Stojantiesiems

Endokrinologijos institutas

Apie institutą

LSMU Endokrinologijos institutas
Adresas: Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
Tel.(8 37) 733819
El.paštas: rasa.janulioniene@lsmuni.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos institutas (EI) buvo įsteigtas1978, o nuo 1994 tapo dabartinės Medicinos akademijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dalimi.

Tai Medicinos akademijos (MA) padalinys, įsteigtas tarptautinio ir nacionalinio lygio endokrininės sistemos ligų fundamentiniams, klinikiniams bei epidemiologiniams tyrimams vykdyti bei suteikiantis mokslinę bazę LSMU studentų trečio lygio (doktorantūra) studijoms ir dėstytojų mokslinės kvalifikacijos kėlimui.

Institute veikia dvi laboratorijos - diabeto ir bendrosios endokrinologijos. Pagrindinės veiklos sritys apima fundamentaliuosius ir klinikinius tyrimus biomedicinos mokslų srityje, įskaitant Biologijos (B01) ir Medicinos (B06).

Dabar vykdomos šios mokslinių darbų kryptys:

Žmogaus reprodukcinę sveikatą prognozuojančių aplinkos ir genetinių veiksnių tyrimai.

Neuroendokrininės reguliacijos ir jos sutrikimų molekulinių mechanizmų ir klinikinių ypatumų tyrimai.

Sergančiųjų cukriniu diabetu registras ir imuninių, genetinių ir aplinkos faktorių įtakos ligos etiologijai, profilaktikai ir gydymo strategijai tyrimai.

LSMU Endokrinologijos institute 2020 m. gruodžio 15 d. buvo 4 administracijos ir pagalbinio ūkinio personalo darbuotojai (2,25 etato), 15 mokslo darbuotojų (7,25 etato) (iš jų mokslininkų (1 kviestinis) – 13 (6,0 etatai), ir 6 laborantai (3,25 etatai). Iš viso institute dirbo – 23 žmonės (12,75 etato).

Mokslinių darbų temos

Endokrinologijos institute vykdomos šios ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamos mokslo temos:

A. Bendrosios endokrinologijos laboratorijoje:

1. Neuroendokrininės reguliacijos mechanizmų tyrimai (Hipogonadizmu sergančių ir pakaitine testosterono terapija gydomų vyrų fizinės ir psichologinės būklės įvertinimas, Klinikiniai ir genetiniai tyrimai pogumburio-hipofizės ligų patogenezės ir gydymo galimybių įvertinimui.).

2. Genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka žmogaus reprodukcinei funkcijai.

3. Skydliaukės tyrimai (Skydliaukės ligų naujų klinikinių, genetinių ir epigenetinių žymenų bei jų derinių paieška).

B. Cukrinio diabeto laboratorijoje:

1. Pirmojo tipo cukrinio diabeto registras ir imuninių, genetinių ir aplinkos veiksnių įtakos ligos etiologijai, profilaktikai ir gydymo strategijai tyrimai.

2. Cukrinio diabeto rizikos veiksnių ir komplikacijų raidos tyrimai (Diabetinė neuropatija, retinopatija ir nefropatija sergant 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu; Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka, sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidai; Metaboliniu sindromu ir cukriniu diabetu sergančiųjų patiriamo streso sąsajos su emocine būkle ir gyvenimo kokybe).

3. Antrojo tipo cukrinio diabeto profilaktikos tyrimai.

Apgintos ir rengiamos disertacijos 2013-2020 m.

Doktorantai, kuriems 2013-2020 m. vadovavo ar vadovauja Endokrinologijos instituto mokslininkai ir disertacinių darbų pavadinimai

