2014-2020 m. finansavimo laikotarpis

Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-02-0011

Projekto pavadinimas: „Pažangios ląstelinės terapijos prototipų, skirtų sąnarinės kremzlės ūminių ir lėtinių pažeidimų prevencijai ir gydymui, vystymas (RECART)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018 06 01 iki 2022 05 31

Projekto vadovas: prof. Romaldas Mačiulaitis

Bendra projekto vertė:  693.834,42 Eur 

Projekto Nr. J02-CPVA-V-04-0002

Projekto pavadinimas: „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo organizavimo gerinimas ir praktinių įgūdžių tobulinimas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-02-21 iki 2022-08-31

Bendra projekto vertė: 1,98 mln. Eur 

Pagrindinis projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Santrauka:  Lietuvoje tuberkuliozės problema yra labai aktuali, nes nuo 2007 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono biuras Lietuvą priskyrė prie didžiausios tuberkuliozės rizikos šalių grupės Europos regione, o nuo 2008 m. - prie 15 Europos regiono šalių, kuriose registruojamas didelis sergamumas dauginio atsparumo vaistams nuo tuberkuliozės. Projekto vykdytojas kartu su partneriais projekto, kurio tikslas yra kelti kvalifikacinius gebėjimus tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės tobulinimo klausimais, gerinti žinias tuberkuliozės diagnostikos, gydymo organizavimo srityse ir efektyvinti praktinius įgūdžius, įgyvendinimo metu apmokys sveikatos priežiūros specialistus: gydytojus pulmonologus, šeimos gydytojus, bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojus ir visuomenės sveikatos specialistus.

 Siekiamas rezultatas: Įgyvendinus projektą bus apmokyta apie 500 šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų; 80 gydytojų pulmonologų; 20 gydytojų vaikų pulmonologų; 800 visuomenės sveikatos specialistų; 1000 bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojų.

Įgyvendinus projektą pagerės sergančiųjų tuberkulioze gydymas ir priežiūra, padidės ligonių motyvacija gydytis, gerės epidemiologiniai šalies rodikliai ir tai prisidės prie šalies įvaizdžio kūrimo ir patrauklumo didinimo.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“, kuri jungia priemones Nr. 08.1.3-CPVA-V-605  ir  Nr. 08.4.2-CPVA-V-618.   

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0011

Projekto pavadinimas: „Skaitmeninio fenotipavimo panaudojimas vėžiu sergančių pacientų stebėsenai COVID-19 pandemijos metu”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-12-01 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Tomas Krilavičius

LSMU dalies mokslinio tyrimo vadovė: prof. Elona Juozaitytė

Bendra projekto vertė: 294 225,26 Eur (LSMU dalies biudžetas – 134 126,12 Eur)

Projekto vykdytojas: Vytauto Didžiojo universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Santrauka Vėžys yra viena dažniausių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Dėl ankstyvos diagnostikos ir daugėjant efektyvių gydymo metodų vėžio gydymas taps dar aktualesniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Telemedicinos ir eSveikatos sprendimų naudojimas didėjo prieš COVID pandemiją ir tapo dar svarbesniais pandemijos metu. Sveikatos programėlių skaičius viršija 300000 ir daugiau nei 200 programėlių yra pristatoma kasdien. Nepaisant to, jų panaudojimas medicinos praktikoje yra ribotas dėl neaiškios ir neištirtos tokių sprendimų naudos, jos kuriamos nedalyvaujant sveikatos priežiūros specialistams ir kitų priežasčių. Todėl yra svarbu sukurti plačiai prieinamus, automatizuotus ir svarbiausia įrodymais pagrįstus mSveikatos sprendimus vėžiu sergantiems pacientams siekiant optimizuoti vėžiu sergančių pacientų ilgalaikę prognozę ir gyvenimo kokybę.

Projekto tikslas - sukurti dirbtinio intelekto metodus skirtus aukšto dažnio pasyviai, naudojant išmanius telefonus, surinktų duomenų ir klinikine prasme prasmingų personalizuotų aktyviai surinktų duomenų, kurie leistų transformuoti pažeidžiamų pacientų priežiūrą COVID-19 metu ir po to, įgalinant realaus laiko duomenų analizę ir personalizuotą nutolusią pacientų stebėseną jų įprastinėje aplinkoje.

Siekiamas rezultatas:  Projekte kuriami sprendimai, leidžiantys pasyviai ir aktyviai rinkti onkologinių ligonių duomenis, bei jų pagalba realiu laiku fiksuoti ligos ir gydymo eigą COVID-19 pandemijos metu (ir po jos), naudojant dirbtinio intelekto metodus identifikuoti paciento fizinę ir psichologinę būsena, taip personalizuojant gydymo procesą. Kadangi dauguma duomenų bus renkami pasyviai, tai nereikalaus iš pacientų papildomų pastangų, sumažins jų poreikį lankytis gydymo įstaigoje (kas ypač aktualu pandemijų atveju). Sistemoje duomenys bus fiksuojami nuolatos, tačiau gydytojai bus informuojami tik identifikavus tam tikrus pokyčius, galima problemines situacijas, kas leis gydytojams turėti daugiau informacijos apie pacientą ir gydymo bei ligos eigą, tačiau sprendimas taupys gydytojų laiką, pabrėždamas tik svarbius duomenis ir įvykius. Sprendimo komponentai, tiesiogiai nesusiję su vėžio gydymu, galės būti lengvai pritaikyti kitų ligų gydymui.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės  13.1.1-LMT-K-718-05-veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0007

Projekto pavadinimas: „Inovatyvaus ląstelinės terapijos prototipo, skirto SARS-CoV-2 viruso sukeltam ūmaus kvėpavimo nepakankamumo sindromo gydymui, vystymas (REGEN)”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Romaldas Mačiulaitis

Bendra projekto vertė: 279 402,16 Eur

Santrauka:  Ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas (ŪKNS) yra pagrindinė SARS-CoV-2 viruso (COVID-19) mirtingumo priežastis. 15 proc. atvejų COVID-19 infekcija komplikuojasi ŪKNS. Projekto metu bus atliekami regeneracinės medicinos taikomieji ir eksperimentinės plėtros tyrimai COVID-19 sukelto ŪKNS prevencijai ir  gydymui. Šių veiklų metu bus vystomas technologiškai naujas klinikinio lygmens pažangios terapijos vaistinis prototipas (PTVP) – perinatalinės amniono epitelio kamieninės ląstelės. Šis vystomas PTVP, pasižymintis stipriomis imunomoduliuojančiomis ir uždegimą mažinančiomis savybėmis, bus charakterizuojamas, atliekant ikiklinikines in vitro ir in vivo studijas. In vitro studijos metu tarpinis PTVP bus vystomas ir charakterizuojamas dvimatėje ir trimatėje kultūroje, remiantis Geros Gamybos Praktikos taisyklėmis ir Europos Farmakopėjos sterilių vaistų ruošimui skirtais saugumo ir kokybės standartais. Atliekamas charakterizavimas pagal fizikinius ir cheminius parametrus parametrus, genų raišką, baltymų išskyrimą ir PTVP kokybinės ir kiekybinės analizės būtinuosius parametrus. Parametrai bus verifikuojami, įvertinant paruošimo proceso kokybę ir saugumą.In vivo studijos metu bus vertinama galutinio PTVP farmakodinamika (efektyvumas) ir farmakokinetika (saugumas), remiantis ICMRA, EMA ir FDA sudaryto pasaulinio COVID-19 vakcinų kūrimo ir vystymo reglamentavimo reikalavimais. Gydymo saugumas ir efektyvumas bus vertinamas, atliekant baltymų, genų raiškos analizę ir klinikinių ŪKNS parametrų imunosupresniame gyvūno modelyje vertinimą.

Siekiamas rezultatas:  Bus parengtas 1 prototipas, ataskaita ir parengta publikacija tarptautiniame moksliniame žurnale. Tyrimų metu gautas prototipas taps pagrindu klinikinio I/IIA fazės tyrimo atlikimui ir klinikiniam taikymui pagal galiojančius Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 13.1.1-LMT-K-718 priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0020

Projekto pavadinimas: „Verte grįstų ir personalizuotų telesveikatos paslaugų verslo modelio vystymo įrankiai Covid-19 sukeliamų problemų mažinimui. TeleCare BMI”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-03 iki 2023-09-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. David John Teece

LSMU dalies mokslinio tyrimo vadovė: prof. Jūratė Macijauskienė

Bendra projekto vertė: 299 937,84 Eur (LSMU dalies biudžetas – 111 543,62 Eur)

Projekto vykdytojas: Kauno technologinio universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Santrauka Telesveikatos paslaugos yra ypač svarbios dėl Covid-19 pandemijos diktuojamo poreikio efektyviai sukurti fizinį atstumą, kuris apsaugo sveikatos priežiūros specialistus ir piliečius. Todėl TSP Covid-19 pandemijos metu užtikrina reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Šiuo metu trūksta sukurtų, bei realiomis sąlygomis išbandytų TSP verslo modelio vystymo įrankių, kurie įgalintų TSP paslaugų kūrimą ir diegimą. Projekto problema atitinka Lietuvos sumaniosios specializacijos prioriteto „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ tematiką „Socialinės ir kultūrinės inovacijos visuomenės vystymo produktams ir paslaugoms kurti, novatoriški verslo modeliai“. MTEPI projektas sprendžia problemą – novatoriškų verslo modelių vystymo vaidmuo kuriant ir diegiant verte grįstas ir personalizuotas telesveikatos paslaugas, siekiant mažinti Covid-19 sukeliamas problemas. Projekto idėja yra MTEP pagrindu sukurti verte grįstų ir personalizuotų TSP novatoriško verslo modelio vystymo įrankius ir juos palaikančią atviro kodo skaitmeninę platformą (TeleCare BMI). TeleCareBMI įgalintų TSP kūrėjus lengvai ir interaktyviai modeliuoti TSP daugiašalį vertės pasiūlymą, numatyti reikiamus kospecializuotus ir „minkštuosius“ išteklius, TSP vystymo ir teikimo procesus bei socioekonominės grąžos modelius. Projekto tikslas – sukurti ir patikrinti imituojant realią aplinką verte grįstų ir personalizuotų TSP verslo modelio vystymo įrankius ir juos palaikančią atviro kodo skaitmeninę platformą, kas prisidėtų prie Covid-19 kuriamų problemų mažinimo.

Siekiamas rezultatas:  Projektas sukurs mokslinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus: 3 MTEP rezultatų pagrindu sukurti verte grįstų ir personalizuotų TSP verslo modelio vystymo įrankiai; atviro kodo skaitmeninis išteklius – TeleCare platforma, kuri integruoja ir palaiko interaktyvių įrankių taikymą; 3 tarptautinių mokslinių straipsnių rankraščiai pateikti tarptautiniams indeksuotiems mokslo žurnalams su citavimo indeksu; 4 abstraktai ir 4 pranešimai tarptautinėse mokslo konferencijose.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 13.1.1-LMT-K-718 priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0023

Projekto pavadinimas: „SARS-CoV-2 genomika: įrankis viruso evoliucijos greičio nustatymui bei klinikinio ir imuninio atsako modeliavimui (evoCOVID)”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. habil. dr. Limas Kupčinskas

Bendra projekto vertė: 299.477,17 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – vykdant aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinį tyrimą medicinos ir sveikatos mokslų srityje, plėtoti taikomąsias žinias ir sukurti skaitmeninį įrankį, leidžiantį įvertinti besivystančių naujų SARS-CoV-2 linijų evoliucijos greičio pokyčius ir galimą poveikį imuniniam (vakcinų efektyvumui) bei klinikiniam atsakui.

Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso 2 (SARS-CoV-2) sukelta koronavirusinė liga 2019 (COVID-19) ES nustatyta daugiau kaip 28 mln. žmonių ir su šia liga Europoje yra siejama daugiau nei 645 tūkst. mirčių. Globaliai sutariama, kad geriausia priemonė sustabdyti COVID-19 pandemiją yra masinė vakcinacija. Nepaisant to, kad jau yra sukurtos ir naudojamos efektyvios vakcinos, naujų, labiau virulentiškų, SARS-CoV-2 viruso atmainų atsiradimas gali turėti įtakos ligos sunkumui ir sukurtų vakcinų efektyvumui ateityje. Todėl įrankiai, kurie leistų įvertinti SARS-CoV-2 evoliucijos ir naujų atmainų poveikį imuniniam bei klinikiniam atsakui yra reikalingi ir aktualūs. Įgyvendinant projekto veiklas bus atliekami tarptautiniu lygiu konkurencingi moksliniai tyrimai Sumaniosios specializacijos srityje pagal Sveikatos technologijos ir biotechnologijos krypties prioritetą „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“. Projektas vykdomas LSMU MA MF Virškinimo sistemos tyrimo institute.

Siekiamas rezultatas:   Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama sukurti viruso genominių duomenų analizės algoritmus, skirtus vertinti naujai atsirandančių SARS-CoV-2 linijų ir konkrečių mutacijų ir/ar jų kombinacijų poveikį jo virulentiškumui. Taip bus ne tik plėtojamos taikomosios žinios, bet ir sukurtas tarptautiniu mastu aktualus ir inovatyvus skaitmeninis įrankis, leidžiantis įvertinti besivystančių naujų SARS-CoV-2 linijų evoliucijos greičio pokyčius ir galimą poveikį imuniniam (vakcinų efektyvumui) bei klinikiniam atsakui. Viruso virulentiškumo įvertinimas genomo ir konkrečių mutacijų lygmenyse, tikimasi, prisidės prie sėkmingo pavojingų viruso atmainų plitimo stabdymo ir tokiu būdu reikšmingai prisidės prie sėkmingo pandemijos valdymo. SARS-CoV-2 viruso atmainos taps įprasta natūraliai cirkuliuojančių žmogaus virusų dalimi, todėl privaloma turėti įrankius, kurie perspėtų apie pavojingų mutacijų ir atmainų kaupimąsi ir tokiu būdu didinti visuomenės atsparumą panašioms būsimoms krizėms.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas ekonomikos atgaivinimui“ 13.1.1-LMT-K-718 priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“, veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0022

Projekto pavadinimas: „Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti“

Projekto vykdytojas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, UAB „Exolitus“.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Vita Tilvikienė

LSMU dalies mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. Daiva Majienė

Bendra projekto vertė: 309.378,36 Eur (LSMU dalis – 80.738,84 Eur)

Santrauka:  SARS-CoV-2 viruso sukeliamos infekcijos eiga pasižymi itin ūmiu kvėpavimo sutrikimu dėl staigaus infekcijos išplitimo plaučiuose. Iki šiol nėra surasta pakankamai efektyvi terapija, kuri padėtų apsaugoti rizikos grupės pacientus nuo SARS-CoV-2 virusinės infekcijos sukeliamo ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir sumažinti šių pacientų mirtingumą, todėl naujų terapinių strategijų paieškos poreikis yra gyvybiškai svarbus. Yra duomenų, kad pluoštinių kanapių (Cannabis sativus L.) ekstraktai slopina COVID-19 sukeliamo uždegimo signalą kultivuojamose ląstelėse bei apsaugo nuo virusų sukeliamo ūmaus kvėpavimo nepakankamumo gyvūnų modeliuose. Tačiau pluoštinių kanapių preparatų veikimas priklauso nuo jų antrinių metabolitų sudėties. Šiame projekte sutelkus LAMMC, LSMU, VDU ir UAB Exolitus mokslininkų grupę bus atliekami kompleksiniai, tarpkryptiniai tyrimai, vertinant agrobiotechnologinių priemonių įtaką pluoštinių kanapių biocheminėms savybėms, pagrindinį dėmesį skiriant mažai tyrinėtų terpenoidų, flavonoidų bei sekant nepsichotropinių fitokanabinoidų kokybinę ir kiekybinę sudėtį augalo produktyvumo kontekste. Numatoma ištirti pluoštinių kanapių preparatų priešuždegiminį aktyvumą, SARS-CoV-2 spyglio baltymo ACE2 receptorių aktyvinančiu domenu stimuliuotų žmogaus kvėpavimo takų epitelio, endotelio ir makrofagų kultūrose. Projekto metu bus sukurta moksliniais tyrimais grįsta pluoštinių kanapių auginimo technologija, skirta tikslinės žaliavos išauginimui ir veiksmingam šių augalų žaliavos panaudojimui COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams.

Siekiamas rezultatas:   Sukurti moksliniais tyrimais grįstą technologinį procesą pluoštinių kanapių biologiškai aktyvių junginių sudėčiai valdyti ir ištestuoti jo tinkamumą COVID-19 prevencijai ir uždegimo simptomams lengvinimui skirtų produktų veikliųjų komponentų gamybai.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas ekonomikos atgaivinimui“ 13.1.1-LMT-K-718 priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“, veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0029

Projekto pavadinimas: „COVID-19 sukeliamų širdies ir kraujagyslių mitochondrijų funkcijos sutrikimo valdymo technologija (cTECH)”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-08 iki 2023-09-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Edgaras Stankevičius

Bendra projekto vertė: 299.965,66 Eur

Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0024

Projekto pavadinimas: „Dirbtinio intelekto vaizdų automatinės analizės taikomoji technologija melanomos ir kitų odos ligų diagnostikai (DIVAT-SMARTPHONE)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Prof. dr. Skaidra Valiukevičienė

Bendra projekto vertė: 299.961,94 Eur

Projekto vykdytojas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir UAB „Dts solutions“

Santrauka:  COVID-19 pandemija ženkliai riboja pacientų patekimą pas aukšto lygio specialistą ir blogina ankstyvąją melanomos diagnostiką. Iki šiol pasauliniu lygiu nėra sukurta daugiafunkcinės teledermatologinės platformos, kurios pagalba pacientas galėtų greitai, saugiai ir tiksliai gauti nuotolinę konsultaciją.

Šio projekto tikslas – sukurti ir ištirti dirbtinio intelekto daugiaspektrinių vaizdų analizės taikomosios technologijos (DIVAT) efektyvumą savalaikei melanomos ir kitų odos ligų diagnostikai. Projekto metu, panaudojant turimas bei viešai prieinamas melanomos ir kitų odos ligų klinikinių, dermatoskopijos ir siaskopijos vaizdo duomenų bazes, bus sukurta ir validuota jungtinė programinė technologija – dirbtinio intelekto algoritmas, teikiantis ekspertinę išvadą sveikatos priežiūros specialistui ir atviros prieigos išteklius paciento išmaniajam telefonui, leidžiantis kurti, perduoti ir gauti gydytojo atsakymą apie skubios tiesioginės konsultacijos poreikį. Vykdant projektą programinis produktas bus tobulinamas iki technologinės plėtros VI lygmens ir patikrintas jo efektyvumas realioje aplinkoje, atliekant klinikinį tyrimą.

Siekiamas rezultatas:   Projekte sukurta DIVAT bus panaudota didžiausios Lietuvos daugiasritinės ligoninės nuotolinių konsultacijų organizavimui, pagerins mokslo ir verslo subjektų bendradarbiavimą, pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, melanomos profilaktiką.  Projektas ketina spręsti Sumaniosios specializacijos krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetą „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“. COVID-19 karantino metu nustatyta, jog melanoma, sukeliantis didžiausią mirtingumą tarp odos piktybinių navikų, diagnozuojama pavėluotai. Projekte bus sukurta dirbtinio intelekto vaizdų automatinės analizės taikomoji technologija (DIVAT) ir įvertintas jos efektyvumas melanomos ir odos ligų savalaikei diagnostikai. Teledermatologijos diegimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose sutrumpina paciento konsultacijos pas aukšto lygio specialistą laukimo laiką ir sumažina sveikatos priežiūros kaštus. DIVAT sukūrimas yra svarbus COVID19 karantino padarinių mažinimui, nes daugiau nei pusė besikreipiančių pacientų šiuo laikotarpiu negali pasiekti gydymo įstaigos, dėl karantino ribojimų, vyresnio amžiaus pacientai nemoka naudotis elektronine registravimo pas gydytoją sistema.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas ekonomikos atgaivinimui“ 13.1.1-LMT-K-718 priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“, veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0086                              

Projekto pavadinimas: „Dalyvauti mokslinėje stažuotėje Rytų Piemonto "Amedeo Avogadro" universitete, Italijoje“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-07 iki 2020-12-05

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Kardiologijos institutas Molekulinės kardiologijos laboratotijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Dovydas Gečys, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  4719,21 Eur

Virš 80 proc. piktybinių smegenų navikų sudaro gliomos, iš kurių glioblastomos (GBM) pasižymi didžiausiu invazyvumu ir prasčiausia išgyvenamumo prognoze. Mirtingumas nuo GBM yra vienas didžiausių, todėl yra būtina ieškoti inovatyvių ligos gydymo būdų, pasitelkiant pažangias molekulinės biologijos ir bioinžinerijos technologijas. Egzosomos - ląstelinės kilmės pūslelės dalyvaujančios tarpląstelinėje komunikacijoje, gebančios transportuoti įvairias medžiagas. Šios pūslelės gali būti pritaikytos  GBM terapijoje tikslingai susiliedamos su navikinėmis ląstelėmis ir pristatydamos savo pernešamą turinį. Kvalifikacijos kėlimo stažuotės metu atlikti tyrimai suteiktų naujų teorinių ir praktinių įgūdžių reikalingų planuojant ir atliekant su kamieninių ląstelių ir jų sekretuojamų egzosomų modifikavimu susijusius eksperimentus. 

Siekiamas rezultatas: Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai - 1 vnt.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

                                                                             


Projekto Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-03-0001

Projekto pavadinimas: „LSMU rezidentūros bazių modernizavimas, siekiant studijų aplinkos tobulinimo (REZ-MOD)"“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-11-07 iki 2023-11-30

Projekto vadovas: Jolanta Petrylė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) statute numatyta, kad LSMU veiklos sritys – studijos, mokslas, dalyvavimas teikiant žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros paslaugas, o svarbiausias veiklos principas – užtikrinti studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros vienovę. Šie principai įgyvendinami, LSMU vykdant rezidentūros (laipsnio nesuteikiančias) studijų programas, kurių metu rezidentai įgyja sveikatos priežiūros specialistams reikalingų, aukščiausio lygmens žinių ir įgūdžių. LSMU, būdama didžiausia Lietuvoje biomedicinos srities aukštoji mokykla, išsiskirianti didžiausiu potencialu biomedicinoje ir didžiausiu rengiamu rezidentų skaičiumi Lietuvoje, siekia užtikrinti rezidentūros studijų kokybę, modernizuojant dvi pagrindines LSMU rezidentūros studijoms reikalingas bazes, esančias LSMU ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL KK) bei Kauno klinikinėje ligoninėje (toliau – KKL). Šių ligoninių vienas iš steigėjų yra LSMU, todėl šie partneriai yra veikiantys švietimo ir mokslo srityje bei sukuriantys ženklią pridėtinę vertę bei sinergiją su LSMU, ugdant ir formuojant rezidentų gebėjimus. Modernizavus šias LSMU rezidentūros bazes bei įsigijus rezidentų gebėjimams reikalingą įrangą, būtų sudarytos sąlygos didžiausiam Lietuvoje rezidentų skaičiui ugdyti kompetencijas, atitinkančias aukščiausią tarptautinį lygmenį ir užtikrinant rezidentūros studijų procesui reikalingas sąlygas atnaujintose patalpose bei naudojant įsigytą įrangą.

Siekiamas rezultatas: Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 1500. Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą atnaujinta infrastruktūra - 1.

Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioritetą „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.1.1-CPVA-V-720 „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0181                             

Projekto pavadinimas: „Hibridiniai 3D audinių inžinerijos konstruktai in vitro tyrimams“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-08-10 iki 2022-08-09

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Kardiologijos institutas Vaistų taikinių histopatologijos laboratorijos vadovė Vilma Petrikaitė, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  85.008,28 Eur

Adityvinės gamybos metodai sparčiai plečiasi į medicinos sektorių, įskaitant regeneracinę mediciną ir audinių inžineriją. Dirbtinių audinių konstruktai, imituojantys tarpląstelinių matricų struktūras tarnauja kaip pagrindas dirbtinių organų sistemoms in vitro, potencialiai pakeisdamos in vivo gyvūnų modelius medžiagų toksiškumo tyrimuose ir naujų vaistų bandymuose. Projekto tikslas – sukurti hibridinius 3D audinių inžinerijos konstruktus in vitro tyrimams. Pagamintas konstruktas bus ištirtas fizikiniais-cheminiais metodais bei ištestuotas in vitro sąlygomis.

Siekiamas rezultatas: Mokslo straipsnis, įteiktas redakcijai su įrodančiais dokumentais - 2 vnt. 

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0131                            

Projekto pavadinimas: „Molekulinio klasifikatoriaus skirto GBM potipio identifikavimui kūrimas remiantis naviko ir vėžio kamieninių ląstelių iRNR profiliu“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-08-10 iki 2022-08-09

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Neuromokslų institutas Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Giedrius Steponaitis, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  65.702,00 Eur

Siekiamas rezultatas: Mokslo straipsnis įteiktas redakcijai su įrodančiais dokumentais - 1 vnt. Mokslinis straipsnis priimtas su įrodančiais dokumentais - 1 vnt. Konferencijos tezės - 4 vnt.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0127                             

Projekto pavadinimas: „Sergančiųjų išemine širdies liga kognityvinių funkcijų,endokrininių, aplinkos veiksnių ir miego apnėjos poveikis gyvenimo kokybei ir išgyvenamumui“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-08-10 iki 2022-08-09

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Neuromokslų institutas Elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotojas Julius Burkauskas, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  64.438,50 Eur

Siekiamas rezultatas: Sergančiųjų IŠL įtraukimas į tyrimą ir skydliaukės hormonų analizė“ - atliktus  tyrimus apibendrinanti apžvalga - 1 vnt. Atliktus tyrimus apibendrinanti apžvalga - 2 vnt. "Sergančiųjų IŠL po ŪKS gyvenimo kokybė ir mirtingumas" - atliktus tyrimus apibendrinanti apžvalga - 1 vnt. Mokslinis straipsnis įteiktas žurnalui įtrauktam į Clarivate Analytics duomenų bazę su įrodančiais dokumentais - 1 vnt. Mokslinis straipsnis (1 vnt. priimtas, 1 vnt. įteiktas redakcijai su įrodančiais dokumentais) - 2 vnt. Stendiniai/žodiniai pranešimai - 4 vnt.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0024                             

Projekto pavadinimas: „Mokslinis tyrimas: Lėtinio periodontito įtaka antrinių sąkandžio anomalijų išsivystymui ir ortodontinio gydymo reikalingumui“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-08-10 iki 2022-08-09

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Odontologijos fakultetas Odontologijos klinikos lektorė Eglė Zasčiurinskienė, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  49.815,36 Eur

Periodonto liga (PL) yra sudėtinga, apnašų sukelta, lėtinė uždegiminė liga, atsirandanti dėl pusiausvyros sutrikimo tarp apnašose esančių bakterijų ir asmens imuninio atsako. PL pasireiškia apydančio audinių nykimu, dantų paslankumu ir palaipsniu dantų netekimu. Viena dažniausių vidutinės ir pažengusiosios PL pasekmių yra patologinė dantų migracija, pasireiškianti dantų padėties kitimu, dantų atsikišimu, atsirandančiais tarpais, šaknų apsinuoginimu, dantų išilgėjimu, trauminiais kontaktais, kurie skatina tolimesnį ligos progresavimą, sutrikusią kramtymo funkciją, prastą šypsenos estetiką bei neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir fizinę bei psichosocialinę gerovę.
Daugeliui asmenų PL gydymui ir sąkandžio reabilitacijai reikalinga kompetetinga daugiadisciplinė gydytojų odontologų specialistų komanda bei ilgas ir brangus gydymo laikotarpis. Ortodontinis gydymas kartu su periodontologiniu gydymu dažnai yra vienintelė sąkandžio reabilitacijos išeitis.
Nepaisant didelio pasaulinio periodonto ligos paplitimo, literatūroje trūksta išsamių statistinių duomenų apie ligos sukeliamas sąkandžio anomalijas ir ortodontinio gydymo reikalingumą. Teikiamo projekto tikslas – įgyti naujų žinių apie periodonto ligos pasekmes sąkandžio anomalijų išsivystymui ir ortodontinio gydymo reikalingumui, tobulinti žinias stažuotėje užsienyje ir paruošti tarptautinių mokslinių publikacijų rankraščius.
Tyrimą sudaro trys dalys: išorinis veido tyrimas, intraoralinis sąkandžio ir periodontologinis tyrimas, ortodontinio gydymo reikalingumo vertinimas bei anketinis tyrimas.
Projekto rezultatai suteiks naujų žinių apie PL pasekmes sąkandžiui ir ortodontinio gydymo poreikį, kurios yra svarbios tarptautiniu mastu, nes literatūroje tokių tyrimų tūksta. Projekte įgautos žinios leis gerinti pacientų ištyrimą, sudarys sąlygas kurti personalizuotas PL prevencines strategijas siekiant kuo ilgiau išsaugoti savus dantis, ir bus pritaikomos kasdieninėje klinikinėje periodontologijos praktikoje. 

Siekiamas rezultatas: Straipsnis įteiktas redakcijai su įrodančiais dokumentais  - 2 vnt. Moksliniai pranešimai tarptautiniuose moksliniuose renginiuose - 2 vnt.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0258

Projekto pavadinimas: „Motinų-kūdikių tarpusavio sąveikų bei jų sąsajų su motinos emocine būsena tyrimas taikant vaizdo analizės metodą“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  doc. dr. Giedrė Širvinskienė

Bendra projekto vertė: 2 997,97 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – ugdyti studento  mokslinių tyrimų atlikimo bei pristatymo įgūdžius, tiriant motinos - kūdikio tarpusavio sąveikų ypatumus ir jų ryšį su motinos emocine būsena.

Projekto metu bus stebima ir filmuojama motinos - kūdikio tarpusavio sąveika, vertinama motinos ir vaiko išreikštas pozityvumas ir negatyvumas vienas kito atžvilgiu, motinos-kūdikio tarpusavio sąveikų kokybė ir ypatumai. Vėliau bus atliekama filmuotos medžiagos analizė,  vertinant motinos - kūdikio tarpusavio sąveikas, pagal standartizuotą PARCHISY metodiką. Tyrimo metu bus analizuojamos sąsajos tarp motinos-kūdikio tarpusavio sąveikų ypatumų ir motinos emocinės būsenos (motinos jausmai vaiko atžvilgiu, motinos patiriamas stresas ir depresiškumas).

Planuojama, jog tyrime sudalyvaus ne mažiau nei 30 motinų ir kūdikių porų.  Atlikus tyrimą, rezultatai bus analizuojami ir interpretuojami gretinant juos kartu su kitų mokslininkų gautais tyrimų rezultatais.

Siekiamas rezultatas: gauti tyrimo rezultatai bus pristatyti mokslinei bendruomenei (studentas parengs vieną mokslinį straipsnį bei pristatys ne mažiau nei vieną pranešimą mokslinėje konferencijoje). Projekto tyrimas vertingas tiek teoriškai, tiek praktiškai, kadangi padės atskleisti, kaip motinos - kūdikio tarpusavio sąveikų ypatumai yra susiję su motinos patiriamais jausmais vaiko atžvilgiu.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0014      

Projekto pavadinimas: „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-09-10 iki 2022-12-31

Projekto vadovas:  dr. Gintarė Kučinskienė

Bendra projekto vertė: 3 800 000 Eur

Pagrindinis projekto vykdytojas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Santrauka:  Projekto tikslas - įkurti Laukinių gyvūnų globos centrą, kuriame gyvūnai būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami išleidimui į natūralias buveines, kitais būdais užtikrinama jų globa ir gerovė.

Šalyje, išskyrus Baltijos jūros pakrantę, nėra sudaromos tinkamos laukinių gyvūnų  globos, pagalbos, gydymo suteikimo ir laikymo sąlygos. Projekto metu pastatytas pastatų kompleksas (Naujųjų Muniškių kaime, Kauno r.) leis kasmet suteikti vidutiniškai 1215 gyvūnų globos paslaugų, kas pagerins laukinių gyvūnų gydymo sąlygas, jų išgyvenamumą, paleidimą į laisvę, laikymą ar perdavimą.

Siekiamas rezultatas: Įgyvendinus projektą visoje šalyje, išskyrus Baltijos jūros pakrantėje esančius jūros žinduolius ir vandens paukščius, būtų visą parą užtikrinama sužeistiems, esantiems netinkamoje aplinkoje ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams reikalinga pagalba, jų laikymas, globa, reabilitacija, adaptacija, išgydytų ir adaptuotų bei galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimas į natūralias buveines ar perdavimas kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas perduodamų gyvūnų laikymui.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ veiklos „Infrastruktūros, reikalingos laukinių gyvūnų globai ir gerovei užtikrinti, sukūrimas“ lėšų

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0223

Projekto pavadinimas: „Kamieninių ląstelių egzosomų reikšmė hipoksijos veikiamų kardiomiocitų energetiniam metabolizmui”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Aistė Jekabsonė

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirties preižastis pasaulyje. Kardiomiocitai žūsta ir širdies veikla sutrinka dėl išemijos sukeliamos mitochondrijų pažaidos, ir kol kas dar nėra sukurta nuo šios pažaidos apsauganti ar jos padarinius pašalinanti gydymo strategija. Nesenai atlikti tyrimai rodo, kad kamieninių ląstelių egzosomos gali apsaugoti kardiomiocitus nuo išemijos sukeliamos pažaidos, tačiau šio apsauginio poveikio mechanizmas ir mitochondrijų reikšmė jame nėra gerai ištirti.

Siekiamas rezultatas:  Šio darbo tikslas yra išaiškinti kamieninių ląstelių egzosomų poveikį išemijos pažeistų kardiomiocitų gyvybingumui ir jų mitochondrijų funkcionalumui.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0091

Projekto pavadinimas: „Galvos smegenų išemijos po spontaninės subarachnoidininės hemoragijos numatymo ir ankstyvojo perspėjimo inovacinės technologijos MTEP ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-07-20 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas LSMU: prof. dr. Saulius Lukoševičius

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Santrauka: Projekto tikslas – išvystyti inovacinį SV ir VSI po spontaninės aSAH numatymo ir išankstinio perspėjimo metodą, atlikti šio metodo klinikinius tyrimus bei sukurti SV ir VSI prognozavimo programinę priemonę.

Savalaikis galvos smegenų kraujagyslių vazospazmų (SV) ir vėlyvosios smegenų išemijos (VSI), galinčių įvykti po spontaninės aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (aSAH), prognozavimas yra gyvybiškai svarbus parenkant personalizuotą ir savalaikę gydymo taktiką. SV ir VSI reiškiniai stebimi 70% aSAH pacientų, kurių mirtingumas siekia ~50% . Kasmet pasaulyje aSAH patiria apie 770 000 žmonių, kuriems atliekamos neurochirurginės operacijos. Dėl didelio kiekio faktorių (išsiliejusio kraujo tūris, jo pasiskirstymas subarachoidiniame tarpe, smegenų kraujagyslių reaktyvumas, biocheminė kraujo sudėtis demografiniai faktoriai ir kt.) lemiančių VS ir VSI riziką, šiandien nėra metodų ir technologijų leidžiančių patikimai nuspėti SAH eigą. aSAH pacientų efektyvesniam gydymui siūlome patentabilų SV ir VSI numatymo ir ankstyvojo perspėjimo metodą paremtą skirtingų prognostinių faktorių sąsajų nustatymu su pacientų klinikine išeitimi:

-       faktorių gaunamų iš KT vaizdų (išsiliejusio kraujo tūris, jo pasiskirstymas, smegenų kraujagyslių anatomija);

-       multimodalinės stebėsenos ir kitų klinikinių duomenų (smegenų kraujotakos autoreguliacijos, kraujo krešėjimo parametrai ir kt.);

-       prognostinio SAH eigos skaitinio modeliavimo rezultatų;

-       klinikinės išeities prognozavimo rezultatų naudojant dirbtinio intelekto algoritmus.

Pagrindinės veiklos projekte bus:

-       neurovaizdų automatinio segmentavimo ir klasifikavimo algoritmo sudarymas;

-       SAH eigos skaitinis modeliavimas;

-       Klinikinė SAH pacientų studija;

-       SV ir VSI numatymo bei išankstinio perspėjimo algoritmo ir programinės priemonės sukūrimas.

Siekiamas rezultatas: Pagrindinis rezultatas bus sukurtas komercinis produktas SV ir VSI prognozavimo programinė priemonė ir prognostinio metodo patentinė paraiška.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0187

Projekto pavadinimas: „Slaugos vadovų ir administratorių emocinės kompetencijos tyrimas - SlaugEK”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Olga Riklikienė

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Projekto metu bus atliekamas mokslo tyrimas, analizuojantis slaugos vadovų ir administratorių emocinę kompetenciją, t.y. bus atliekamas subjektyvus  asmeninio ir tarpasmeninio emocinio intelekto vertinimas pagal penkias emocines kompetencijas (emocijų atpažinimą, emocijų supratimą, emocijų raišką, emocijų valdymą ir emocijų panaudojimą). Temos aktualumas grindžiamas tuo, kad slaugytojai įgyvendina pacientų slaugos veiksmus, pasitelkdami efektyvaus bendravimo įgūdžius ir darbą komandoje, tad jų emocinė kompetencija, kaip emocinio intelekto pagrindas, yra neatsiejama profesionalios slaugos dalis. Emocinė kompetencija gali pagerinti asmens gebėjimą identifikuoti savo bei aplinkinių jausmus ir padėti formuoti atitinkamus veiksmus arba reakciją į vykstančius reiškinius. Emocinė kompetencija yra svarbi ne tik gerai paciento slaugai užtikrinti, bet ir efektyviai lyderystei bei vadovavimui palaikyti. Slaugos vadovai, kurie kartu yra arba buvo slaugos praktikai, turėdami išvystytas emocines kompetencijas, lengviau ras tinkamų iniciatyvų ir būdų slaugai padalinyje organizuoti, racionaliems sprendimams priimti, konfliktinėms situacijoms valdyti, personalui motyvuoti. Gebėjimas suprasti ir valdyti emocijas stiprina į pacientą orientuotą individualią slaugą, gerina tarpusavio santykius, didina paciento pasitenkinimą slauga, gerina darbo organizavimo procesus bei stiprina darbuotojų pasitenkinimą darbu.

Slaugos vadovų ir administratrorių emocinė kompetencija (asmeninė ir tarpasmeninė) pasirinkta nagrinėti tikintis, kad šio tyrimo rezultatai leis identifikuoti tiriamosios grupės turimą emocinę kompetenciją, išsiaiškinti susijusius asmeninius ir profesinius veiksnius, numatyti šių kompetencijų vystymo poreikius.

Siekiamas rezultatas:  Slaugos vadovų ir administratrorių emocinė kompetencija (asmeninė ir tarpasmeninė) pasirinkta nagrinėti tikintis, kad šio tyrimo rezultatai leis identifikuoti tiriamosios grupės turimą emocinę kompetenciją, išsiaiškinti susijusius asmeninius ir profesinius veiksnius, numatyti šių kompetencijų vystymo poreikius.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0257

Projekto pavadinimas: „MUC16 moduliacijos įtaka kiaušidžių vėžio ląstelių migracijai hiperterminės chemoterapijos sąlygomis“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Saulius Paškauskas

Bendra projekto vertė: 3 000,00 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – ugdyti studentų mokslinę kompetenciją tiriant OVCAR-3 ląstelių migraciją hiperterminės chemoterapijos sąlygomis moduliuojant MUC16 raišką.

Kiaušidžių vėžio ląstelių išplitimas, vėžio atkrytis susijęs su ląstelių galimybe aktyviai judėti, migruoti. Šios ląstelių savybės slopinimas yra viena iš galimybių pagerinti vėžio gydymo rezultatus. Hiperterminė chemoterapija sukelia vėžinių ląstelių žūtį, bet dalis ląstelių po šio gydymo išlieka gyvybingos ir vėliau gali daugintis bei metastazuoti. Mūsų hipotezė, kad blokuojant šių ląstelių adhezines molekules (šiuo atveju MUC16) prieš atliekant HIPEC procedūrą, būtų galima pagerinti kiaušidžių vėžio gydymo rezultatus. Iki šiol detaliai MUC16 moduliacija hiperterminės chemoterapijos sąlygomis nebuvo tirta.

Studentas aktyviai dalyvaudamas šiame projekte ugdytų mokslinę kompetenciją, įgautų bazinių žinių apie ląstelių kultivavimą, ląstelių paruošimą tyrimams, ląstelių gyvybingumo, baltymų raiškos/slopinimo tyrimų atlikimo metodikas, ląstelių adhezijos/migracijos tyrimus. Šias žinias galima įgyti tik aktyviai dalyvaujant mokslinės laboratorijos darbe, kur jauniesiems tyrėjams yra sudarytos visos sąlygos susipažinti su minėtomis metodikomis ir patiems savarankiškai atlikti tyrimus. Šios įgytos kompetencijos padės jauniesiems tyrėjams planuojant, vykdant ir įgyvendinant vėlesnius didesnės apimties mokslinius tyrimus.

Siekiamas rezultatas: ugdoma studento mokslinė kompetencija ir bus gautos fundamentalios žinios apie MUC16 moduliacijos įtaką kiaušidžių vėžio ląstelių migracijai hiperterminės chemoterapijos sąlygomis.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0311

Projekto pavadinimas: „Žmogaus papilomos viruso tipų ir uždegimo žymenų kraujo serume sąsajos sergant gimdos kaklelio vėžiu“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Astra Vitkauskienė

Bendra projekto vertė: 2 983,08 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – nustatyti beta interferono (IFNβ), gama interferono (INFγ), interleukino 1 beta (IL1β), interleukino 2 (IL2) bei interleukino 10 (IL10) koncentraciją kraujo serume ir įvertinti pokyčių sąsajas su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipu gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų grupėje.

Lietuva užima antrą vietą tarp visų Europos šalių pagal gimdos kaklelio vėžio sergamumą (31,6 atvejai 100 000 moterų, apie 615 atvejų per metus) ir ketvirtą vietą pagal mirštamumą (9,8 atvejai 100 000, apie 221 atvejis per metus) (Vėžio registras). ŽPV infekcija ir uždegimas gimdos kaklelio vėžio atveju yra svarbiausi ligos progresavimo veiksniai. Manoma, kad rizika, jog ŽPV infekcija sukels intraepitelinius pažeidimus, priklauso nuo ŽPV tipo. Šio darbo tikslas: nustatyti beta interferono (IFNβ), gama interferono (INFγ), interleukino 1 beta (IL1β), interleukino 2 (IL2) bei interleukino 10 (IL10) koncentraciją kraujo serume ir įvertinti pokyčių sąsajas su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipu gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų grupėje. Bus nustatomos uždegimo žymenų koncentracijos serume naudojant Luminex technologiją su sferinėmis mikrodalelėmis ir aukštos rizikos ŽPV tipai naudojant DNA išskyrimo  bei genotipavimo  reagentų rinkinį, leidžiantį nustatyti 15 aukštos rizikos (AR) ŽPV tipų (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68,73, 82).  Atlikus statistinę analizę bus analizuojami uždegimo žymenų koncentracijų pokyčiai, priklausomai nuo nustatyto AR ŽPV tipo.

Siekiamas rezultatas: atlikta statistinė analizė apie uždegimo žymenų koncentracijų pokyčius, priklausomai nuo nustatyto AR ŽPV tipo.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0181

Projekto pavadinimas: „Pseudomonas aeruginosa atsparumo antibiotikams ir serogrupinės priklausomybės sąsajos”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Astra Vitkauskienė

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Vieno iš dažniausių hospitalinės infekcijos sukėlėjo – Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa) sukeltos infekcijos sunkiai gydomos dėl sukėlėjo gebėjimo greitai įgyti atsparumą antibiotikams, kas kelia problemas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Sukėlėjas linkęs kisti, mutuoti, priklausomai nuo aplinkos, kurioje jis persistuoja, ar gydymui vartojamų antibiotikų politikos, gali skirtis ir P. aeruginosa atsparumas įvairių klasių antibiotikams. Svarbu įvertinti atsparumo antibiotikams dinamiką po 10 metų bei jaunosios kartos ir jaunų mokslininkų, studentų paraginimas pamatyti problemos aktualumą ir padėti ją spręsti, yra vienas svarbiausių uždavinių, siekianat išsaugoti turimų antibiotikų veiksmingumą.

Siekiamas rezultatas:  Įsisavinta: Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės medžiagos, atsparumo antibiotikams bei serogrupių nustatymo metodologijas, vertinimo kriterijus bei nustatyti atsparumo antibiotikams bei serogrupių sąsajas

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0035                              

Projekto pavadinimas: „STED mikroskopinės įrangos valdymas ir taikymas gyvųjų ląstelių struktūrų žymėjimui bei vaizdinimui“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-08 iki 2020-12-10

Kontaktiniai asmenys: LSMU MA Kardiologijos institutas Ląstelių kultūrų laboratotijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Gintarė Jančiukė, LSMU Plėtros tarnybos projektų vadovė Jolanta Petrylė

Bendra projekto vertė:  4719,21 Eur

Projekto skirtas įsisavinti super-skiriamosios gebos STED (stimulated emission depletion) mikroskopijos principus ir tyrimų metodiką, kadangi šiuo metu LSMU Kardiologijos institute jau vyksta STED (STEDYCON) mikroskopo viešieji pirkimai. Stažuotės metu taip pat bus testuojami naujai kuriami specialieji STED mikroskopijai skirti fluorescuojantys dažai, skirti gyvųjų ląstelių struktūrų žymėjimui ir vaizdinimui. Šis fluorescencijos mikroskopijos tipas įgalina pažymėtų struktūrų dinamikos tyrimus, todėl stažuotės metu bus tyrinėjama citoskeleto komponentų (aktinas, tubulinas, vimentinas) pokyčiai ląstelės dalijimosi ciklo metu. Be to, Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo laboratorijoje yra sukurta keletas DNR žyminčių dažų, kurie leidžia stebėti DNR struktūros pokyčius gyvose ląstelėse. Taigi, projekto metu yra numatoma vizualizuoti minėto citoskeleto komponentų ir chromosomų sąveiką įvairiose ląstelės ciklo stadijose. Įgytos žinios ir patirtis bus naudota tolimesniems tyrimams Lietuvoje, vykdant LSMU KI Ląstelių kultūrų laboratorijos projektus bei G.Jančiukės doktorantūros studijų programą.  

Siekiamas rezultatas: Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai - 1 vnt.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-04-0001

Projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-18-0002

Projekto pavadinimas: „LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto MTEP infrastruktūros stiprinimas ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2016-11-07 iki 2022-05-31.

Bendra projekto vertė: 2.635.000,00 Eur

Santrauka: Projekto tikslas – siekti aktyvaus LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto infrastruktūros naudojimo, vykdant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus sumaniosios specializacijos kryptyje ir diegiant jų rezultatus praktikoje.

Projekto veiklos: LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto pastato atnaujinimas ir aprūpinimas baldais, MTEP įrangos įsigijimas ir informacinių technologijų srities  įrangos įsigijimas.

Siekiamas rezultatas: didesnės galimybės moksliniams tyrimams vykdyti sumaniosios specializacijos kryptyje, padidėjęs tyrėjų bendradarbiavimas su tarptautinėmis mokslo ir studijų organizacijomis, verslo ir viešojo sektoriaus institucijomis, kylančios tyrėjų kvalifikacijos, augantis patentų, įkurtų įmonių skaičius, augančios pajamos ir verslo/viešojo sektoriaus subjektų užsakymų, kylantis bendras biomedicinos mokslo prestižas.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonę Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0032

Projekto pavadinimas: „Inovatyvus pieno ir išrūgų maistinių matricų modeliavimas naujais raugais ir biokomponentais saugesnio sūrio gamybos technologijai sukurti (INOSŪRIS)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-02 iki 2022-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Mindaugas Malakauskas

Bendra projekto vertė: 444 719,81 Eur

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0130

Projekto pavadinimas: „Daugiapakopis molekulinis skrandžio vėžio tyrimas: kraujyje cirkuliuojančių genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo biožymenų profiliavimas (MULTIOMICS)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-02 iki 2021-12-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Jurgita Skiecevičienė

Bendra projekto vertė:  599.909,85 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – tobulinti LSMU mokslininkų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio MTEP projektą biomedicinos srityje, sukuriant daugiapakopiais molekuliniais duomenimis paremtas analizės metodikas, leisiančias gauti naujų, fundamentalių, klinikinėje praktikoje pritaikomų žinių apie skrandžio vėžį ir ikivėžines būkles.

Šis projektas yra pirmasis pasaulyje,

kuris, pasitelkiant daugiapakopę kraujyje cirkuliuojančių genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo biožymenų analizę, nustatys biožymenų profilį sergantiems skrandžio vėžiu ir ikivėžinėmis būklėmis bei įvertins šių žymenų tinkamumą neinvazinei ligų diagnostikai, stebėsenai ir prognozei. Įgyvendinant projektą bus atliekami: (i).molekuliniai laisvai cirkuliuojančių vėžinių DNR multi-geninio profilio, (ii).cirkuliuojančių nekoduojančių RNR raiškos ir genetinių pakitimų profilio bei

(iii).kraujo mikrobiomo tyrimai skrandžio vėžiu ir atrofiniu gastritu sergančiųjų audiniuose ir/ar kraujo plazmoje. Tyrimams bus naudojama naujos kartos sekoskaita bei bioinformatinė analizė ir matematinis modeliavimas.

Siekiamas rezultatas: gauti rezultatai bus svarbūs tiek teoriniu - nustatant genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo pokyčių reikšmę skrandžio vėžio ir atrofinio gastrito patogenezėje, tiek praktiniu požiūriu, ieškant biožymenų ar jų kombinacijų personalizuotai neinvazinei skrandžio vėžio diagnostikai, navikinio proceso stebėsenai ir/ar prognostikai. Šie rezultatai bus naudingi ateities moksliniams ir taikomiesiems darbams bei pasitarnaus kuriant naujas diagnostikos ir gydymo metodikas. Projekto metu planuojama paskelbti 5 mokslo straipsnius užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto Nr. 09.1.3-CPVA-K-723-03-0016

Projekto pavadinimas: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos modernizavimas, siekiant veiklos efektyvumo didinimo (LSMU-GYM)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-10-31 iki 2021-08-31

Bendra projekto vertė: 362 310,00 Eur

Santrauka: Pagrindinė projektu sprendžiama problema - nepakankami moksleivių gebėjimai ir kompetencijos įgyti tikslinių turinio žinių bei gebėti jas efektyviai pritaikyti praktikoje, kurių įgijimą riboja mokymo(-si) aplinkos (infrastruktūros) trūkumas bei jos neatitikimas šiuolaikinėms technologinėms galimybėms. Projekto tikslas – užtikrinti LSMU gimnazijos teikiamų mokymo(si) paslaugų kokybę bei sudaryti sąlygas moksleiviams įgyti kokybišką išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinį technologinį ir informacinį lygmenį. Projekto veiklos - (1.1.1.) LSMU gimnazijos aplinkos modernizavimas, įsigijant tikslinę edukacinę įrangą (adresu Seredžiaus g. 4, Kaunas); (1.1.2.) LSMU gimnazijos aplinkos modernizavimas, įsigijant baldus (adresu Seredžiaus g. 4, Kaunas).

Siekiamas rezultatas: Planuojami rodikliai: investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 597; pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos – 1.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“.

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-04-0003

Projekto pavadinimas: „Žarnyno organoido modelis: sistema vaistų testavimui ir uždegiminių žarnyno ligų personalizuotai terapijai“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-07-01 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Jurgita Skiecevičienė

Bendra projekto vertė:  699 417,58 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – Vykdant aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinį tyrimą gamtos mokslų srityje, plėtoti taikomąsias žinias ir sukurti komercinį potencialą turintį žarnyno organoido modelį vaistų testavimui ir personalizuoto uždegiminių žarnyno ligų gydymo parinkimui.

Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL; Krono liga ir opinis kolitas) - tai lėtinės, pasikartojančios ir progresuojančios imuninės kilmės ligos, kuriomis serga apie 3 mln. ES gyventojų. Šiuo metu liga nėra išgydoma, o dabartinės UŽL terapijos tikslas yra pasiekti ir išlaikyti pacientą ligos remisijos stadijoje (ligos simptomų nebuvimas ir/ar žarnyno gleivinės gijimas). UŽL gydymui yra naudojamas vis platesnis skirtingų vaistų spektras, tačiau nemažai daliai pacientų medikamentinis gydymas yra neefektyvus arba sukelia sunkius šalutinius poveikius. Siekiant pagerinti UŽL sergančių pacientų gydymą, būtina inovatyvi ikiklinikinių tyrimų sistema vaistų tyrimams, kuri padėtų parinkti tinkamiausią personalizuotą gydymą UŽL sergančiam pacientui. Įgyvendinant projekto veiklas bus atliekami tarptautiniu lygiu konkurencingi moksliniai tyrimai Sumaniosios specializacijos srityje pagal Sveikatos technologijos ir biotechnologijos krypties prioritetą "Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai".

Siekiamas rezultatas: Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama sukurti žarnyno ex vivo organoido modelį, atspindintį paciento genominį ir imuninį profilį, skirtą vaistų tyrimams bei personalizuotos terapijos parinkimui. Taip pat bus gauta naujų žinių apie genų, susijusių su UŽL, mutacijų įtaką atsakui į terapiją. Remiantis projekto metu sugeneruota informacija bus sukurta atviros prieigos duomenų bazė, kuri gali būti naudojama kaip priemonė identifikuoti su atsaku į vaistą susijusias mutacijas, kaip duomenų šaltinis naujų terapinių taikinių paieškai bei įrankiu, padedančiu pagal paciento mutacijų profilį iškart nustatyti tinkamiausią gydymą.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą ,,Paralelinių laboratorijų MTEP veikla, skirta kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0011                              

Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-02-0013 

Projekto pavadinimas: „Naujų žarnyno mikrobiotos modifikavimo metodų sukūrimas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018 06 01 iki 2021 11 30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Laimas Virginijus Jonaitis

Bendra projekto vertė:  840137,44Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – Kompetencijos centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymas, kuriant ir išbandant naujus molekulinėmis technologijomis paremtus personalizuotus metodus, skirtus žarnyno mikrobiotos modifikavimui.

Žarnyno mikrobiomo tyrimai yra viena inovatyviausių ir aktualiausių sveikatos technologijų ir biotechnologijų tyrimų krypčių. Žmogaus mikrobiomo pakitimai yra siejami su įvairių ligų išsivystymu, o kuriamos mikrobiomo modifikavimo technologijos suteikia naujas galimybes ligų

profilaktikai ir gydymui. Šiuo metu taikomos žarnyno mikrobiotos modifikavimo metodikos nėra personalizuotos, nežinomos ilgalaikis jų

saugumas, o atlikimui taikomi invaziniai metodai.

Siekiamas rezultatas: Projekto metu bus siekiama vykdyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kompetencijos centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kuriant ir išbandant naujas žarnyno mikrobiotos modifikavimo metodikas, kurios bus patentuojamos. Projekto metu sukurtos naujos neinvazinės molekulinėmis technologijomis paremtos personalizuotos žarnyno mikrobiotos modifikavimo metodikos didins tyrime dalyvaujančių tyrėjų mokslinę kompetenciją, tarptautinį konkurencingumą ir sudarys sąlygas glaudesniam verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimui.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 veiklą „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projekto Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-19-0001

Projekto pavadinimas: „Branduolinių tyrimų centras (NRC)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-03-12 iki 2023-03-12

Bendra projekto vertė:  2.943.309,88 Eur

Pagrindinis projekto vykdytojas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Kauno technologijos universitetas

Santrauka:  Projekto tikslas – sukurti infrastruktūrą, skirtą branduolinės medicinos ir biofarmacijos tyrimams vykdyti, kuri pagerintų ankstyvos onkologinių, kardiovaskuliarinių ir neurologinių ligų diagnostikos bei terapijos paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams, efektyvintų ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką ir prevenciją bei sutelkti Lietuvos mokslo potencialą, siekiant proveržio sveikatos technologijų ir medžiagų mokslo srityje, didinant dalyvavimą tarptautinių iniciatyvų projektuose.

Branduolinių tyrimų infrastruktūros sukūrimas Lietuvoje sudarytų šaliai reikšmingo kokybinio šuolio galimybes moksliniams tyrimams. Nors didžioji tyrimų dalis bus medicinos srityje, ciklotronas ir susijusi infrastruktūra bus naudojama ir mokslo srityje. Tai atvers galimybę skirtingiems universitetams vykdyti bendrus tyrimus, dirbti su inovacijomis. Nauja infrastruktūra suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams bei sveikatos priežiūros specialistams įsitraukti į aukščiausio lygio tarptautinius mokslinius tyrimus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes šiuo metu, dėl neegzistuojančios branduolinių tyrimų infrastruktūros, tokios galimybės nėra.

Siekiamas rezultatas: Įsigyta ir įdiegta MTEPI infrastruktūra.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 veiklą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0031 

Projekto pavadinimas: „Eozinofilopietinų įtaka skirtingų eozinofilų potipių aktyvumui sergant astma”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Kęstutis Malakauskas

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Neseniai buvo nustatyta, kad egzistuoja du skirtingi eozinofilų potipiai, tačiau trūksta žinių apie eozinofilopoetinų reikšmę šių potipių aktyvumui sergant astma. Šiuo metu vienintelė tiesiogiai prieš eozinofilus nukreipta gydymo priemonė yra jų skaičiaus mažinimas slopinant brendimą kaulų čiulpuose. Tačiau toks gydymo būdas ne visada efektyvus, nes yra siejamas su atsirandančiais šalutiniais poveikiais bei yra manoma, jog gali skirtingus potipius veikti nevienodai. Todėl siekiama įvertinti šių eozinofilopoetinų poveikį eozinofilų potipiams siekiant galimai priskirti juos konkretiems ląstelių tipams, taip gerinant individualizuoto gydymo perspektyvas.

Tyrimo idėja: eozinofilopoetinai gali nevienodai veikti eozinofilų potipių biologines funkcijas.

Išsikeltas tikslas: ištirti eozinofilopoetinų įtaką skirtingų eozinofilų potipių aktyvumui sergant astma.

Tikslui įgyvendinti suformuluotas uždavinys: įvertinti eozinofilopoietinų IL-3, IL-5 ir GM-CSF įtaką skirtingų eozinofilų potipių migracijai, reaktyvių deguonies formų produkcijai ir transformuojančio augimo faktoriaus beta-1 (TGF-B1) produkcijai sergant astma.

Siekiamas rezultatas:  Iš tiriamųjų periferinio kraujo išskiriami eozinofilai bei atliekamas jų skirtymas į skirtingus potipius. Vertinama eozinofilopetinų IL-3, IL-5 ir GM-CSF įtaka eozinofilų potipių migracijai, ROS produkcijai bei TGF-B1 geno raiškai eozinofiluose.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0033 

Projekto pavadinimas: „NRP1 geno raiškos nuslopinimas glioblastomos U87 ląstelėse panaudojant smeigtuko formos RNR (shRNR) technologiją”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Arūnas Kazlauskas

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  3-čios klasė sekretuojamų semaforinų (Sema3) ir kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF) funkcinė sąveika atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant naviko angiogenezės procesą bei sąlygojant vėžinių ląstelių gyvybingumą, invazyvumą ir jų atsparumą terapijai. Sema3 ir VEGF reguliuojamų signalinių kelių sankirtoje yra membraninio receptoriaus tipo molekulės – neuropilinai, kurių svarba kancerogenezei skirtingo tipo vėžiniuose susirgimuose nustatyta daugybėje studijų, tačiau jų biologiniai veikimo mechanizmai iki šiol nėra gerai ištirti. LSMU Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijoje atliekamais moksliniais tyrimais siekiama nustatyti neuropilino-1 (Nrp1) vaidmenį glioblastomos U87 ląstelių migravimui, invazyvumui, sferoidų bei kolonijų formavimuisi. Šiems eksperimentams numatyta sukurti stabilią U87 ląstelių liniją, kurioje NRP1 geno raiška būtų ženkliai nuslopinta. Vasaros praktikos metu studentas sukonstruos tris skirtingas shRNR molekules prieš žmogaus NRP1 koduojančius vektorius. Individualių shRNR efektyvumas slopinant NRP1 U87 ląstelėse bus tikrinamas Western blot ir kiekybinės PGR metodais. Didžiausiu efektyvumu pasižymėjusią shRNR koduojantis vektorius bus toliau naudojamas kuriant shRNR prieš NRP1 nuolatos sintetinančią stabilią U87 ląstelių liniją.

Siekiamas rezultatas:  Tikimasi, jog studentas vasaros praktikos metu įgys naujos patirties genų inžinerijos ir genų raiškos ląstelių kultūroje tyrimo metoduose, tuo būdu, ES struktūrinių fondų lėšos prisidės prie studento mokslinės kompetencijos ugdymo gilinant teorines bei praktines žinias genų raiškos moduliavimo eukariotinėse ląstelėse srityje bei sustiprins ir ženkliai praturtins studento baigiamąjį darbą.

Projekto Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-05-0001

Projekto pavadinimas: „LSMU veiklos, skirtos gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimui (LSMU-GYD-KOM)“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-09-06 iki 2023-09-01

Projekto vadovas: Jolanta Petrylė

Teikiamu projektu „LSMU veiklos, skirtos gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimui (LSMU-GYD-KOM)“ sprendžiama problema – nepakankamos gydytojų, gydytojų rezidentų kompetencijos ir kvalifikacija, susijusi su itin sparčia sveikatos priežiūros sistemos kaita – naujų gydymo metodikų, naujų gydymo algoritmų, naujų vaistų ir kitų technologijų išmanymu ir taikymu profesinėje praktikoje. Didėjantis tiek pacientų, tiek gydytojų, gydytojų rezidentų mobilumas bei tarptautiškumas taip pat reikalauja gydytojui išmanyti skirtingas ligų gydymo metodikas, gebėti jas palyginti, žinoti jų privalumus ir trūkumus, o pacientui pasiūlyti priimtiniausią ir pagrįstai geriausią jo ligos gydymo būdą. gyvendinamas projektas suteiktų galimybę LSMU, didžiausiai biomedicinos srities valstybinei aukštajai mokyklai Lietuvoje, sukurti gydytojų kvalifikacijos kėlimo programas (viso: 33 vnt.) pagal kurias vėliau, projekto įgyvendinimo metu, būtų keliama gydytojų kvalifikacija. Gydytojai, gydytojai rezidentai taip pat dalyvautų kituose tobulinimosi kursuose, seminaruose, komandiruotėse, mokslinėse praktinėse konferencijose. Viso šiais būdais kvalifikaciją ir kompetencijas pakėlusių gydytojų, gydytojų rezidentų skaičius siektų daugiau nei 3,975 asm. Planuojama nurodytą tikslinę grupę sudaryti iš 6 apskričių gydytojų: Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Marijampolės.

Siekiamas rezultatas: Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas – 3975 asm. Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius – 150 asm.

Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.4.2-ESFA-V-715 įgyvendinimo priemonė „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“

Tobulinimosi kursų programos 

Onkologija šeimos gydytojams
Virškinamojo trakto ikivėžinių ir vėžinių ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo naujovės
Radiologinė navikų diagnostika
Diagnostikos ir gydymo naujovės neuroonkologijoje
Onkoginekologinių ligų diagnostikos ir gydymo naujovės
Virškinimo sistemos navikų diagnostika ir chirurginis gydymas
Šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai onkourologijoje
Pažangios onkologinių ir onkohematologinių ligų diagnostikos ir gydymo technologijos
Ankstyva galvos – kaklo navikų diagnostika ir gydymas
Paliatyvus ligonių gydymas ir priežiūra
Melanomos diagnostikos, gydymo ir stebėsenos standartai
Ligų ypatumai senatvėje
Gerontologijos ir geriatrijos naujovės
Akių ligos geriatrijoje
Antibakterinė terapija gydant geriatrinius pacientus
Reumatinių ligų diagnostikos ir gydymo naujovės
Sveiko senėjimo sąlygojamų organizmo pokyčių sąsajos su psichikos sveikata
Neurodegeneracinės ligos geriatrijoje
Lėtinio skausmo diagnostika ir gydymas
Pažangi pagalba traumos atveju
Specializuota reanimacinė pagalba
Naujagimio būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui
Savižudybių prevencijos ir gydymo aktualijos
Šiuolaikinė išeminės širdies ligos diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija
Moderni intervencinė elektrofiziologija
Integrali širdies nepakankamumo priežiūros ir valdymo sistema
Vaizdo tyrimai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostikoje
Kraujotakos ligų rizikos veiksnių valdymo strategijos
Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir gydymas
Šiuolaikinė insluto prevencija, diagnostika, gydymo principai
Šiuolaikinė insulto reabilitacija
Aktualūs pediatrijos klausimai programos
Vaikų intensyviosios terapijos pagrindai

Visos programos 1 - 11
Visos programos 12 - 22
Visos programos 23 - 33

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0036

Projekto pavadinimas: „Esencialinio tremoro pacientų kognityvinių ir emocinių sunkumų charakterizavimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr.Aistė Pranckevičienė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Ilgą laiką esencialinis tremoras buvo laikomas liga, kuri pasireiškia tik motoriniais simptomais. Tačiau pastaruoju metu pradedami tyrinėti kognityviniai ir emociniai, bei kiti nemotoriniai sunkumai, su kuriais susiduria šie pacientai. Visgi tyrimų apie šiuos esencialinio tremoro aspektus nėra daug, išlieka didelės spragos jų supratime, o Lietuvoje šia tematika tyrimų nėra atlikta. Atsižvelgiant į tai, šio projekto metu bus siekiama charakterizuoti kognityvinius ir emocinius sunkumus, bei nustatyti jų paplitimą esencialinio tremoro pacientų imtyje. Tai bus daroma pasitelkiant kognityvinių funkcijų ir emocinės būklės vertinimo metodus ir klausimynus.

Siekiamas rezultatas:  Turimų retrospektyvinių duomenų atrinkimas ir peržiūra.  Pacientų ištyrimo stebėjimas, baigti MOCA (The Montreal Cognitive Assessment Battery) mokymai, savarankiškas ištyrimas ir tyrimo duomenų analizė. Naujai surinktų ir jau turimų duomenų rinkmenos parengimas ir statistinė analizė.. Tokiu būdu praktiką atliekantis studentas įgis ir patobulins psichologinio vertinimo, mokslinių tyrimų atlikimo ir duomenų analizės įgūdžius. Projekto metu atlikto tyrimo rezultatų pagrindu bus paruoštas mokslinio straipsnio rankraštis.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0062

Projekto pavadinimas: ,,Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas (EUNUTRITECH ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-20 iki 2022-06-19

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Valdas Jakštas

Bendra projekto vertė: 699 966,93 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - plėtoti taikomąsias žinias, prisidedančias įgyvendinant mokslinių tyrimų inovacijų raidą eksperimentinės funkcionaliojo maisto technologijų plėtros praturtintos eubiotinės vertės daugiafunkcių produktų kūrimo srityje.

Nutraceutikų poreikis auga visame pasaulyje dėl vartotojų domėjimosi įrodymais grįsta funkcionalia mityba, kuri yra svarbus veiksnys valdant chroniškų ligų rizikas ir eigą bei sprendžiant populiacijos senėjimo problemą. Kadangi mikrobiota dalyvauja formuojant imuninį atsaką, todėl yra svarbi ūmių ir lėtinių ligų prevencijai ir eigai. Nutraceutikų vartojimas gali koreguoti organizmo mikrobiomo pokyčius, kuriuos komplikuoja sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai ir virusai. Projekto tikslas: plėtoti taikomąsias žinias, prisidedančias įgyvendinant mokslinių tyrimų inovacijų raidą eksperimentinės funkcionaliojo maisto technologijų plėtros praturtintos eubiotinės vertės daugiafunkcių produktų kūrimo srityje. Siekiant sukurti mikrobiotai palankias daugiafunkcių nutraceutikų formules ir gamybos technologijas, projekto veiklos bus orientuotos į tarpdisciplininių mokslinių tyrimų vykdymą bei kompetencijos branduolio formavimą.

Siekiamas rezultatas:  konkurencingo mokslinio ir taikomojo pobūdžio žinios, orientuotos į inovatyvių gamybos technologijų modelius funkcionaliųjų komponentų efektyviam panaudojimui specialios paskirties maisto papildų vystymui. Siekiant užtikrinti aukščiausią projekte suplanuotų eksperimentų lygmenį, sukurtų nutraceutikų funkcionalumas bus vertinamas tiriant formulių ir daugiafunkcių modelių įtaką mikrobiotos pokyčiams ir specifiniam bei nespecifiniam imunitetui, panaudojant pirmines imunines ląsteles ir persėjamąsias ląstelių linijas in vitro bei biologinį modelį in vivo. Projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas mokslininkų ir tyrėjų kompetencijos branduolio formavimui, kompetencijos kėlimui, mokslininkų ruošimui. Nauji tarpdisciplininiai moksliniai duomenys bus skelbiami, o kuriamos inovatyvios formulės ir technologijos orientuotos į patentines paraiškas ir technologijų perdavimą sudarant prielaidas tolesniam jų komercializavimui. ES struktūrinių fondų lėšos paskatins perspektyvių visuomenės sveikatos rizikų valdymo įrankių plėtrą.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0065

Projekto pavadinimas: „Genetinių žymenų sąsajos su hipofizės adenoma”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Loresa Kriaučiūnienė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Hipofizės adenoma - labiausiai paplitęs hipofizės gerybinis navikas, kuris sudaro nuo 10 iki 15 proc. visos kaukolės masės. Naujausi Europoje atlikti tyrimai parodė, kad kliniškai reikšmingų adenomų paplitimas yra maždaug 1:1000. Hipofizės adenomų paplitimas didėja su amžiumi (Lim C.T. ir Korbonits M. 2018). Hipofizės adenomos skirstomos pagal pirminę ląstelių kilmę ir išskiriamų hormonų tipą. Navikai, taip pat, skirstomi į kategorijas pagal dydį. Jei navikas yra 10 mm ar didesnis, laikomas makroadenoma, mažesnis nei 10 mm – mikroadenoma. Mikroadenomos yra dažnesnės nei makroadenomos (57,4 proc., vs. 42,6 proc.) (Lake M.G., ir kt. 2013). Dėl šių navikų būdingo sudėtingumo, jų gydymui reikia taikyti skirtingą terapiją (Iglesias P. ir kt. 2018). Siekiant padidinti pacientų išgyvenamumo galimybes, pravartu ieškoti naujų molekulinių biologinių žymenų (Jafari A., ir kt. 2013). Molekuliniai biologiniai žymenys – biologinių, patologinių procesų ir farmakologinio atsako molekuliniai indikatoriai, kurie gali suteikti naudingą informaciją diagnozuojant  ligą bei jos prognozei (Khurshid Z., ir kt. 2018).

Siekiamas rezultatas:  Šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti  molekulinius žymenis, reikšmingus ligos eigai prognozuoti pacientams, sergantiems hipofizės adenoma. Kadangi nagrinėjant navikinių procesų patogenezę vis daugiau dėmesio skiriama genetinių mechanizmų tyrimams. Šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti molekulinių žymenų sąsajas su hipofizės adenomos išsivystymu.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0078

Projekto pavadinimas: „Inovatyvus pažangios terapijos konstruktas sąnarinės kremzlės regeneracijai (ICAR)”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-20 iki 2022-06-19

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Arvydas Ūsas

Bendra projekto vertė: 686 786,20 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - sukurti inovatyvų pažangios terapijos konstruktą sąnarinės kremzlės regeneracijai.

Siekiamas rezultatas:  Projekto metu siekiama sukurti inovatyvų pažangios terapijos produktą skirtą sąnarinės kremzlės regeneracijai. Bus kuriamas 3D polimerinis konstruktas su augimo faktoriais ir somatinėmis kamieninėmis ląstelėmis, atliekamas konstrukto fizinių ir biologinių savybių charakterizavimas ir optimizavimas in vitro.  Konstruktas bus implantuojamas į dirbtinai sukeltas eksperimentinių gyvūnų sąnario pažeidimo vietas, bus vertinamas sukurto produkto terapinis efektyvumas ir gebėjimas formuoti kremzlės audinį ikiklinikiniame kremzlės pažeidimo modelyje.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0075

Projekto pavadinimas: „MiR7, miR153 ir miR214 raiškos pokyčiai Parkinsonu sergančiųjų kraujo serumo egzosomose”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Paulina Vaitkienė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Parkinsono liga (PL) yra antra pagal dažnumą progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jai būdingas laipsniškas dopaminerginių neuronų praradimas, o dėl dopaminerginės sistemos funkcionavimo pablogėjimo atsiranda motorinių simptomų: drebulys ramybės būsenoje, bradikinezija, rigidiškumas ir laikysenos nestabilumas. Taip pat, pacientams pasireiškia su motorika nesusiję simptomai: pažinimo sutrikimai, depresija, nerimas, miego sutrikimai ir kt. Dėl šių simptomų blogėja vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė. Šiuo metu yra keletas terapinių galimybių gydyti kai kuriuos su PL susijusius simptomus, tačiau nėra atrasto veiksmingo gydymo ar prevencinės strategijos. Todėl yra siekiama atrasti  molekulinius žymenis, kurie pasižymėtų pakankamu jautrumu ir specifiškumu ir kurių dėka būtų galima vykdyti  veiksmingos PL terapijos kūrimą.

PL, kaip ir kitos neurodegeneracinės ligos, yra kompleksinis sutrikimas, atsirandantis dėl genetinių, aplinkos, mitybos ir kitų veiksnių sąveikos kartu su senėjimu. Nors tvirtas ryšys dar nėra nustatytas, manoma, kad susilpnėjęs epigenetinis reguliavimas vaidina svarbų ir mažai suprantamą vaidmenį PL etiopatogenezėje. Nepaisant miRNR tyrimų svarbos, šiuo metu labai trūksta duomenų apie miRNR reikšmę PL. Be to, miRNR tyrimų rezultatai nėra nuoseklūs ir tai apsunkina biologiškai reikšmingų miRNR identifikavimą ar patvirtinimą. Praktikos metu būtų tiriama miR7, miR153 ir miR214 raiška, nes manoma, kad šių miRNR raiškos pokyčiai skatina baltymo a-sinukleino (a-SYN) sintezę. Suaktyvėjus baltymo a-SYN sintezei formuojasi agregatai, dėl kurių galiausiai vyksta dopaminerginių neuronų praradimas, dėl kurio ir pasireiškia PL. Yra atlikta ir daugiau tyrimų su šiomis miRNR, tačiau jų raiškos pokyčiai PL sergančiųjų pacientų kraujo serumo egzosomose nėra nuoseklūs, todėl būtų tikslinga atlikti tyrimus šios praktikos metu.

Siekiamas rezultatas:  Tyrimų metu gautais duomenimis tikimasi bent iš dalies prisidėti prie įvairių su PL išsivystymu susijusių miRNR reguliacinių mechanizmų supratimo. Taip pat, tyrimų metu gauti duomenys prisidėtų prie molekulinių žymenų, kurie galėtų padėti diagnozuojant PL ankstesnėje stadijoje ar galėtų būti panaudojami kuriant veiksmingą terapijos metodą, atradimo.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0038

Projekto pavadinimas: „Point-of-care metodas tikagreloro farmakogenomikai  (OPTOGEN)”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-20 iki 2022-06-19

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Vacis Tatarūnas

Bendra projekto vertė: 191 060,27 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - sukurti naują prietaisą, kuris leistų individualizuoti gydymą tikagreloru neatsitraukus nuo ligonio lovos ir perspektyviųjų tyrimų su ligoniais metu patvirtinti naują biologinį žymenį, skirtą individualizuoti gydymą šiuo vaistu.

Planuojamas projektas bus vykdomas etapais. Pirmojo etapo metu bus sukurtas greitojo genotipo nustatymo metodas ir įranga, kurie leis tame pačiame mėgintuvėlyje, prieš tai neišskyrus DNR, nustatyti reikiamą biologinį žymenį. Antrojo etapo metu bus vykdomi perspektyvieji tyrimai su ligoniais, kuriems planuojamas skirti gydymas antiagregantais (n = 100). Šio etapo metu bus įvertinama pasirinkto biologinio žymens prognozinė vertė gydymui tikagreloru individualizuoti. Tyrimai bus atliekami šiuo principu: ligoniui dar prieš paskiriant gydymą vaistais bus nustatomas genotipas ir, atsižvelgus į gautus genotipo rezultatus, bus paskiriamas būtent konkrečiam ligoniui tinkamas vaistas ir rekomenduojama jo dozė (tikagreloras arba alternatyvus vaistas).

Siekiamas rezultatas: Vykdant projektą bus pagrįstas biologinio žymens poveikis tikagreloro veiksmingumui. Numatoma sukurti įrenginį, kuris bus patentuojamas Europos patentų biure (pateikiama paraiška). Gauti duomenys (be galutinės projekto ataskaitos) bus publikuojami ne mažiau kaip viename straipsnyje, turinčiame didesnį nei 2 citavimo koeficientą.

Šių rezultatų panaudojimas Lietuvos ir pasaulio mastu yra akivaizdus, nes gauti duomenys leis tinkamai dozuoti vieną dažniausiai klinikinėje praktikoje vartojamų antiagregantų. Tai leis išvengti nepageidaujamų vaisto vartojimo poveikių. Sukurtą metodą ir įrenginį galės naudoti ir kiti tyrėjai, kuriems reikalingas greitas genotipo tyrimas. Informacija apie projekto rezultatus bus pateikiama tiesiogiai bendraujant su gydytojais ir mokslininkais, dirbančiais minėtoje srityje.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0088

Projekto pavadinimas: „IL-6 geno 597A/G (rs1800797) polimorfizmo sąsajos su Žmogaus papilomos virusu ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymu”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Dr. Astra Vitkauskienė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra dažniausias tarp visų onkologinių ligų 15 - 44 metų amžiaus moterų grupėje, todėl rizikos veiksnių paieška ir prevencinių gairių numatymas išlieka vienas svarbiausių uždavinių. Pastaruoju metu didelis dėmesys skirimas imuninio atsako ir genetinių veiksnių, kurie gali lemti polinkį ligai, paieškai. Mokslininkai neranda vieno atskiro geno mutacijos, kuri būtų atsakinga už gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, todėl ši liga priskiriama daugiaveiksnių ligų grupei. Atliekama vis daugiau genų kandidatų sąsajų su liga tyrimų, kurių metu ieškoma genų variantų (tarp jų vieno nukleotido polimorfizmų), galinčių padidinti riziką susirgti. Nustačius tokius genų variantus, būtų galima anksčiau pradėti stebėti rizikos grupės moteris, galbūt ateityje net pritaikyti specifinį gydymą jau susirgusioms. mūsų darbo tikslas ištirti IL-6 geno polimorfizmą:-597A/G (rs1800797) gimdos kaklelio vėžiu sergančių ir kontrolinės grupės Lietuvos moterų imtyje bei įvertinti galimą polimorfizmo įtaką gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.

Siekiamas rezultatas:  Ištirtas IL-6 geno polimorfizmas:-597A/G (rs1800797) gimdos kaklelio vėžiu sergančių ir kontrolinės grupės Lietuvos moterų imtyje bei įvertinta galimą polimorfizmo įtaka gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0049 

Projekto pavadinimas: „Įvairių insulino molekulių poveikis gliukozės receptoriaus GLUT 4 raiškai ir aktyvumui žmogaus raumenų ląstelėse”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Džilda Veličkienė

Bendra projekto vertė: 2 921,44 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - palyginti skirtingos kilmės insulinų (žmogaus ir insulinų analogų) poveikį žmogaus raumeninių ląstelių gliukozės receptorių (GLUT4) ekspresyvumui bei aktyvumui.

Tyrimui bus naudojama komercinė  žmogaus raumeninių ląstelių linija LHCN-M2.  Ląstelių mioblastai bus auginami, dauginami ir diferencijuojami iki miovamzdelių. Diferencijuotų raumeninių ląstelių monosluoksniai bus veikiami dviejų rūšių insulinais: insulino analogais ir natūraliu žmogaus insulinu. Eksperimentų metu bus tikrinamas bei lyginamas insulinų poveikis miovamzdeliams. Tai bus įgyvendinama dvejopai: bioiliuminiscencijos metodu matuojant gliukozės paėmimą gebą bei vertinant receptoriaus GLUT-4 raišką ELISA imunofermentiniu metodu. Sumažėjusi GLUT-4 ekspresija ir mažesnis gliukozės pasisavinimas nurodys didesnį AI.

Siekiamas rezultatas:  numatoma, jog įgyvendinus šį projektą, bus gauti nauji duomenys ir bus netiesiogiai atsakyta, į praktikos gydytojui svarbų klausimą, ar skirtingi insulinai gali skirtingai veikti AI vystymąsi ir 2 tipo CD patogenezę. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai leis parengti bent vieną publikaciją su citavimo koeficientu. Be to, tyrime dalyvausianti studentė įsisavins tyrimo metodikas, įgaus naujų gebėjimų dirbti su ląstelių kultūromis, išmoks auginti ir tyrimui paruošti ląsteles, atlikti tyrimus Elisa ir  bioiliuminiscencijos metodu, išmoks vertinti ir analizuoti tyrimų rezultatus, rengti publikacijas.plėtoti taikomąsias žinias, prisidedančias įgyvendinant mokslinių tyrimų inovacijų raidą eksperimentinės funkcionaliojo maisto technologijų plėtros praturtintos eubiotinės vertės daugiafunkcių produktų kūrimo srityje.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0131

Projekto pavadinimas: „Sunitinibo analogų poveikio trejopai neigiamo krūties vėžio ląstelių migracijai in vitro hipoksijos sąlygomis įvertinimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Vilma Petrikaitė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Krūties vėžys, o ypač o metastazės, yra pagrindinė moterų mirštamumo priežastis nuo onkologinių ligų. Vėžio terapijos metu vėžinės ląstelės dažnai tampa atsparios vaistų poveikiui, ir tai skatina jų plitimą į aplinkinius audinius – metastazavimą. Ligos progresavimui, metastazių susidarymui bei atsparumo įgyjimui daug įtakos turi hipoksijos sąlygos naviko mikroaplinkoje.

Šiuo metu specifinių vaistų, kurie slopintų metastazes, nėra sukurta. Kaip potencialūs vaistai nuo metastazių galėtų būti tiriami kinazių slopikliai, kadangi baltymų kinazės žmogaus organizme yra atsakingos už įvairias ląstelių funkcijas, tokias kaip proliferacija, ląstelės ciklo reguliacija, apopotozė, migracija, diferenciacija.

Šiame projekte bus naudojami Italijos mokslininkų susintetinti kinazių slopikliai, panašūs į klinikinėje praktikoje vartojamą vaistinį junginį sunitinibą. Junginių poveikio ląstelių migracijai tyrimai bus atliekami hipoksijos sąlygomis, imituojant aplinką, kurioje trūksta deguonies, ir gauti rezultatai palyginti su jau anksčiau atliktų įprastinėmis (normoksijos) sąlygomis rezultatais. Tai padės labiau suprasti junginių poveikį skirtingos deguonies koncentracijos vėžio mikroaplinkoje, įvertinant jų poveikį migracijai skirtingose sąlygose. Tyrimams bus naudojama žmogaus trejopai neigiamo krūties vėžio linija, o ląstelių migracija tiriama "žaizdos gijimo" bei "vienos ląstelės sekimo" metodais. Tikimasi, kad tiriami junginiai turės poveikį hipoksijos sąlygomis ir bus aktyvesni už kliniškai vartojamą sunitinibą.

Siekiamas rezultatas:  Ištirtas sunitinibo analogų poveikis migracijai trejopai neigiamo krūties vėžinių ląstelių kultūrose in vitro hipoksijos sąlygomis in vitro.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0052 

Projekto pavadinimas: „Žmogaus storosios žarnos vėžio eksplanto modelio sudarymas ir poveikis žmogaus α-laktalbuminu (HAMLET), ex vivo”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Antanas Gulbinas

Bendra projekto vertė: 2 967,91 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - įvertinti HAMLET komplekso poveikį sudarytiems žmogaus storosios žarnos vėžio eksplantams.

Storosios žarnos vėžys tai vienas dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų, kuris pagal mirtis nuo vėžio yra antroje vietoje pasaulyje. Jei storosios žarnos vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, daugiau nei 90% žmonių išgyvena 5 ir daugiau metų. Visgi, prognozuojama, kad storosios žarnos vėžio atvejų ir mirčių nuo jo didės sparčiau nei kitų vėžio formų, o tai rodo nepakankamai efektyvų šio vėžio diagnozavimą ir gydymą, todėl tikslinga tobulinti esamus gydymo metodus ar net ieškoti naujų gydymo galimybių. Žmogaus pieno baltymo a-laktalbumino ir oleino rūgšties kompleksas (HAMLET) yra inovatyvus priešvėžinis preparatas, kuris pasižymi citotoksiškumu vėžinėms ląstelėms, tačiau neveikia sveikų, subrendusių ląstelių. Pirminiai tyrimai atlikti LSMU MA VSTI chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje parodė, kad HAMLET pasižymi priešvėžinėmis savybėmis storosios žarnos vėžio ląstelių kultūroms in vitro. Tačiau ląstelių kultūros neatstoja realaus auglio, kuris žmogaus organizme auga kitokiomis sąlygomis ir gali visai kitaip reaguoti į citotoksinį biologinių ar cheminių medžiagų poveikį.

Siekiamas rezultatas:  projektu bus siekiama išplėtoti eksplanto modelio sudarymo metodiką, leidžiančią sėkmingai apdoroti biopsinę medžiagą, gautą po storosios žarnos rezekcijos, išlaikant kuo mažiau pakitusią auglio anatomiją ir metabolinį aktyvumą ex vivo ir įvertinti skirtingų koncentracijų HAMLET komplekso poveikį, sudarytų eksplantų metaboliniam aktyvumui. Gauti duomenys suteiktų daugiau fundamentalių žinių apie storosios žarnos vėžio eksplantų modelių sudarymą ir HAMLET poveikį eksplantams, kurie gana tiksliai atspindi realias organizmo sistemas.numatoma,

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-24-0132

Projekto pavadinimas: „Kandidatinių genų, galinčių lemti monogeninį diabetą, funkcinė analizė”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Rasa Verkauskienė

Bendra projekto vertė: 1 770,14 Eur

Santrauka:  Šio projekto tikslas - ugdyti ir tobulinti LSMU studentų mokslinę kompetenciją, atliekant mokslinį tyrimą biomedicinos srityje: naujų kandidatinių genų funkcinė analizė, siekiant įvertinti jų įtaką insulino sintezei ir sekrecijai.

Monogeninis diabetas (MD) – reta endokrininė liga, kurios paplitimas literatūros duomenimis 1-5% tarp visų diabetu sergančių pacientų. Pirmo ir antro tipo cukrinį diabetą sąlygoja kompleksinės priežastys, o MD lemia vieno geno pažaida ir diagnozė gali būti nustatyta tik genetiniais tyrimais. Nustačius MD genetinę etiologiją, kai kuriais atvejais galima koreguoti gydymą:  insulino injekcijas keisti į geriamuosius cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus ar net neskirti jokio gydymo.

Nuo 2012 m. vykdomo LMT Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo projekto "Genetinis diabetas Lietuvoje" (CH-3-ŠMM-01/09) metu 14-ai iš 1209 pacientų kohortos nustatyti nauji iki šiol mokslinėje literatūroje neaprašyti kandidatinių monogeninio diabeto genų variantai.

Siekiamas rezultatas:  Atliekama funkcinė analizė ląstelių kultūrose ir vertinama insulino sintezė bei sekrecija. Ateityje tikimasi, kad plėtojant šiuos tyrimus būtų pagerinta pacientų sergančių MD sveikatos priežiūros kokybė, individualizuojamas jų gydymas. 

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0088 

Projekto pavadinimas: „Hipoksija skatina nuo AngII priklausomą žmogaus kelio sąnario kremzlės kaulėjimą”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Mantas Malinauskas

Bendra projekto vertė: 2 808,22 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - nustatyti nuo hipoksijos priklausomą AngII ekspresiją, kuri sąlygoja chondrocitų hipertrofiją.

Sudaromos tiriamosios grupės: a) ląstelės veikiamos hipoksiją sukeliančiu reagentu (nurodyta projekto veiklose); b) ląstelės veikiamos hipoksiją sukeliančiu reagentu ir AngII pirmo tipo receptoriaus inhibitoriumi; c) ląstelės veikiamos mitybine terpę (placebo).

Siekiamas rezultatas:  Immunofermentinės analizės pagalba nustatomas chondrocitų ekspresuojamas AngII kiekis. Įvertinama AngII ekspresija kiekvienoje grupėje. Nustatoma chondrocitų hipertrofija pagal chondrocitų genotipą, fenotipą ir jų skaičių.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0079

Projekto pavadinimas: „Nuotolinis mokymasis universitete karantino metu: studentų tarpusavio santykiai ir motyvacija”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. dr. Kastytis Šmigelskas

Bendra projekto vertė: 1 785,57 Eur

Santrauka:  2020 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjus COVID-19 pandemijai, pastangos suvaldyti pandemiją paskatino neplanuotą universitetų uždarymą ne tik Lietuvoje, bet ir daugiau nei 100 pasaulio šalių. O tai sukėlė daug įvairių padarinių ir iškėlė dar daugiau įvairių švietimo spragų. Manoma, kad dėl šių priežasčių pasikeitė studentų tarpusavio santykiai bei motyvacija mokytis, todėl šiame kontekste aktuali šių aspektų analizė. Šiuo projektu siekiama išnagrinėti studentų nuotolinio mokymosi universitete karantino metu poveikį tarpusavio santykiams ir motyvacijai. Projekto tikslui įgyvendinti bus pasitelkiamas mišrus tyrimo dizainas. Projekto metu studentė atliks apklausą, kuria sieks ištirti studentų tarpusavio santykius ir jų mokymosi motyvaciją bei atliks interviu su studentais, kurie papildys apklausos metu gautą informaciją ir atskleis studentų patirtis mokantis nuotoliniu būdu universitete. Mokslinio tyrimo metu gauti duomenys bus interpretuojami kitų atliktų mokslinių tyrimų kontekste ir padarytos moksliškai pagrįstos išvados. Atlikdama šį mokslinį darbą, tyrėja įgaus reikalingų praktinių įgūdžių reikalingų mokslinėms tezėms ir straipsniui parašyti.

Siekiamas rezultatas:  Numatomi šio projekto rezultatai - atskleistas nuotolinio mokymosi karantino metu poveikis studentų tarpusavio santykiams ir jų mokymosi motyvacijai.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0102

Projekto pavadinimas: „Sunitinibo analogų poveikio gaubtinės žarnos vėžio ląstelių migracijai in vitro įvertinimas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Prof. Vilma Petrikaitė

Bendra projekto vertė: 3 000,00 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - ištirti sunitinibo analogų poveikį gaubtinės žarnos vėžio ląstelių migracijai in vitro normoksijos ir hipoksijos sąlygomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota 18,1 mln. naujų vėžio susirgimo atvejų ir 9,6 mln. mirčių, susijusių su vėžiu. Daugiau nei 90 proc. mirčių būna susiję su metastazavimu į kitus audinius ir organus, tačiau specifinių vaistų, kurie slopintų metastazes, nėra. Manoma, kad kinazių slopikliai galėtų būti pritaikyti slopinti ląstelių migraciją ir invaziją. Pastaruoju metu ypač didelio susidomėjimo susilaukia šių junginių veikimo mechanizmo tyrimai, vertinant jų poveikį vėžio ląstelių migracijai in vitro ir in vivo. Įvairūs kinazių slopikliai slopina metastazes pelių neuroblastomos ir plaučių vėžio modeliuose. Kitų mokslininkų gauti rezultatai leidžia manyti, kad kinazių slopikliai galėtų būti vystomi kaip vaistai nuo metastazių.

Šiame projekte bus naudojami nauji susintetinti junginiai, savo struktūra panašūs į patvirtintą vaistinį junginį sunitinibą. Tyrimai bus vykdomi, panaudojant "žaizdos gyjimo" bei vienos ląstelės sekimo metodikas. Tyrimams bus naudojamos dvi skirtingos žmogaus gaubtinės žarnos vėžio ląstelių linijos, pasižyminčios skirtingu agresyvumu.

Siekiamas rezultatas:  Tikimasi, kad tiriami sunitinibo analogai pasižymės ląstelių migraciją slopinančiu poveikiu in vitro. Apie rezultatus bus informuojami kolegos, susintetinę junginius ir aktyviausi junginiai bus vystomi toliau arba jų pagrindu kuriami aktyvesni analogai.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0080

Projekto pavadinimas: „Glioblastomomis sergančių pacientų išeičių ir vėžio kamieniškumo žymenų sąsajų tyrimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Giedrius Steponaitis

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Glioblastomos (GMB) yra vieni dažniausių pirminių piktybinių žmogaus galvos smegenų navikų. Nepaisant šiuo metu taikomo gydymo, GBM pacientų vidutinis išgyvenamumas tesiekia 15 mėnesių. Manoma, kad GBM heterogeniškumas genetiniu, epigenetiniu ir transkriptomo lygmeniu bei gliomų kamieninės ląstelės (GKL) nulemia neefektyvų GBM gydymą, navikų ataugimą ir didelį pacientų mirtingumą. Šiuo metu žinoma, kad GKL, kurios yra atsparios chemoterapijai bei geba atkurti naviko struktūrą, yra visiškai ar dalinai atsakingos už naviko ataugimą po jo šalinimo. Nepaisant to, iki šiol menkai tyrinėta ar visos GBM turi GKL ar tik jų dalis, ar GKL tipas ir frakcija navike gali turėti įtakos pacientų išeičiai. Šio projekto tikslas– įvertinti GKL parašo svarbą GBM nustatant specifinių genų raiškos pokyčių ir pacientų klinikinių charakteristikų sąsajas. Gautos žinios tyrinėjant ne tik ląstelių linijas tačiau ir pačius navikus operacijos metu paimtus iš žmogaus, prisidėtų ateityje sudarant naujas individualizuotas gydymo schemas vertinant ne tik histologinių ir molekulinių tyrimų duomenis, tačiau ir ląstelinio naviko sąstato informaciją. Atlikti tyrimai neabejotinai turėtų svarų įnašą GBM molekul. klasifikavime, siekiant pritaikyti GBM sutipavimą rutininėje diagnostikoje.

Siekiamas rezultatas:  ES struktūrinių fondų lėšos leistų pasiekti tris pagrindinius uždavinius susijusius tiek su mokslinės problemos spendimu, tiek su studentės kompetencijų ugdymu, tiek ir su duomenų sklaida:

1. Projektas suteiks galimybes studentei ugdyti savo mokslinę kompetenciją mokslininkų komandoje ir tuo pačiu reikšmingai prisidės papildant studentės baigiamąjį magistrinį darbą;

2. Projekto metu bus įvertintos GKL pėdsako navike ir GBM sergančių pacientų klinikinių charakteristikų ir ligos išeities sąsajos;

3. Gauti duomenys bus viešinami konferencijose ir vėliau mokslinių publikacijų būdu. Tai suteiks studentei galimybę tobulėti ne tik metodų prasme, tačiau ir gautų tyrimo duomenų parengimo viešinimui ir pačio viešinimo prasme.

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0103

Projekto pavadinimas: „Pacientų pooperacinių žaizdų infekcijos požymių sąsajos su rizikos veiksniais“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  doc. dr. Lina Spirgienė

Bendra projekto vertė: 2 997,97 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - nustatyti pacientų pooperacinių žaizdų lokalios infekcijos požymių sąsajas su paciento sveikatos būklės ir gyvenimo būdo veiksniais bei veiksniais, susijusias su operacija ir paciento operacijai paruošimu.

Bus atliekamas kiekybinis tyrimas bei žaizdų stebėjimas pagal protokolą.

Siekiamas rezultatas:  Tikimasi, išsiaiškinti  pacientų pooperacinių žaizdų gijimo ir infekcijos požymių atsiradimo sąsajas su paciento sveikatos būkle ir gyvenimo būdu,  bei veiksniais, susijusiais su operacija ir paciento paruošimu operacijai.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0106

Projekto pavadinimas: „Tarpląstelinio užpildo baltymų reikšmė skirtingų eozinofilų potipių adhezijai bei plaučių struktūrinių ląstelių proliferacijai sergant astma”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  prof. Kęstutis Malakauskas

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Kvėpavimo takų remodeliavimasis yra esminis astmos patofiziologinis požymis. Manoma, kad vienas iš svarbiausių koreguotinų veiksnių galėtų būti tarpląstelinio užpildo baltymų, bei už jų produkciją atsakingų molekulinių signalinių kelių aktyvumo reguliavimas. Neseniai buvo nustatyta, kad egzistuoja du skirtingi eozinofilų potipiai, todėl manoma, kad eozinofilų potipiai gali skirtingai adhezuoti prie tarpląstelinio užpildo baltymų bei veikdami tarpląstelinio užpildo baltymų produkciją sutrikdyti plaučių struktūrinių ląstelių proliferaciją sergant astma.

Tyrimo idėja: po skirtingų eozinofilų potipių poveikio sutrikusi tarpląstelinio užpildo baltymų apykaita, tiek autokrininiu būdu keičia pačių baltymus išskyrusių ląstelių fiziologinį aktyvumą, tiek ir parakrininiu būdų jas supančių kitų strukrūrinių ląstelių bei naujai į kvėpavimo takus migravusių eozinofilų potipių aktyvumą sergant astma.

Išsikeltas tikslas: įvertinti skirtingų eozinofilų potipių įtaką bronchų lygiųjų raumenų ląstelių bei plaučių fibroblastų tarpląstelinio užpildo baltymų produkcijai bei šių baltymų įtaką eozinofilų potipių adhezijai bei plaučių struktūrinių ląstelių proliferacijai sergant astma.

Tikslui įgyvendinti suformuluotas uždavinys: įvertinti skirtingų eozinofilų potipių adhezijos prie tarpląstelinio užpildo baltymų skirtumus bei jų sutrikdytų baltymų poveikį plaučių struktūrinių ląstelių proliferacijai sergant astma.

Siekiamas rezultatas:  Tyrėjas įgis patirties atliekant šias metodines priemones:

• Eozinofilų išskyrimą ir skirstymą potipiais iš tiriamųjų periferinio kraujo, pritaikant centrifugavimą aukšto tankio gradiente ir magnetinę separaciją;

• Plaučių struktūrinių ląstelių auginimą in vitro;

• Eozinofilų  adhezijos vertinimą matuojant eozinofilų peroksidazės aktyvumą;

• Plaučių struktūrinių ląstelių proliferacijos vertinimą Alamaro mėlio metodu;

• Suminės ląstelių lizato mRNR išskyrimą genų raiškos tyrimams;

• Tarpląstelinio užpildo baltymų genų raiškos tyrimą polimerazinės grandininės reakcijos metodu.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0128

Projekto pavadinimas: „Biožymenų specifiškumo tyrimas karvių mastitų ankstyvajai diagnostikai bei gydymo efektyvumo vertinimui“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  Prof. dr. Ramūnas Antanaitis

Bendra projekto vertė: 2 949,47 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - įvertinti biologinių žymenų specifiškumą karvių mastitų ankstyvajai diagnostikai bei gydymo efektyvumo vertinimui.

Remiantis minėtais kompiuterinės bandos valdymo programos (melžimo robotų) fiksuojamais dujų parametrais šios ligos diagnozės nustatymo dieną (pasireiškus klinikiniams požymiams); nustatyti ir įvertinti mastitus sukėlusių mikroorganizmų galimą tarpusavio ryšį su tiriamaisiais biologiniais žymenimis (elektrinis pieno laidumas, laktatdehidrogenazės (LDH) ir kiti), nustatyti mikroorganizmų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms bei sudaryti gydymo schemą; nustatyti tirtų biožymenų  pokyčių specifiškumą taikant mastitų gydymą.

Siekiamas rezultatas:  bus nustatytas ir įvertintas biožymenų specifiškumas mastitų diagnostikai; įvertinta mastitų ankstyvosios diagnostikos (iki pasireiškiant simptomams) galimybė, vadovaujantis tirtais rodikliais; įvertintas mastitų sukėlėjų ir biožymenų galimas ryšys (pvz.: literatūroje minimas LDH ryšys su st. aureus, kraujo rodikliai ir kt.);  bus įvertinta tirtųjų biožymenų nauda mastitų gydymo efektyvumo vertinime.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0117

Projekto pavadinimas: „Senyvo amžiaus pacientų, kuriems įtariama periferinių arterijų liga, periferinės kraujotakos būklės, kasdieninės veiklos ir depresiškumo sąsajos”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Lina Spirgienė

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Senyvo amžiaus pacientų, kuriems įtariama periferinių arterijų liga, periferinės kraujotakos būklės, rizikos veiksnių, kasdieninės veiklos ir depresiškumo sąsajos

Tikslas - nustatyti senyvo amžiaus pacientų, kuriems įtariama apatinių galūnių periferinių arterijų liga, periferinės kraujotakos būklės, rizikos veiksnių, kasdieninės veiklos ir depresiškumo sąsajas.

Bus atliekamas kiekybinis tyrimas.

Siekiamas rezultatas:  Atlikus tyrimą bus išsiaiškinta kokie yra dažniausi PAL rizikos veiksniai pacientams, ar pacientai patiria depresišką nuotaiką, kiek jie priklausomi nuo kitų asmenų kasdienėje veikloje. Tai padės planuoti šių pacientų slaugą ir priežiūrą. Bus sukurtas pacientams, kuriems įtariama periferinių arterijų liga, išplėstinės slaugos praktikos slaugytojo apžiūros algoritmas pirminėje sveikatos priežiūroje. Slaugos specialistai galės naudotis parengtu ir prieš taip praktikoje patikrintu algoritmu visose pirminės priežiūros įstaigose.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0194

Projekto pavadinimas: „IL-33 ir IL-17 vaidmuo alerginių kvėpavimo takų ligų metu“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  Prof. dr. Brigita Šitkauskienė

Bendra projekto vertė: 2 988,15 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - ištirti IL-33, IL-17 ir receptoriaus ST2 kiekį pacientų, sergančių lėtinėmis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, sukeltomis namų dulkių erkių alergeno, kraujo serume palyginant su sveikais asmenimis bei įvertinti šių žymenų ryšį su ligos sunkumu ir gyvenimo kokybe.

Alerginės kvėpavimo takų ligos yra dažnos visame pasaulyje ir jų paplitimas nuolat didėja. Klinikinėje praktikoje dažnai stebima skirtinga šių ligų eiga, sunkumas, dominuojantys simptomai, atsakas į gydymą. Gilėjanti imuninių mechanizmų samprata, nuolat atrandami nauji imuniniai žymenys formuojama ligos endotipų sampratą. Tai sukuria personalizuotos medicinos poreikį lėtinių alerginių kvėpavimo takų ligų gydyme. Neseniai mokslinėje literatūroje aprašyti nauji citokinai - IL-17 ir IL-33, veikiantis per ST2 receptorius, kurie galimai svarbūs šių ligų išsivystyme. Šio tyrimo tikslas yra ištirti IL-33, IL-17 ir receptoriaus ST2 kiekį pacientų, sergančių lėtinėmis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, sukeltomis namų dulkių erkių alergeno, kraujo serume palyginant su sveikais asmenimis bei įvertinti šių žymenų ryšį su ligos sunkumu ir gyvenimo kokybe.

Siekiamas rezultatas:  planuojamas tyrimas pagilins žinias apie lėtinių alerginių kvėpavimo takų ligų, sukeltų namų dulkių erkių alergeno, patogenezę ir prisidėtų prie fenotipų ir endotipų indentifikavimo, kurie svarbūs ligos prognozės nustatymui bei gydymo parinkimui.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0118

Projekto pavadinimas: „Kinazių slopiklių poveikio trejopai neigiamo krūties vėžio ląstelių trimatėse kultūrose įvertinimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Vilma Petrikaitė

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  SO duomenimis, 2020 metais krūties vėžys buvo dažniausiai diagnozuojama vėžio rūšis moterims. Sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas priklauso nuo ligos stadijos, ypač mirštamumas padidėja vėžiui metastazavus. Šiuo metu kaip galimi vaistai nuo metastazių yra tyrinėjami kinazių slopikliai. Atlikta tyrimų, įrodančių baltymų kinazių reguliacijos sutrikimų bei mutacijų įtaką įvairioms ligoms, įskaitant vėžinius susirgimus.

Šio projekto tikslas - ištirti naujų junginių poveikį trejopai neigiamo krūties vėžio ląstelių sferoidų augimui bei ląstelių migracijai iš suformuotų sferoidų in vitro.

Siekiamas rezultatas:  Bus tiriami nauji sintetiniai kinazių slopikliai, panašūs į klinikinėje praktikoje vartojamą vaistinį junginį sunitinibą, vertinant jų aktyvumą trimatėse vėžio ląstelių kultūrose. Bus tiriamas jų poveikis vėžio sferoidų augimui bei jų gyvybingumui, o taip pat vertinama, ar junginiai gali slopinti ląstelių migraciją iš suformuotų sferoidų.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0202

Projekto pavadinimas: „Skrandžio vėžio pacientų plazmoje laisvai cirkuliuojančios DNR, kaip potencialaus vėžio žymens, vertinimas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Ugnė Kūlokienė

Bendra projekto vertė: 2 895,17 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas - studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo tyrimus semestrų metu, skirtus įvertinti skrandžio vėžiu sergančių pacientų plazmoje laisvai cirkuliuojančios DNR kiekį, koreliaciją su navikiniais žymenimis ir  cirkuliuojančios naviko DNR kiekiu bei sąsają su naviko klinikinėmis charakteristikomis.

Laisvai cirkuliuojanti DNR (angl. Cell-free DNA) (lcDNR) yra nedideli dvigrandės DNR fragmentai (paprastai sudaryti iš 130-180 bazių porų) laisvai cirkuliuojantys kraujyje ar kituose kūno skysčiuose. Nustatyta, jog lcDNR atsiranda ne tik vykstant normaliems ląstelių fiziologiniams procesams, bet ir sergant vėžiu – koncentracija padidėja 2-3 kartus, o tam tikrą lcDNR dalį sudaro cirkuliuojanti naviko DNR (angl. Circulating tumor DNA)(cnDNR). Dėl šių atradimų per pastarąjį dešimtmetį lcDNR bei cnDNR tapo tyrinėjimų objektu, kaip potencialus neinvazyvios vėžio diagnostikos žymuo, galintis pakeisti iki šiol tyrinėtus navikinius žymenis (CAE, Ca19-9 ir kt.), kurie yra prasto specifiškumo ir jautrumo. Šie nauji biožymenys yra labai svarbūs norint suprasti ligos progresavimą bei jų įtaką kancerogenezės procesui. Taip pat lcDNR ir cnDNR tyrimo metodas turi didelį potencialą tapti diagnostikos ir gydymo valdymo  įrankiu pacientams, sergantiems įvairių rūšių vėžiu. Tačiau nors ir atlikta nemažai tyrimų, kol kas lcDNR bei cnDNR atsiradimo bei veikimo ir vaidmens kanceropgenezėje mechanizmai išlieka mažai suprantami, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų jų diagnostinei vertei nustatyti. Šiuo tyrimu viliamasi, kad lcDNR ir cnDNR analizė leis geriau apibūdinti jų, kaip biožymenų, vertę  ir padės praplėsti žinias ateities tyrimams.

Siekiamas rezultatas: Nustatyta sąsaja su naviko klinikinėmis charakteristikomis ir taikant naujos kartos sekoskaitą įvertinti lcDNR ir mutavusio alelio dažniai.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-712-25-0119

Projekto pavadinimas: „Vėžinių ląstelių dalijimosi reguliacijos tyrimai in vitro”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-02 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  dr. Paulius Gibieža

Bendra projekto vertė: 2 655,26 Eur

Santrauka:  Plataus spektro vėžio tyrimai leido mokslininkams geriau suprasti biologinius ir aplinkos veiksnius, įtakojančius gerybinių ląstelių virsmą į piktybines, taip pat ir lengviau identifikuoti vėžinių ląstelių vystymosi aspektus. Visgi, norint atskleisti visas vėžio biologines ypatybes ir suprasti vėžio kilmę, reikalingi papildomi tyrimai, kurie leistų sukurti naujas ir efektyvesnes vėžio identifikavimo ir vėžiu sergančių pacientų gydymo strategijas. Kadangi Rab GTPazės yra daugelio ląstelei svarbių procesų, tokių kaip migracija, normalios homeostazės palaikymas, signalų perdavimas ir ląstelių dalijimasis, reguliatoriai, o vėžio metu Rab GTPazės ir jų efektoriai patiria įvairias mutacijas ir potransliacinius pakeitimus, labai svarbu moksliškai ištirti šių baltymų mutacijų įtaką ląstelei svarbių procesų reguliacijai molekuliniame lygmenyje. Todėl, šio projekto metu bus siekiama nustatyti vieno iš daugelio ląstelių dalijimęsi dalyvaujančių Rab baltymų funkciją, koordinuojant vėžinių ląstelių dalijimąsi ir skatinant vėžinių ląstelių tumorigeniškumą in vitro sąlygomis. Projekto metu bus pakelta studento mokslinė kompetencija, nes studentas pagilins savo žinias ląstelių dalijimosi metu vykstančių procesų teorinėmis žiniomis, įgis patirties atliekant genų reguliaciją ląstelėse in vitro ir įsisavins naujas laboratorines metodikas. Projekte numatoma atlikti Rab genų raiškos reguliacijos tyrimus, funkcijos atstatymo ir įvairius biologinius-funkcinius tyrimus, padedančius charakterizuoti vėžinių ląstelių fenotipą.

Siekiamas rezultatas:  Projekto metu įgytos žinios ir ištobulinti praktiniai gebėjimai leis studentui ateityje lengviau apsispręsti dėl mokslinio darbo tęstinumo. Tyrimo duomenys prisidės prie šios mokslinės tyrimų krypties tolimesnio vystymosi, o šios tematikos tyrimų rezultatai pasipildys naujais Rab baltymų reguliacijos molekuliniais mechanizmais.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-12  ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ 

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-22-0210

Projekto pavadinimas: „Hipofizės adenomos naujų molekulinių žymenų paieška“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Rasa Liutkevičienė

Bendra projekto vertė: 2 999,42 Eur

Santrauka:  Projekto tikslas – nustatyti telomerazės kompleksą reguliuojančius žymenis, reikalingus hipofizės adenomos pasireiškimui prognozuoti.

Hipofizės adenoma - labiausiai paplitęs hipofizės gerybinis navikas, kuris sudaro nuo 10 iki 15 proc. visos kaukolės masės. Naujausi Europoje atlikti tyrimai parodė, kad kliniškai reikšmingų adenomų paplitimas yra maždaug 1:1000. Hipofizės adenomų paplitimas didėja su amžiumi (Lim C.T. ir Korbonits M. 2018).

Hipofizės adenomos skirstomos pagal pirminę ląstelių kilmę ir išskiriamų hormonų tipą. Navikai, taip pat, skirstomi į kategorijas pagal dydį. Jei navikas yra 10 mm ar didesnis, laikomas makroadenoma, mažesnis nei 10 mm – mikroadenoma. Mikroadenomos yra dažnesnės nei makroadenomos (57,4 proc., vs. 42,6 proc.) (Lake M.G., ir kt. 2013). Dėl šių navikų būdingo sudėtingumo, jų gydymui reikia taikyti skirtingą terapiją kartu arba nuosekliai (Iglesias P. ir kt. 2018). Siekiant padidinti pacientų išgyvenamumo galimybes, pravartu ieškoti naujų molekulinių biologinių žymenų (Jafari A., ir kt. 2013). Molekuliniai biologiniai žymenys – biologinių, patologinių procesų ir farmakologinio atsako molekuliniai indikatoriai, kurie gali suteikti naudingą informaciją diagnozuojant ligą bei jos prognozei (Khurshid Z., ir kt. 2018). Šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti  molekulinius žymenis, reikšmingus ligos eigai prognozuoti pacientams, sergantiems hipofizės adenoma. Kadangi nagrinėjant navikinių procesų patogenezę vis dažniau kreipiamas dėmesys į telomerų trumpėjimą, nusprendėme nustatyti santykinio leukocitų telomerų ilgio bei hipofizės adenomos sąsajas. Telomerazės aktyvumą slopina reguliaciniai baltymai, kurie apriboja telomerų ilgėjimą, todėl manoma, kad TERC bei TEP1 genų polimorfizmai, kurie veikia telomerazės aktyvumą, yra glaudžiai susiję su telomerų ilgio pokyčiais.

Siekiamas rezultatas: siekiama nustatyti molekulinių žymenų, santykinio leukocitų telomerų ilgio sąsajas su hipofizės adenomos išsivystymu.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą ,,Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“