Tarptautiniame dermatovenerologų kongrese – gydymo naujovės ir žymių mokslininkų plejada
2021-09-23
Turtinga mokslinė programa. Išskirtiniai žymių tarptautinio masto specialistų pranešimai, o vėliau – ir paskaitos jauniesiems LSMU gydytojams rezidentams ir studentams. Praktiniai seminarai, dešimtims dalyvių suteikę naujos patirties ir žinių. Tokie – rugsėjo 17-19 dienomis Kaune vykusio 17-ojo tarptautinio Baltijos šalių dermatovenerologų kongreso rezultatai.
Viena renginio organizatorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininkė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė, pabrėžė: šis po ilgokos pertraukos gyvai surengtas tarptautinis specialistų forumas taip pat skirtas simboliškai pažymėti prasmingai sukakčiai. Šiemet spalio 15 d. sukanka 20 metų, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinika atkurta Kauno klinikose.
Kasmet vis kitoje šalyje rengiamas Baltijos šalių dermatovenerologų kongresas turi senas tradicijas: šį rudenį surengtas jau septynioliktasis tokio pobūdžio renginys. Pastarąjį kartą Kaune prieš aštuonerius metus vykęs kongresas pritraukė per 400 dalyvių iš 33 šalių.
„Rengti kongresą Kaune siūlyta ir 2019 metais, bet prasidėjo COVID-19 pandemija. Dabar, vis dar sunkiu ir atsakingu pandeminiu laikotarpiu, išdrįsome vėl nerti į organizacinių rūpesčių laviną. Iššūkių buvo ne mažiau, nes kongresas vyko hibridine forma: dalis lektorių ir dalyvių atvyko, kiti prisijungė nuotoliniu būdu. Renginys buvo išskirtinis, maloniai nudžiuginęs gilių, įdomių pranešimų gausa, o skaitė juos lektoriai iš daugybės pasaulio šalių“, – apie kongresą kalbėjo prof. dr. S. Valiukevičienė.
Sveikinimai ir padėkos: nuotolinės bei tiesioginės
Tarptautinis Baltijos šalių dermatovenerologų kongresas atidarytas rugsėjo 17-ąją, penktadienį. Nuotoliniu būdu sveikinimo žodį tarė ir su jubiliejumi Odos ir venerinių ligų kliniką pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.
Taip pat nuotoliniu būdu kongresą sveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, pasidžiaugęs įspūdingais tarptautiniais klinikos ryšiais, stipraus bendradarbiavimo su tarptautine mokslo bendruomene rezultatais.
Taip pat nuotoliniu būdu kongresą sveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, pasidžiaugęs įspūdingais tarptautiniais klinikos ryšiais, stipraus bendradarbiavimo su tarptautine mokslo bendruomene rezultatais.
Universiteto rektorius padėkos diplomais apdovanojo užsienio mokslininkus – profesorių habil. dr. Haraldą P. M. Gollnicką (Vokietija), profesorių Christos C. Zouboulis (Vokietija), profesorių Wayne P. Gulliverį (Kanada), docentą Marių Domeiką (Švedija) už indėlį plėtojant LSMU tarptautiškumą ir studijas.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė dermatologijos pažangą Baltijos šalyse ir Lietuvoje, ypač gerinant pacientų, sergančių psoriaze ir melanoma, gydymą inovatyvia biologine terapija, kuri šiandien padeda kontroliuoti sudėtingas ligas. Kongreso dalyvius taip pat pasveikino Baltijos šalių dermatovenerologų asociacijos prezidentas profesorius Andris Rubins ir kongreso prezidentė profesorė Skaidra Valiukevičienė.
„Kongreso atidarymo atmosfera buvo puiki, gyvai dalyvavo daug svečių. Po dviejų pandemijos suvaržymų metų pajutau, jog LSMU ansamblis „Ave vita“ atidarymo metu surengė pirmą koncertą gyvai – tai buvo išties džiugus įvykis ir ansambliui, ir mums, kongreso nariams. Ne vienas svečias stebėjosi, kiek daug talentų puoselėjama Universitete – ir studijuoja, ir šoka, ir parengia aukšto lygio pranešimus“, – šypsojosi prof. dr. S. Valiukevičienė.
Kongreso atidarymo ceremoniją vedė, dalyvius ir svečius pristatė gydytojai rezidentai Agnė Bubilaitė ir Jokūbas Liutkus.
Praktiniai seminarai: vertinga patirtis
Pirmąją dermatovenerologų kongreso dieną surengti keturi praktiniai seminarai (angl workshop), iš kurių du buvo skirti lytiškai plintančioms infekcijoms: aptartos jų plitimo tendencijos ir kitos aktualijos. Seminarus vedė doc. Vesta Kučinskienė ir doc. Marius Domeika. Daugėja sifilio, mycoplasma genitalium atvejų, kurie pagerėjus molekulinei diagnostikai aptinkami anksčiau.
Onkodermatologijos praktinį seminarą vedė žymus Slovėnijos Liublianos universiteto profesorius Igor Bartenjev su asistente gydytoja dermatologe. Kalbėta apie tai, kas yra odos vėžys, kaip atpažinti melanomą, kokius taikyti optimalius diagnostikos ir gydymo metodus. Seminaras sulaukė gyvo jaunųjų gydytojų rezidentų susidomėjimo ir puikių atsiliepimų. Krioterapijos – odos navikų gydymo skystu azotu – teorinį ir praktinį seminarą drauge su asistente gydytoja dermatologe vedė prof. Janis Kisis (Latvija), pademonstravę su savanoriais pacientais, kaip taikyti krioterapiją – šis ekonomiškas, lengvas, mažai invazyvus metodas taikomas tais atvejais, kai pacientui negalima skirti chirurginio gydymo.
Estetinės dermatologijos teoriniame-praktiniame seminare aptarta botulino toksino terapija, taikoma odai atjauninti ir neurochirurginių defektų korekcijoms veido srityje. Ekspertė iš Užgorodo nacionalinio universiteto dr. Iryna Smolanka savo patirtimi po kongreso dalijosi ir su LSMU gydytojais rezidentais.
Patirtimi dalijosi ir kongreso metu, ir jam pasibaigus
Pirmoji plenarinė kongreso sesija skirta lėtinei dilgėlinei angioedemai. Sesijai vadovavo profesorius Michihiro Hide (Japonija), dalyvavęs naujos biologinės šios ligos terapijos klinikiniuose tyrimuose. Profesorius Andris Rubins (Latvija) aptarė atopinio dermatito gydymo naujoves. Prof. dr. S. Valiukevičienė ir gydytoja rezidentė Agnė Bubilaitė pristatė įdomų klinikinį atopiniu dermatitu sergančio paciento atvejį.
Antroji sesija skirta aknei ir susijusioms ligoms aptarti. Kviestinis LSMU profesorius H. P. M. Gollnickas (Vokietija) pristatė naujoves gydant aknę. Europos retų odos ligų referencijos tinklo (ERN) koordinatorius dermatologijai, profesorius Christos C. Zouboulis (Vokietija), papasakojo apie vieną su akne susijusių retų ligų. Aknės tema taip pat plačiai ir giliai aptarta profesoriaus Wayne P. Gulliver (Kanada) pranešime. Išskirtinę ekspertų sesiją vainikavo Lietuvos venerologų draugijos prezidentės, dermatologės profesorės Rūtos Gancevičienės pranešimas apie veido rožinę.
„Džiugu, jog iškilūs savo sričių ekspertai skiria laiko ir pasidalyti žiniomis su Universiteto gydytojais rezidentais. Štai prof. H. Gollnicko, kuris laimėjo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos grantą, paskaitos bus įrašytos už kongreso metu surinktas lėšas – šių paskaitų LSMU Moodle platformoje galės klausytis ir kiti medicinos studentai“, – pastebėjo prof. dr. S. Valiukevičienė.
Sunkių, retų ligų gydymo naujovės
Trečioji plenarinė sesija skirta psoriazei – tai dažna, sunki, neišgydoma liga, pažeidžianti žmonių gyvenimo kokybę. Žymus profesorius Spyridon Gkalpakiotis (Čekija) aptarė psoriazės standartus savo šalyje ir apžvelgė europines tendencijas. LSMU absolventė, šiuo metu dirbanti Oslo universitete (Norvegija) Evelina Buinauskaitė, aptarė psoriazės gydymo biologiniais vaistais aspektus. Žinoma Estijos psoriazės srities ekspertė, profesorė Kulli Kingo skaitė pranešimą apie psoriazės biožymenis ir kuo jie svarbūs kitoms lėtinėms uždegiminėms ligoms diagnozuoti. Šią sesiją vainikavo Vilniaus universiteto gydytojos Monikos Martos Macejevskos pranešimas, kaip psoriazė susijusi su kardiovaskulinių ligų rizika.
Ketvirtosios kongreso plenarinės sesijos metu gilintasi į retų odos ligų tematiką. Profesorė Saskia Oro (Prancūzija) nuotoliniu būdu aptarė sunkias pacientų reakcijas į vaistus. Profesorius Silvestrs Rubins (Latvija) plačiau papasakojo naujovių apie retą ligą – raudonąją vilkligę. Profesorius Jens Ulrich (Vokietija) aptarė retų odos ligų chirurginį gydymą. Žymi profesorė Filippa Nyberg (Švedija), dalyvaujanti kuriant retų odos ligų gydymo gaires, aptarė naujas odos vilkligės gydymo galimybes, o šią sesiją baigė trys jaunų gydytojų pristatyti klinikiniai atvejai.
Penktąją kongreso sesiją kalbėta apie retas, išskirtines odos ligas. Pabrėžta, jog būtina atkreipti dėmesį į niežus, kurie gali imituoti daugelį kitų odos ligų – apie tai kalbėjo profesorius Janis Kisis (Latvija), profesorius Stefano Veraldi (Italija).
Šeštoji sesija buvo skirta onkodermatologijai. Žymiausias odos limfomų specialistas, Ciuricho (Vokietija) universiteto profesorius emeritas Giunter Burg nuotoliniu būdu aptarė odos limfomų klinikinius požymius.
Profesorė Ilona Hartmane (Latvija) iš Rygos universiteto kalbėjo apie klinikinius Kapošio sarkomų aspektus ir gydymo galimybes. Profesorius Steffen Emmert (Vokietija) plačiai papasakojo, kaip šios šalies dermatologai taiko biologinę terapiją sergantiems odos melanoma, kada ir kokio lygio operacinį gydymą taiko šios ligos atvejais.
Paskutinė Baltijos šalių dermatovenerologų kongreso diena buvo skirta klinikiniamn atvejams, apie dešimtį jų pristatė gydytojai rezidentai, ir baigėsi plenarine sesija apie lytiškai plintančias infekcijas. Docentas Magnus Unemo (Švedija) aptarė pagrindinių lytiškai plintančių infekcijų valdymą. Devintojoje plenarinėje sesijoje profesorius Jacek C. Szepietowski (Lenkija) aptarė lėtinio niežėjimo valdymą. Šis simptomas labai dažnas: jį patiria net apie 90 proc. dermatologinių pacientų. Lėtinis niežėjimas vargina ir po transplantacijų, ištikus vidaus organų – kepenų, inkstų, – nepakankamumui.
Konferencija baigta jaunųjų mokslininkų ir gydytojų rezidentų apdovanojimu už geriausią pranešimą – jį pelnė Evelina Bučionytė, LSMU MA MF Odos ir venerinių ligų klinika. Iš 20 kitų žodinių ir stendinių pranešimų išrinkti du geriausiai pristatyti klinikiniai atvejai – gydytojo rezidento Jokūbo Liutkaus, LSMU MA MF Odos ir venerinių ligų klinika ir gydytojos rezidentės Lauros Lukavičiūtės, VU MF Dermatovenerologijos centras.
Planuojama, jog 18-asis Baltijos šalių dermatovenerologų kongresas kitąmet vyks Rygoje.
Kongresas skaičiais:
290 dalyvių, iš jų – 162 atvyko, 128 dalyvavo nuotoliniu būdu.
Dalyvavo 37 kompanijų atstovai
Vyko 4 praktiniai seminarai ir 9 plenarinės sesijos
Pranešimus skaitė lektoriai iš 14 užsienio šalių
18 užsienio lektorių skaitė pranešimus nuotoliniu būdu, 11 atvyko į renginį.
Organizatoriai ir socialiniai partneriai
Organizatoriai: Baltijos šalių dermatovenerologų asociacija, Kauno krašto dermatovenerologų draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas.
Socialiniai partneriai: Lietuvos dermatovenerologų draugija, Lietuvos žvyneline sergančių pacientų draugija, Lietuvos pacientų, sergančių retomis odos ligomis, draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Dermatovenerologijos būrelis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Europos retų odos ligų referencijos tinklas (ERN).
Renginio mokslinė programa akredituota UEMS, dalyviams bus išduotas 15 tarptautiniu kreditų sertifkatas.
Kongreso dalyvių stendinius pranešimus ir programą galima rasti kongreso tinklapyje http://www.badv2021kaunas.org/ "
Nuotraukos – konferencijų organizavimo kompanijos „Eventas“