Dr. Gailytė Ieva. Jaunų sveikų vyrų vitamino D koncentracijos, kūno sandaros, endokrininės ir psichologinės būklės bei gyvenimo kokybės sąsajos (vadovas habil.dr. Gintautas Kazanavičius, ginimo data 2013-06-04).
Dr. Dubosienė Rūta. Cukrinio diabeto sąlygotų diabetinių opų sąsajos su gyvenimo kokybe, psichologiniais, sociodemografiniais ir diabeto klinikiniais veiksniais. (vadovas dr. Rita Šulcaitė, ginimo data 2013-08-09).
Dr. Giedrė Vasylienė. Asmenų, patyrusių galvos smegenų traumą, hipofizės endokrininės funkcijos, kūno sandaros, psichologinės būsenos ir gyvenimo kokybės sąsajos (vadovas dr. Rimantas Žalinkevičius, gynimo data 2013-08-27).
Dr. Dalia Daukšienė. Greivso ligos medikamentinio gydymo nesėkmės prognoziniai veiksniai (vadovė dr. Narseta Mickuvienė, gynimo data 2013-08-28).
Dr. Jonas Čeponis. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų reprodukcinė sveikata: ryšys su antropometrija ir metaboline bei psichologine būkle (vadovas dr. Romualdas Tomas Preikša, gynimo data 2014-06-23)
Dr.Lina Čiaplinskienė. Hormoninės kontracepcijos poveikis metaboliniams, androgenų koncentracijos, psichologiniams bei seksualinės funkcijos pokyčiams moters organizme (vadovė prof. Birutė Žilaitienė, konsultantas prof. Johannes Bitzer, ginimo data 2016-08-25).
Dr. Smetanina Natalija. Vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas: etiologija, pasekmės ir 12 mėnesių intervencijos poveikis (vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė, ginimo data 2016-08-30).
Miglė Francaitė – Daugelienė. Gestacinio diabeto ir nutukimo tolimosios pasekmės motinoms ir jų vaikams (vadovas prof. dr. Džilda Veličkienė, ginimo data 2018-07-05).
Rūta Krikščiūnienė. Kardiometabolinių, hormoninių ir genetinių veiksnių sąsajos su aortos dilatacijos išsivystymu, sergant Ternerio sindromu (vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė, ginimo data 2019-06-19).
Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė. Sergančiųjų cukriniu diabetu autonominės nervų sistemos pokyčių ypatumai ir sąsajos su kardiovaskuliniais įvykiais bei gyvenimo kokybe (vadovas dr. Rimantas Žalinkevičius, ginimo data 2019-06-11).
Aistė Kondrotienė. Papilinio skydliaukės vėžio diagnostinių ir prognostinių epigenetinių biožymenų tyrimas. (vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė, konsultantas prof. dr. Krystian Jażdżewski ).
Rūta Navardauskaitė. Gyventojų įgimtos antinksčių hiperplazijos kohortinio tyrimo Lietuvoje analizė: genotipo-fenotipo koreliacija (vadovas prof. dr. Rasa Verkauskienė).
Ingrida Stankutė. Neautoimuniniu diabetu sergančių pacientų kasos beta ląstelių funkcijos tyrimas ir naujų genų mutacijų funkcinė analizė (vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė).
Diana Šimonienė. Sunkios rezistencijos insulinui etiologinių ir patogenetinių veiksnių tyrimas (vadovas prof. dr. Džilda Veličkienė).
Raimonda Klimaitė. TSHR iRNR raiškos ir TSHR promotoriaus metilinimo tyrimų diagnostinė bei prognostinė vertė sergantiesiems papiline skydliaukės karcinoma (vadovas prof. Birutė žilaitienė).

Dalyvavimas projektuose 2013-2020 m.

Gestacinio diabeto ir nutukimo tolimosios pasekmės motinoms ir jų vaikams MIP-14192/2014 (Projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė. Projekto biudžetas 71912,65 eurai. Projekto trukmė 2014-05-01.-2016-12-31)

Tikslas: Įvertinti tolimąsias gestacinio diabeto ir/ar nutukimo pasekmes motinų ir jų vaikų sveikatai.

Uždaviniai:

1. Įvertinti nutukimo paplitimą reprodukcinio amžiaus moterų 15-20 metų laikotarpyje.

2. Įvertinti moterų, kurioms, diagnozuotas gestacinis diabetas ir/ar nutukimas prieš daugiau nei 15 metų, ir jų vaikų sveikatos būklę (angliavandenių, lipidų apykaitą, kūno kompoziciją, psichinę sveikatą, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, socialinį statusą, diabeto ir širdies kraujagyslių ligų riziką).

3. Palyginti tos pačios mamos vaikų, gimusių esant patologiniam nėštumui, komplikuotam gestaciniu diabetu ir/ar nutukimui ir esant normaliam nėštumui, sveikatos būklę.

4. Įvertinti cukrinio diabeto komplikacijų dažnį tiriamiesiems, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas ar cukrinis diabetas.

5. Įvertinti dažniausiai 2 tipo cukrinio diabetą predisponuojančio geno TC F7L2 vieno nukleotido polimorfizmus (rs7901695, rs7903146, rs7895340, rs11196205, rs12255372) gestaciniu diabetu sirgusioms moterims ir jų vaikams.

6. Parengti ištyrimo, stebėjimo ir gydymo rekomendacijas moterims, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas.

7. Parengti ištyrimo ir stebėjimo rekomendacijas palikuoniams, kurių motinoms buvo nustatytas gestacinis diabetas.

Projektas MIP-15445 „Kardiometabolinės rizikos veiksniai, sergant Ternerio sidromu: perspektyvus kohortinis vienos populiacijos tyrimas“. Projekto vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė. Projekto pradžia 2015-04-01, pabaiga 2018-03-30. Biudžetas – 87666 eurai. Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Tyrimo tikslas: Nustatyti kardiometabolinius aortos dilatacijos rizikos veiksnius Ternerio sindromu (TS) sergančių moterų populiacijoje Lietuvoje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Radiologiniais tyrimais (kardioechoskopija, MRT) įvertinti patologinių aortos pakitimų dažnį tiriamoje sergančiųjų TS populiacijoje.

2. Įvertinti įgimtų kardiovaskulinių anomalijų sąsajas su aortos dilatacija tiriamojoje grupėje.

3. Įvertinti metabolinių sutrikimų ir hormonų disbalanso įtaką aortos dilatacijai sergančioms TS.

4. Palyginti Fibrilin-1 (FBN-1) geno vieno nukleotido polimorfizmų (VNP) rs10519177 ir rs211818 dažnį tarp sergančių TS ir sveikų moterų.

5. Įvertinti FBN-1 geno VNP rs10519177 ir rs2118181 sąsajas su aortos pakitimais sergančioms TŠ.

6. Nustatyti kardiometabolinių, hormonų pokyčių bei genetinių veiksnių ryšį su aortos diametro kitimu per 18 mėn. sergančiosioms TS.

7. Įvertinti TS sergančių moterų psichoemocinę būklę, pažintines funkcijas, lytinę funkciją bei gyvenimo kokybę.

Projektas SEN-14/2015 “Genetinių ir epigenetinių veiksnių, prognozuojančių papilinio skydliaukės vėžio klinikinę eigą skirtingo amžiaus asmenų grupėse, tyrimas“. Projektas vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“. Vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė. Projekto pradžia 2015-10-01, pabaiga 2018-12-31. Biudžetas 199865 eurai. Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Projekto tikslas - nustatyti specifines miRNR, kurias būtų galima panaudoti kaip biožymenis ankstyvajai papilinės skydliaukės karcinomos (PSK) diagnostikai bei agresyvios eigos naviko rizikos prognozavimui. Vykdant projektą, numatoma ištirti 5 miRNR (-146b, -221, -222, -181, -21) raiškos profilį skirtingos ligos eigos pacientų grupėse, panaudojant didelius navikinio audinio mėginių kiekius parafininiuose blokuose. Siekiant įvertinti šių biožymenų tinkamumą naviko eigos prognozavimui, bus analizuojamos navikinio audinio miRNR raiškos pokyčių sąsajos su BRAF V600E geno mutacija bei klinikiniais PSK ypatumais. Įvertinus ligos prognozę, bus galima atrinkti didelę PSK progresavimo riziką turinčius pacientus, sudarant jiems optimalų gydymo ir ilgalaikio stebėjimo planą, o pacientams su vangios eigos PSK, pritaikyti mažesnės apimties gydymo ir stebėjimo taktiką. Kraujo plazmos miRNR (-146b, -221, -222, -181, -21) raiškos tyrimas pacientams, sergantiems PSK, mazgine struma bei sveikiems asmenims leis pritaikyti tiriamus biožymenis piktybinių ir gerybinių skydliaukės mazgų diagnostikoje. Mūsų nustatyti PSK biožymenys bus panaudoti rengiant PSK ankstyvosios diagnostikos gaires bei nustatant agresyvios eigos naviko riziką. Tai pagerins PSK diagnostiką ir gydymą, sveikatos priežiūrą bei sumažins socialines ir ekonomines ligos pasekmes.

Projektas „Genetinis diabetas Lietuvoje“ (CH-3-ŠMM-01/09). Projekto trukmė nuo 2012 metų lapkričio iki 2016 metų balandžio mėnesio. Projektas finansuotas Šveicarijos Konfederacijos paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto biudžetas 6 684 38 87€.

Lietuvos - Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ projektas „Genetinis diabetas Lietuvoje“ buvo sukurtas remiantis naujausiomis mokslo žiniomis. Tyrimo tikslai:

1. Ištirti 1 tipo cukrinio diabeto kilmę Lietuvos vaikų ir jaunų suaugusių asmenų (iki 25 metų) populiacijoje, identifikuojant neautoimuninio diabeto kohortą.

2. Atlikti genetinius tyrimus sergantiesiems 1 tipo neautoimuniniu diabetu.

3. Palyginti autoimuniniu ir genetiniu diabetu sergančių pacientų metabolinę kontrolę ir diabeto komplikacijų dažnį.

Atmetus autoimuninę diabeto kilmę ir pacientams diagnozavus genetinį diabetą, jie galėjo pereiti nuo leidžiamų insulino preparatų prie geriamųjų vaistų. Tai buvo pirma ir unikali galimybė Lietuvos pacientams diagnozuoti genetinį diabetą nemokamai.

e-PREDICE

Projektas „Ankstyvoji diabeto komplikacijų prevencija Europoje“ (e-PREDICE)“ finansuotas septintosios Bendrosios programos. Projekto tikslas buvo įvertinti įvairių gydymo rėžimų, farmakologinių ir gyvenimo būdo keitimo intervencijų ilgalaikius efektus siekiant ankstyvos diabeto komplikacijų prevencijos pacientams su vidutinėmis hiperglikemijomis ir patikrinimo metų diagnozuotu diabetu. Tyrimo metu planuojama ištirti 3000 45 - 74 metų amžiaus pacientų 12 šalių. Projekto biudžetas 8 212 206 89 € iš jų Lietuvos dalis 224 864 00 €. Projekto trukmė nuo 2012 01 01, baigtas dalyvavimas projekte 2015 07 31. Vietinis projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė.

MANAGE-CARE

„2 tipo diabetu sergančiųjų aktyvus senėjimas kaip inovatyvaus lėtinio priežiūros valdymo modelis Europoje (MANAGE-CARE)” finansuotas septintosios Bendrosios programos. MANAGE - CARE projekto tikslas sukurti modelį kaip išvengti brangiai kainuojančių komplikacijų ir ilgų hospitalizacijų pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis, naudojant diabetą, kaip lėtinės ligos modelį.

Vietinis projekto vadovas: dr. Džilda Veličkienė. Projekto biudžetas 1 154 069 00 €, iš jų Lietuvos dalis – 14 659 00 €. Projektas vykdytas 2013.05.01.– 2016.12.31.

LSMU – KTU finansuojamas projektas: „Diabetinės inkstų ligos prognozės technologija“

Tikslas: sukurti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių nutukusių asmenų diabetinės inkstų ligos prognozės technologiją, paremtą ligos progresavimo matematiniu modeliu.

Uždaviniai:

Susisteminti informaciją bei sukurti tokį matematinį modelį, kurie leidžia prognozuoti nutukusių pacientų diabetinės inkstų ligos progresavimą priklausomai nuo cukrinio diabeto eigos, gydymo ir gretutinių ligų, t. y. leidžia sudaryti ligos ir kaštų prognozės technologiją DILPROT;
Surinkti visus reikalingus duomenis ir validuoti matematinį bei kompiuterinį modelį;
Sudaryti ir pademonstruoti DILPROT technologiją ir jos taikymo metodiką.
Sukurti Markovo grandinių modelį, leidžiantį prognozuoti ligos progresavimą ir gydimo išeitis;
Validuoti sukurtą diabetinės inkstų ligos duomenų analizės matematinį bei kompiuterinį modelį;
Sudaryti ir pademonstruoti diabetinės inkstų ligos prognozės technologiją ir taikymo galimybes.

Projekto trukmė: 2017.04.01. -2017.12.30. Projekto biudžetas: 19903,62 eurų. Vadovai: dr. Džilda Veličkienė (LSMU) ir prof. Alzbutas (KTU)

Diabetinės retinopatijos biomarkeriai: epigenetinės genų ubikvitinoproteosomos sistemos, telomerų ilgio ir proteosomos koncentracijos modifikacijos (RETINUPSDIAB). Registracija LMT: P-LLT-19-4. Programos trukmė: 2019-2021 m. Partneriai: Department of Ophthalmology, National Taiwan University Hospital (Taivanas), University of Latvia, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Laboratory for Personalized Medicine (Latvija).

Dalyvaujama šiose tarptautinėse nebiudžetinėse programose:

1. DIAMOND (Diabetes Mondiale).

2. EURODIAB-TIGER (Europe and diabetes: type 1 genetic epidemiology resource).

3. LitDiane (Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidai, InterDiane konsorciumo dalis)

Tyrimo atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinika, Nefrologijos klinika, Akių ligų klinika ir LSMU Endokrinologijos institutas.

Tyrimo tikslas - nustatyti, kodėl trečdaliui visų 1 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų atsiranda vėlyvos komplikacijos, tai yra, įvertinti klinikinių, genetinių ir aplinkos veiksnių įtaką smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslinių komplikacijų (nefropatijos, retinopatijos, centrinės-periferinės-autonominės neuropatijos, širdies ir kraujagyslių ligų) atsiradimui ir progresavimui.

Uždaviniai:

Įvertinti sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu komplikacijų paplitimą.
Įvertinti aplinkos veiksnių įtaką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.
Įvertinti genetinių veiksnių įtaką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.
Įvertinti genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.

Vadovė: Prof. dr. Rasa Verkauskienė.

Dalyvavimas COST veiklose

Prof. Rasa Verkauskienė. MPNS COST veikla TD1103. Europos fizikos bei NMR ir MRI metodologijos hiperpoliarizacijos organizacija.

Prof. Rasa Verkauskienė, dr. Romualdas Tomas Preikša, prof. Birutė Žilaitienė, dr. Jonas Čeponis Cost veikla BM1105. GnRH Trūkumas: žmogaus reprodukcijos neuroendokrininio reguliavimo išaiškinimas.

Dalyvavimas projektuose 2021-2024 m.

Projekto pavadinimas: “Integruotas personalizuotos diabetinės retinopatijos patikros ir stebėsenos modelio kūrimas, taikant automatizuotą akių dugno vaizdų analizę bei dirbtinio intelekto rizikos prognozės algoritmą (PerDiRe)”

Svetainė: https://www.perdire.lu.lv/

Projekto Nr.: EEA-RESEARCH-60

Projekto partneriai: Oslo universitetas, Tartu universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

https://eeagrants.lv/ https://eeagrants.org/

“Integruotas personalizuotos diabetinės retinopatijos patikros ir stebėsenos modelio kūrimas, taikant automatizuotą akių dugno vaizdų analizę bei dirbtinio intelekto rizikos prognozės algoritmą (PerDiRe)” yra vienas iš Baltijos tyrimų programos projektų, kurį finansiškai remia Europos ekonominės erdvės (EEE) dotacijos. Projektas rengiamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui bendradarbiaujant su Latvijos, Oslo bei Tartu universitetais.

Projekto tikslas yra sukurti naują dirbtiniu intelektu pagrįstą diabetinės retinopatijos rizikos vertinimo algoritmą bei diabetinės retinopatijos patikros ir stebėsenos programą, integruotą į įprastą cukriniu diabetu sergančiųjų priežiūrą.

Projekto trukmė nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Bendras projekto biudžetas yra 1 000 000 eurų.

2.jpg (4032x3024)

Gegužės 5-7 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos klinikos ir Endokrinologijos instituto vadovė prof. dr. Rasa Verkauskienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Deimantė Kardonaitė, Akių ligų klinikos doc. dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė ir gydytoja oftalmologė Aistė Varoniukaitė dalyvavo tarptautinio projekto “PerDiRe” susitikime Osle.

Susitikimo metu dalyviai buvo supažindinti su Oslo universitetinės ligoninės sistema, turėjo galimybę sustiprinti tarptautinius ryšius bei apjungti tarpdalykinį bendradarbavimą tarp endokrinologijos ir oftalmologijos specialistų. Projekto dalyviai vizito metu pristatė pasiektus rezultatus, iškilusias problemas ir aptarė tolesnę projekto vykdymo eigą bei bendradarbiavimo perspektyvas.

Daugiau informacijos: https://eeagrants.lv/ , https://eeagrants.org/ , https://www.perdire.lu.lv/

#EEAGrants #EEANorwayGrantsLatvia #DiabeticRetinopathy #LSMU

perdire.png (1414x2000)