Anatomijos instituto muziejus

Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT - 44307 Kaunas
Telefono nr.: +370 37 327283, mob. +370 652 98867, vidaus 5147
El. paštas: vega.kriauciuniene@lsmuni.lt
Darbo laikas: pirmadienis - penktadienis (konkretų ekskursijų laiką BŪTINA derinti su muziejaus vedėja)
Muziejaus vedėja: Vega Kriaučiūnienė
Anatomijos muziejaus lankymo nuostatai

Ekskursijos

Ekskursijos organizuojamos tik grupėms ir tik iš anksto susitarus. Ekskursijos trukmė ~45 min. Eksursijos yra mokamos, bilieto kaina kaina – 2,00 € moksleiviams ir studentams; 3,00 € suaugusiems.

Muziejaus istorija

Dabartinės Anatomijos muziejaus kolekcijos pagrindą sudaro 1920-1940 m. profesoriaus Jurgio Žilinsko ir jo bendražygių surinkti muziejiniai preparatai. Vėliau Anatomijos instituto dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo eigoje buvo pagaminta ir gaminama daug naujų eksponatų.

Žmogaus anatomijos muziejus kaip sudėtinė Anatomijos instituto dalis iki 1940 m. priklausė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetui. 1945 metais VDU buvo pavadintas Kauno universitetu, o 1946 metais rugsėjo mėn. 1 dieną visiškai išformuotas. VDU bazėje buvo suorganizuoti Politechnikos ir Medicinos institutai. Juose dirbti buvo pakviesti nauji, palankūs okupaciniam režimui pedagogai. 1995 metais Kauno medicinos institutas buvo perorganizuotas į Kauno medicinos akademiją, 1991 metais Kauno medicinos akademija į Kauno medicinos universitetą, o 2010 metais Kauno medicinos universitetas – į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, susijungus Kauno medicinos universitetui su Lietuvos veterinarijos akademija.

Šie rūmai, kuriuose dabar mes esame, buvo pastatyti pirmojo Anatomiukumo vietoje tik 1932 metų pabaigoje (atiduoti oficialiai eksplotacijai 1932 12 31). Rūmai buvo pastatyti pagal architekto V. Dubeneckio projektą. Anatomijos muziejus nuo 1933 metų ir iki šių dienų yra toje pačioje vietoje – vakarinio fligelio trečiame aukšte.

Persikėlus į naujas patalpas, muziejiniai preparatai buvo sudėti į labai gražias baltas erdvias spintas, kurias meistrai pagamino pagal specialų užsakymą. Sudėliojus eksponatus, pasirodė, kad preparatų tokiam dideliam muziejui yra labai mažai, todėl 1933-1940 m. laikotarpį galime vadinti muziejaus renesanso laikotarpiu, nes buvo pagaminta labai daug naujų. Vadovaujant profesoriui, laborantams V. Radvinauskui, J. Radvilavičiui bei preparatorei Idai Kronikaitei studentai iš molio, vaško, medžio, vielos ar papje-mašė masės mielai gamino anatominius modelius. Dažnai tokie modeliai buvo 5-10 kartų didesni už natūralius. Tokiuose modeliuose buvo lengviau suieškoti ir įsiminti sudėtingas anatomines struktūras.

Tačiau kiek mes begamintume modelių, jie niekuomet neatstos tos organų formos, jų išsidėstymo įvairovės, kurią sukūrė gamta. Todėl jau nuo 16 a. anatomai stengėsi tyrinėti mirusio žmogaus kūną. Pradžioje jie tai darė slapta nuo visuomenės ir valdžios institucijų, "vogdami" lavonus naktimis iš kapinių, ir tik vėliau buvo leista oficialiai tyrinėti mirusio žmogaus kūną. To pasėkoje buvo sukurtas anatomijos mokslas. Dabartiniu metu mirusio žmogaus kūnas yra svarbi mokomoji priemonė studentams, patalogo-anatomams bei teisminės medicinos atstovams, kurie skrodimų metu stengiasi nustatyti žmogaus ligos ir mirties priežastis bei pravesto gydymo efektyvumą. Mirusieji tarnauja gyviesiems.

Anatomijos muziejus

Mirusio žmogaus palaikai į Anatomijos institutus patenka įvairiais keliais. Anksčiau tam tikslui vartodavo mirusių benamių, kalinių palaikus, apie 1970-80 m. gyvas žmogus galėdavo "parduoti savo kūną" už 200-300 rublių. Atsirasdavo tokių vikruolių, kurie parduodavo savo kūną kelis kartus. Vėliau tokio pirkimo buvo atsisakyta, nes jis prieštaravo moralės normoms - negali žmogus parduoti gyvas būdamas savo palaikų. Dabartiniu metu tiek Europoje, tiek Lietuvoje naudoti tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą paliktus žmonių palaikus. Ką tai reiškia? Prieš mirtį, žmogus sudaro testamentą arba parašo savo paskutinės valios pareiškimą, kuriame savo kūną palieka Anatomijos institutui. Kai žmogaus palaikai patenka į Anatomijos institutą, jie yra balzamuojami fiksuojančiais ir  konservuojančiuose tirpalais, kad vėliau daug kartų galėtų pasitarnauti medicinos studijoms praktinių užsiėmimų metu.

1922-1940 metais buvo sukaupia pagrindinė Žmogaus anatomijos muziejaus dalis. Per 80 metų, žinoma, dalis preparatų neišlaikė laiko išbandymų, kurie prasidėjo jau 1946 m. Karo metu muziejaus eksponatai buvo nunešti ir paslėpti rūsyje, todėl 1946 metais Kauno miestą nualinęs didžiulis potvynis, užliejo rūsius ir sugadino dalį muziejaus eksponatų. Žuvo beveik visi iš molio, gipso studentų nulipdyti modeliai.

Dabartinės kolekcijos sudėtyje yra apie 80 procentų prieš karą pagamintų eksponatų. Anatomijos muziejaus pagrindinis vaidmuo visuomet buvo didinti anatomijos studijų efektyvumą, tačiau jo bazėje buvo atlikta ir nemažų mokslinių ir pedagoginių atradimų.

Anatomijos instituto muziejaus vadovai

Šiuo metu anatomijos instituto muziejaus vadovės pareigas užima Vega Kriaučiūnienė. Nuo 1996 m. muziejaus vedėju metų dirbo Algirdas Šakalys. Anatomijos muziejaus vedėja iki 1996 metų dirbo Angelė Rudžianskaitė, kuri vėliau (iki 2001 metų) buvo muziejaus konsultantė. Po 1974-1978 metais atliktos Anatomijos muziejaus rekonstrukcijos, įvedus muziejaus vedėjo pareigybę, pirmoji šias pareigas užėmė Janina Starkienė.