Santaka: kur susitinka mokslas ir verslas

Daugelio verslo įmonių atstovai skirtingai supranta bendradarbiavimo su mokslu naudą, tą konferencijoje „Santaka: kur susitinka mokslas ir verslas“, vykusioje gruodžio 1 d. galėjo išgirsti kartu su verslininkais bendravę mokslininkai. LSMU Neuromokslų instituto ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje konferencijoje prisistatė mokslo ir verslo atstovai.

Kokybiško ir mokslu grįsto produkto sukūrimas per kuo trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis sąnaudomis yra vienas iš pagrindinių verslo tikslų ne tik Lietuvoje. Dėl šios priežasties turi mažėti atstumas tarp mokslo žinių ir verslo siekių.

Daug dėmesio buvo skirta diskusijoms apie mokslo ir verslo poreikius, palankias bendradarbiavimo sritis. Aptartos verslo perspektyvos, specializuotos pramonės šakos, kuriose atsirastų galimybės panaudoti LSMU mokslininkų sukurtas metodikas, mokslo tyrimus, rezultatus ar suteikti gautų duomenų interpretavimo galimybes ir siūlyti verslui tam tikras rekomendacijas. Konferencijoje buvo analizuojami ir bendradarbiavimo naudos aspektai bei išsakyti lūkesčiai, mintys ir pageidavimai bei aptarti konkretūs sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai.

Susirinkusiuosius sveikino LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, LSMU Neuromokslų instituto direktorius prof. Arimantas Tamašauskas.

Pristatymą apie LSMU universiteto veiklas ir galimybes pristatė prof. Vaiva Lesauskaitė, LSMU prorektorė mokslui.

VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas Mantas Zamžickas savo pranešime pabrėžė eksporto duomenų bazės galimybes ir svarbą bei pagalbą verslui ir mokslui užmezgant kontaktus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pasiūlė aktyviai naudotis Lietuvos diasporos programa.

LSMU padalinių mokslininkai: dr. Kęstutis Skauminas, doktr. Lukas Žemaitis, dr. Vacis Tatarūnas, dr. Gytis Svirskis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Rima Naginienė, prof. Jurga Bernatonienė, prof. Valdas Jakštas, dr. Rimantas Stakauskas, prof. Elena Bartkienė pristatė darbo padaliniuose specifiką, tarptautinio bendradarbiavimo aspektus, kuriamas inovacijas, teikiamas paslaugas ir ateities vizijas. Buvo aptartos diagnostikos, vaistų kūrimo, biologinių žymenų paieškos, individualizuotos medicinos, agrokultūros, gyvūnų mokslo, patentų, intelektinės nuosavybės bei tyrimų atliekamų LSMU padaliniuose galimybės.

Anot L. Matusevičienės, konferencijoje buvo pristatyta tik nedidelė dalis LSMU padalinių. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo sukviesti verslo ir mokslo atstovus bendrai diskusijai. LSMU teisinė bazė yra pakankama, kad būtų kuriamos įmonės tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis. Daugeliu bendradarbiavimo atvejų aptariamos skirtingos sąlygos ir pasirenkamas tinkamiausias  bendradarbiavimo variantas derybų metu.

Po konferencijos vyko įdomi diskusija, taip pat buvo išklausyti verslo atstovų pasisakymai bei specifiniai pasiūlymai kitiems renginiams.

Prof. A. Tamašauskas sakė: „Konferencija – vienas pirmųjų žingsnių, kai susitinka LSMU biomedicinos mokslų atstovai ir verslininkai, kad išgirstų vieni kitus, sužinotų apie veiklą, pradėtų suprasti, kaip galėtų užmegzti naudingą bendradarbiavimą. Mokslininkai ir verslininkai išgirdo informaciją apie  naujas idėjas, terminus, darbo organizavimo koncepcijas. Reikia laiko, kol abi pusės pradės suprasti vieni kitus, atras naudingų idėjų bendradarbiavimui – tik tada atsiras bendri projektai. Po renginio verslininkai galės geriau pažinti fundamentinių mokslų atstovų idėjas, jų galimybes ir numatomas fundamentinių mokslų tendencijas, o mokslininkai – geriau suprasti verslo kryptis Lietuvoje. Gyvos diskusijos konferencijos metu, manau, jau pradėjo sąlyčio taškų paiešką ir ateityje tai ves prie bendrų projektų, kurie bus naudingi tiek verslui, tiek mokslo pažangai. Ši konferencija – kaip įžanginis žodis prieš ilgalaikį bendradarbiavimą. Labai norėčiau, kad tokie idėjų pasikeitimai vyktų reguliariai, kad mokslininkai ir verslininkai pradėtų kalbėtis viena kalba“.

Konferencijoje buvo pristatyti tiksliniai mokslo atstovų pranešimai, bet po renginio kalbėję verslininkai tikisi, kad netolimoje ateityje iš mokslininkų jiems pavyks išgirsti ir konkrečių pasiūlymų. Verslo atstovams iš vieno ar kelių susitikimų ar konferencijų, skirtų bendram LSMU prisistatymui, nelengva suvokti, kas yra vystyti biotechnologijas. Tam tikrų biotechnologijų supratimas reikalauja mokslinio išsilavinimo, tad pirmiausia verslininkai tikisi, kad mokslininkai pasistengs bendrauti populiariąja kalba, kurią suprastų ne tik mokslo pasaulio atstovai.

Renginys pažėrė labai daug nuorodų kitiems tokio pobūdžio susitikimams bei iššūkių tiek verslui, tiek mokslui, kad atsirastų abipusis, tvarus ryšys ir šios konferencijos ir susitikimai teiktų abipusę naudą.

LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė pabrėžė, kad ateityje vyks daug specializuotų renginių – konferencijų ir susitikimų pagal veiklos sritis (medicinos prietaisai, farmacijos ir kiti produktai, naujos technologijos bei įranga ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje ir t. t.).

„Po renginių gimsta bendri projektai, užsimezga tvirti kontaktai. Į verslo ir mokslo atstovų lūkesčius ir siūlymus, rekomendacijas atsižvelgsime planuodami 2017 m. bendras konferencijas“, –pažadėjo LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė.

Jolanta Jonikienė,

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba