„Sveikata visiems 2020“: virtualiai – naujausios įžvalgos ir vertingos patirtys

Lapkričio 19-20 dienomis vykusi mokslo ir inovacijų konferencija „Sveikata visiems“ buvo išskirtinė: rengėjų planus pakoregavus COVID-19 pandemijai, įprastai balandį vykstantį renginį teko perkelti į rudenį, be to, jis vyko virtualiojoje erdvėje.

 

Nuotoliniu būdu konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai, verslo atstovai, jaunieji tyrėjai, lygiagrečiai vyko virtualioji sveikatos inovacijų paroda. Siekiant išlaikyti tiesioginio renginio pojūtį, buvo sukurta virtualioji LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centro erdvė, po kurią buvo galima „vaikščioti“ tarytum tikrame pastate.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) organizuotą renginį rėmė Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT Health). Renginio pranešimams ir diskusijoms vadovavo Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė.

 

 

Renginyje daug dėmesio skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir gyvybės mokslų tendencijoms, kurios išryškėjo COVID-19 pandemijos metu.

 

Konferenciją sveikinimo žodžiu atidarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis. Rektorius pabrėžė, kad ši mokslo ir inovacijų konferencija vyksta karantino sąlygomis, ir yra puikus pavyzdys, kad net ir sudėtingos temos sėkmingai gali būti aptariamos nuotoliniu būdu, pasitelkus naujausias technologijas.

 

„Šiandienos pasaulyje vyksta itin dinamiški demografiniai, socialiniai pokyčiai. Greta komunikacijos, transporto technologijų viena pagrindinių sričių tampa biotechnologijos mokslo plėtra. Labai svarbu, kad šioje konferencijoje dalyvauja ne tik mokslo, bet ir verslo atstovai. Kai svarbūs mokslo išradimai komercinami, verslas svariai prisideda prie  mokslo pažangos ir plėtros“, – pabrėžė prof. R. Benetis. Rektorius palinkėjo, kad konferencijoje bendrausiantys mokslininkai, verslo atstovai, o galbūt ir ją stebintys studentai bei gydytojai rezidentai rastų idėjų savo ateities vizijoms įgyvendinti.

 

 

Konferencijos dalyje „Inovacijų variklis – mokslo ir verslo bendradarbiavimas“ pranešėjai dalijosi tokio bendradarbiavimo patirtimi.

 

Konsultacijų ir produktų kūrimo įmonės „TTP group“ mikroskysčių ir gyvybės mokslų technologijų konsultantas dr. Tadas Kartanas pranešime „Inovacijų keliai sėkmės link“ plačiau aptarė, kas yra inovacijos, pateikė įdomių pasaulinių inovacijų sėkmės istorijų, papasakojo apie atvirųjų inovacijų vystymo modelį, pasidalijo mintimis apie inovacijų ateitį.

 

Pranešėjas pabrėžė, jog kuriantiems technologijomis pagrįstas įmones būtina deramai vertinti komandą, be kurios kompanija bevertė, taip pat komandos nariai turėtų turėti kuo įvairesnių kompetencijų mokslo, verslo ir kitose srityse. Reikia turėti daug drąsos ir tikėti veiklos sėkme – bet ir įsiklausyti į potencialių pirkėjų poreikius bei juos atliepti, o jau turint technologiją, žinant, kam ji bus pritaikoma – siekti tikslo iki galo ir ištestuoti ją rinkoje. 

 

Inovatyvios biotechnologijų kompanijos „CasZyme“ vadovė ir viena įkūrėjų dr. Monika Paulė pranešime „CasZyme“: tarptautinis bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos“ pristatė įmonės tarptautinio bendradarbiavimo patirtį dirbant su genų redagavimo CRISPR technologija ir perspektyvas genų technologijų srityje.

 

CRISPR technologijos pritaikymas labai platus: genų redagavimas taikomas moksliniuose tyrimuose, taip pat – išvesti naujoms augalų rūšims, gydyti genetinėms ligoms, plėtoti maisto produktams, kurti naujoms medžiagoms, jis ypač keičia cheminės pramonės naudotas medžiagas. Bendrovė „CasZyme“ dirba visose pramonės ir mokslo srityse.

 

Pasak dr. M. Paulės, verslas, dirbantis genų inžinerijos srityje, ypač su CRISPR technologija, labai aktyviai įsitraukia į mokslo tyrimus: kuria ir patentuoja technologijas, rašo mokslinius straipsnius, tad mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labai įvairiapusis ir glaudus.

 

„Konkurencija šioje srityje yra milžiniška, ir laimi tie verslininkai ir mokslininkai, kurie yra proaktyvūs, komunikuoja, siūlo ne tik technologiją, bet ir sprendimą. CRISPR technologijos pritaikymo sritis yra labai plati, tad mūsų laukia itin šviesi ateitis, ir mes tikrai būsime dar labiau matomi“, – įsitikinusi pranešėja.

 

 

 

LSMU Podiplominių studijų centro dekanas, Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. dr. Juozas Kupčinskas pranešime „Sėkmingo bendradarbiavimo algoritmas su „Thermofisher“ ir „Nomads“ aptarė principus, padėjusius pasiekti sėkmingo bendradarbiavimo su verslo įmonėmis.

 

Pasak profesoriaus, Europos inovacijų švieslentėje Lietuva vis dar priskiriama prie vadinamųjų vidutinių inovatorių – kita vertus, inovacijų Lietuvoje įvertinimas per keletą pastarųjų metų nuosekliai didėjo.

 

„Nuo Vakarų šalių smarkiai atsiliekame moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skiriama bendrojo vidaus produkto dalimi – ji Lietuvoje apie 1 proc., Vakaruose vidurkis – apie 2 proc., o Izraelyje ir šalyse, kuriose inovacijos skatina visą ekonomiką, šis procentas – dar didesnis. Ekonomika su didele pridėtine verte atsiranda būtent iš inovatyvios veiklos“, – pabrėžė prof. J. Kupčinskas.

 

Pasak pranešėjo, sėkmingai veiklai reikia geros komandos su skirtingomis žiniomis ir kompetencijomis. Pasitvirtino praktika siųsti doktorantus stažuotis geriausiuose partnerių mokslo centruose, iš kurių parsivežama vertingos molekulinės biologijos, bioinformatikos ir kitų sričių patirties.

 

„Svarbu savo augimo etapuose būti su geresniais už save, aiškiai apsibrėžti aktualias, perspektyvias, verslo ir mokslo partneriams įdomias sritis. Be to, prieš pradedant akademinę veiklą ar savo verslą, reikia išmanyti šalies specifiką ir sumaniosios specializacijos kryptis, nes dirbama toje srityje, kurią konkreti valstybė yra apsibrėžusi kaip svarbią“, – kalbėjo prof. J. Kupčinskas.

 

Profesorius pabrėžė užsienio investuotojų įvertinimą, jog Lietuvos mokslininkų kvalifikacija dažnai tikrai nenusileidžia Vakarų šalims – tiesiog reikia daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, ypač tose srityse, kurios aktualios visuomenei, nes jose dirbama su pažangiomis metodikomis, išplėtota tam tikra infrastruktūra.

 

Telemedicinos prietaisus gaminančios bendrovės „Teltonika Telemedic“ vadovas Martynas Osauskas pranešime „Mokslo ir verslo sinergija: kaip projektą paversti produktu“  aptarė bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir pakvietė mokslo atstovus aktyviau bendradarbiauti, būti atviriems.

 

„Nuo idėjos iki mokslo ir inovacijų projekto ar iki sėkmingo produkto gimimo įvyksta daug dalykų: neužtenka matyti rinkos galimybių – reikia ir mokslininkų indėlio, mokslinių tyrimų, tad bendradarbiavimas su mokslu turi būti ne tik nuolatinis, bet ir pagrįstas abipusiu pasitikėjimu, atvirumu ir pagarba“, – pastebėjo pranešėjas.

 

 

Konferencijoje „Sveikata visiems“ taip pat vyko išsami viešoji ekspertų diskusija tema „Kova su pandemija – išryškėjusios tendencijos gyvybės mokslų srityje“.

 

Įžvalgomis ir patirtimi apie Lietuvos inovacijų aplinką pandemijos laikotarpiu pasidalijo LSMU prorektorė mokslui prof.  Vaiva Lesauskaitė, Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.lt) valdybos pirmininkas Vladas Lašas, tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda,  bendrovės „Baltic Amadeus“ partnerysčių tinklo vadovas Mantas Mažūna ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p direktorius Gintas Kimtys.

 

„Bet kurios krizės metu atsiranda nišų tiems, kurie tas krizes sprendžia. COVID-19 pandemijos metu šiemet inovacijų kūrėjai visame pasaulyje tapo ypatingai aktyvūs. Susiklosčiusi padėtis ir Lietuvoje tebėra galimybių metas tiek plėtoti naujas idėjas, tiek panaudoti žinias, technologijas naujose srityse, kadangi vidaus ir išorės rinkų poreikiai pasikeitė“, – pastebėjo Inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p direktorius Gintas Kimtys. 

 

Pandemija labai paspartino paslaugų, verslų ir procesų skaitmenizavimą. Ypatingai aktyvios tapo Informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus teikiamos paslaugos verslui. Šią nišą Lietuvoje sėkmingai išnaudoja gyvybės mokslų industrija.

 

 

Vieni sprendimai tiesiogiai skirti kovai su pačiu virusu (vakcinos, jų komponentai, antikūnai vaistams nuo viruso), kiti kuriami COVID-19 padariniams šalinti (gydymui skirtos medicinos priemonės, prevenciniai sprendimai).

 

Pasak LSMU prorektorės mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo padėtis COVID-19 pandemijos metu buvo tiesiog kritinė. Tad reikšmingų inovacijų įvyko pirmiausia vadybos srityje: „gesinant gaisrus“ veiklą skubiai teko  pertvarkyti taip, kad būtų sklandžiau teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

 

"Būtent šis virusas į sveikatos priežiūros sistemą mums „atnešė“ skaitmenizaciją, ir ji įsitvirtina. Pirmoji koronavirusinės infekcijos banga man šiek tiek priminė Sąjūdžio laikus:  iškilusi problema visus vienijo, visi telkė pastangas ir idėjas.  Ši banga buvo sunki, bet ji mus išmokė vieningumo, problemos sprendimo paieškos drauge“, – kalbėjo prorektorė.

 

 

Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.lt) valdybos pirmininkas Vladas Lašas – vienas organizatorių iniciatyvos „Nulaužk krizę“ („Hack the crisis“). Virtualiu būdu tris dienas vykęs renginys, subūręs per 1 tūkst. dalyvių, daug mentorių, konsultantų, buvo skirtas specifinių krizės sprendimų paieškai.

 

Daugiausia dėmesio skirta sritims, patyrusioms daugiausia įtampos ir problemų dėl COVID-19 pandemijos: švietimui, edukacijai ir sveikatos apsaugai. Išskirtinai sparčiai suorganizuoto tarptautinio renginio finalą pasiekė 20 komandų iš 70, apie 10 apdovanotos.

 

Verslininkas, mentorius, konsultantas, investuotojas, tarptautinės komandos vadovas V. Lašas įsitikinęs, jog šiuo metu galima daug pasiekti atsisakius nepagrįstų telemedicinos, medicinos paslaugų eksporto ribojimų: „Prieš 5 metus niekas nebūtų tikėjęs, kad Lietuva, Vilnius gali būti šalia Singapūro pagal patrauklumą finansinių technologijų kompanijoms. Padarykime tai ir su medicinos technologijų kompanijomis. Šioje srityje – itin didelis aktyvumas: jungiasi universitetai, verslas, jaunimas, turime progą žymiam proveržiui medicinos technologijų ir kitose srityse, kuriose jungiasi technologijos ir dirbtinis intelektas“, – ragino pranešėjas.

 

Apibendrindamas diskusiją, MITA l.e.p direktorius Gintas Kimtys pabrėžė, kad COVID-19 paskatino ne tik inovacijų generavimo procesus, bet ir informacijos sklaidą bei grįžtamąjį ryšį, dėl to įmanoma daugiau pasiekti.

 

Konferencijos dalyje „Kova su pandemija – išryškėjusios tendencijos gyvybės mokslų srityje“ pristatytos dirbtinio intelekto galimybės. Dirbtinio intelekto startuolio „Ligence“ įkūrėjas Arnas Karužas aptarė dirbtinio intelekto pritaikymą kovai su COVID-19, o vienas iš bendrovės „Rubedos“ įkūrėjų, atsakingas už verslo plėtrą Linas Vaitulevičius kalbėjo apie robotizaciją ir kovą su pandemija.

 

Didelio peržiūrų skaičiaus sulaukusi virtualioji konferencija dar kartą patvirtino mokslo ir verslo bendradarbiavimo abipusę naudą: kuriamos palankios sąlygos inovacijoms plėstis, o veiksmingas inovacijų panaudojimas didina šalies ekonomikos konkurencingumą, prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo, skatina mokslo pažangą.