir sveikesnės aplinkos siekiančių bendraminčių leidosi į 6 dienų žygį aplink Kauno miestą. Pakeliui žygeiviai kruopščiai rinko, registravo ir rūšiavo visas 2 metrų pločio take rastas atliekas.

Iš viso žygio metu iš viso surinkta 11,5 tūkst. vienetų įvairių atliekų – maisto pakuočių, cigarečių pakelių, stiklo, automobilinių atliekų, ir pan. Žygiui pasibaigus, iš surūšiuotų atliekų išryškėjo tam tikra „vartojimo dėlionė“, iš kurios galima daryti tam tikrų išvadų apie visuomenės vartojimo įpročius, elgesį – ir netgi sudaryti taršos „žemėlapį“. Tarkime, iš bendro atliekų kiekio cigarečių pakeliai sudarė 7 proc., maisto pakuotės – 40 proc., daugiausia automobilinių atliekų rasta palei kelius, o prie vandens jų visai neaptikta.

Pasak G. Bučo, šios ir kitų planuojamų iniciatyvų metu surinkti duomenys bus pateikiami seniūnijoms, savivaldybei, institucijoms, bus diskutuojama su gyventojų bendruomene ir su verslo atstovais. Antai didžiulis surinktų nuorūkų kiekis (per 2 valandas – 8 tūkst. vienetų) net nebuvo traukiamas į statistiką, kad jos neiškreiptų. Dėl šios problemos iniciatyvos atstovai kreipėsi į bendrovę „Philip Morris Lietuva“.

„Matome, kad visuomenei trūksta švietimo. Tad šiemet į taršos problemas sieksime atkreipti dėmesį dar vienu žygiu – šį kartą aplink visą Lietuvą, ir iš surinktų atliekų kursime augančią meno instaliaciją. Žmonės sako, kad Lietuvoje švaru: tačiau jei šitiek atliekų randame eidami sąlyginai siauru taku – kiek jų rastume visame plote?“, – kalbėjo G. Bučas.

Viena Kultūros savaitės pažibų – naujo projekto „Kultūros kino vakarai“ premjera, kurioje matysite filmą „El Padre Medico“ (Lietuvis Amazonės džiunglėse), kurį specialiai mūsų bendruomenei pristatys filmo režisierius Vytautas Puidokas.

„Filmo kūrėjai leidžiasi į Brazilijos džiunglių gilumą vedini didingos Aleksandro Ferdinando Bendoraičio (1919–1998) legendos. Ji byloja apie kilnų gydytoją, pasišventusį misionierių, Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos, savo rankomis sukūrusį plaukiojančių ligoninių tinklą, teikusį pagalbą tūkstančiams Amazonės baseine gyvenančių žmonių. Tačiau pokalbiai su liudininkais, prabangaus asmeninio gyvenimo detalės, įtarimai žmonių išnaudojimu bei kraupiais nusikaltimais pradeda griauti filmo kūrėjų planus papasakoti „Motinos Teresės iš Lietuvos“ istoriją“, – rašoma filmo pristatyme.

Tačiau filmo režisierius Vytautas Puidokas „El Padre Medico“ siūlo žiūrėti be išankstinių nuostatų, netgi prieš tai pernelyg neieškant informacijos apie tai, kaip reikėtų vertinti filmą arba jame atskleidžiamą asmenybę.

„Aš ir pats nesu pasirinkęs kažkokios vienos tiesos. Filmas – tarsi tam tikra mozaika, jis nepateikia galutinių atsakymų, o siūlo žiūrovui pačiam susidėlioti savąją istorijos versiją. Po kiekvieno seanso pastebiu, jog žmonės filmą pamato kiekvienas savaip.

Mane džiugina, kad žiūrovai linkę ieškoti tam tikros savo tiesos, ir apie A. F. Bendoraitį susidaro skirtingas nuomones. Regis, čia ir yra tokia asmenybė, apie kurią negali pasakyti kažko kategoriškai, trimis sakiniais – kaip veikiausiai ir nė apie vieną iš mūsų“, – pastebėjo filmo režisierius.

Tad įvairi renginių Kultūros savaitė skatins ir veiklai, ir apmąstymams. Kviečiame Universiteto bendruomenės narius aktyviai dalyvauti.

Informacija apie renginį: