Tvirtėja bendradarbiavimo tiltai su Japonija
Tęsiama vieno sėkmingiausių bendrų Lietuvos ir Japonijos mokslo renginių tradicija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai iš Tokijo (Japonija) Teikyo universitete vykusio šeštojo Lietuvos-Japonijos jungtinio gyvybės mokslų simpoziumo grįžo su naujomis idėjomis, įžvalgomis ir puikiais įspūdžiais.
LSMU itin aktyviai bendradarbiauja su Japonijos mokslo ir studijų institucijomis. Viena pastoviausių bendradarbiavimo formų – jau šeštąjį kartą surengtas jungtinis gyvybės mokslų simpoziumas.
Paeiliui Japonijoje ir Lietuvoje kasmet spalį vykstantis simpoziumas išskirtinis susitelkimu į fundamentaliuosius sveikatos ir gyvybės mokslų tyrimus, „veidrodiniu“ abiejų valstybių aktualių mokslo tyrimų bei sričių pristatymu – ir itin intensyvia programa.
Į šiųmetį simpoziumą vyko ir jame pranešimus skaitė LSMU mokslininkai prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. dr. Dainius Haroldas Pauža, prof. dr. Arvydas Ūsas, prof. dr. Juozas Kupčinskas bei dr. Tomas Lapinskas.
„Taip sutapo, kad simpoziumo rėmimo iniciatyvą Lietuvos mokslų taryba (LMT) šiemet perdavė LSMU. Pateikę paraiškas, sulaukėme LMT biuro Briuselyje paramos, o simpoziume Japonijoje atstovavome ne tik LSMU, bet ir Lietuvai“, – pasakojo prof. dr. Dainius Haroldas Pauža.
Mokslo forumą Japonijoje atidarė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis, dalyvius pasveikino Teikyo universiteto prorektorė prof. H. Okinaga, Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos (MEXT) atstovas Y. Hishiyama.
Renginio programa buvo išties intensyvi: jau LSMU mokslininkų delegacijos atvykimo dieną vyko susitikimai su Japonijos mokslo institucijų atstovais. Susitikimai, išvykos intensyviai vyko ir kitą dieną po simpoziumo.
Pasak prof. dr. D. H. Paužos, šiųmečio simpoziumo tematika buvo itin įdomi, skaityti apibendrinantys pranešimai apie ilgamečius mokslo tyrimus, kiekvienas pranešėjas sulaukė daug klausimų iš kitose srityse besispecializuojančių kolegų.
„Japonijos mokslo plėtra – itin sėkminga ir sparti. Jie visose srityse turi ekspertų. Lietuvos ir Japonijos interesai daugelyje sričių sutampa – abi šalys daug dėmesio skiria gyvybės mokslams ir medicinai. Japonijos mokslo, studijų institucijų bendradarbiavimas su LSMU ir Kauno klinikomis naudingas abiem šalims regeneracinės, branduolinės, transplantologijos medicinos, neuromokslų ir kitose tyrimų srityse.
Kasmet pradedami 2-3 nauji bendri su Japonijos mokslininkais projektai. Per 6 metus įgyvendinta arti 15 bendrų projektų, tad ratas dalyvių, kurie bent kartą yra dalyvavę simpoziume, vis plečiasi. Japonai labai atviri, šilti, puikiai žino Lietuvą, Kauną, jaučia mūsų šaliai daug simpatijos, tad bendrauti su svetingais renginio šeimininkais ir dalyviais buvo itin malonu“, – dalijosi įspūdžiais prof. D. H. Pauža.
Vizito Japonijoje metu LSMU mokslininkų delegacija lankėsi Japonijos Nacionaliniame Globalios sveikatos ir medicinos centre. Tai Japonijos valstybės biudžeto finansuojama institucija, kurioje gilinamasi į pasaulines sveikatos apsaugos problemas, tyrinėja užkrečiamąsias, sunkiai diagnozuojamas, retas ligas. Taip pat lankytasi Tokijo universiteto ligoninėje, garsioje itin aukšta sveikatinimo paslaugų kokybe ir aukščiausio lygio paslaugomis.
„Kartais išblėsta net ir geros iniciatyvos. Džiugu, kad jungtinio simpoziumo tradicija tęsiasi, stiprėja. Įdomu ir tai, kad simpoziumas tampa puikia proga pabendrauti, pasikeisti idėjomis ne tik su kitos šalies, bet ir su savo universiteto mokslininkais“, – šyptelėjo profesorius.
Pasibaigus šeštajam, jau mąstoma apie septintąjį simpoziumą: paisant tradicijos, jis kitąmet įvyks Lietuvoje.Šiame centre lankėmės pirmąją dieną, o Tokijo universiteto ligininėje kitą dieną po Simpoziumo. Reiktų kiek pakoreguoti “istorijai”, jei kas po daug metų domėsis…
