Klinikos

 

Slaugos klinikos vadovė

 

 

  Aurelija Blaževičienė, profesorė, biomedicinos mokslų daktarė
  El. paštas: aurelija.blazeviciene@lsmuni.lt
  Eivenių g. 4, LT-50161 Kaunas
  LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, 606 kab.
  Tel. 8 37 327147, vietinis tel. 5776

 

 

Apie kliniką

Slaugos klinikos misija – rengti aukštos kvalifikacijos slaugytojus ir akušerius, tapsiančius sveikatos priežiūros lyderiais ir dalyvausiančius formuojant sveikatos politikos strategiją; tobulinti slaugos specialistus praktikus. Slaugos klinikos uždaviniai:

• Užtikrinti slaugos ir akušerijos programų įgyvendinimą, atitinkantį Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus.
• Integruoti slaugos ir akušerijos studijų programas ir mokslinius tyrimus.
• Pasitelkiant informacines technologijas ir efektyvius mokymo metodus, rengti aukštos kvalifikacijos slaugytojus ir akušerius, kurie gebėtų prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje.          

Didžioji dauguma Slaugos klinikos dėstytojų – slaugytojai, Kauno medicinos akademijos Slaugos fakulteto absolventai, įgiję klinikinės slaugos, vadybos ar visuomenė sveikatos vadybos magistro laipsnį bei biomedicinos srities, slaugos krypties mokslo daktaro laipsnius.

Slaugos klinikoje dirba 2 profesoriai, 1 docentas, 6 lektoriai, asistentai bei doktorantai. Dabartiniu metu klinikoje yra 4 doktorantai.

Istorija

1990 m. buvo įkurtas Kauno medicinos akademijoje medicinos seserų su aukštuoju išsilavinimu skyrius prie Medicinos fakulteto. Plečiantis slaugos studijoms ir atsižvelgiant į universiteto nuostatus ir reikalavimus, 1994 m. buvo įkurta Slaugos ir rūpybos katedra. Katedra buvo pirmoji Lietuvoje tokio profilio katedra. 2021 metais Slaugos ir rūpybos katedra tapo Slaugos klinika.

Katedros vedėju tapo prof. A. Šeškevičius. Šioje katedroje pirmosiomis asistentėmis buvo pakviestos Slaugos fakulteto absolventės Audra Adomavičiūtė, Rasa Lipovskienė, Birutė Baliulevičiūtė ir Vilma Emužienė, taip pat kunigas Ričardas Repšys ir VDU asistentė Laima Sajienė, studijų administratorė Kristina Jonaitienė.

Nuo 2008 m. katedros vedėja išrinkta prof. A. Balževičienė. Visi katedros dėstytojai – slaugytojai, Slaugos fakulteto absolventai: prof. O. Riklikienė, doc. L. Spirgienė, lektorės: D. Kriukelytė, J. Gulbinienė, A. Vaškelytė, V. Grigaliūnienė ir asistentės: A. Lekauskaitė, J. Demskytė, V. Bulikaitė. Kiti darbuotojai: studijų administratorė R. Markauskienė, administratorė S. Zviagincevienė ir laborantė L. Kiburienė.

1999 m. buvo įkurtos „Klinikinės slaugos“ magistrantūros studijos, tais pačiais metais pradėtas priėmimas į slaugos doktorantūrą. Nuo 2003 m. priimti pirmieji studentai į ištęstines slaugos studijas, vykdomas neakivaizdiniu būdu.

Nuo 2010 m. pradėta nauja bakalauro studijų programa „Akušerija“.

Nuo 2013 m. priimti pirmieji studentai į nuolatines neakivaizdiniu būdu organizuojamas pirmos studijų pakopos „Akušerijos“ programos studijas.

Pirmosios pakopos studijų programos „Slauga“ ir „Akušerija“ atitinka ES direktyvos 2013/55 / ES reikalavimus ir tarptautiniai ekspertai programas akreditavo 6 metams.

Nuo 2015 m. Slaugos ir rūpybos katedra pirmoji Lietuvoje pradėjo rengti antrosios pakopos „Išplėstinės slaugos praktikos“ magistro studijas, kurios turi tris specializacijas. Nuo 2017 m. vykdomos antrosios pakopos „Slaugos lyderystės“ studijos, atliepiančias PSO ir Tarptautinės Slaugytojų Tarybos rekomendacijas.

 

Pedagoginė veikla

Slaugos studijų programa

Pirmos pakopos studijų programa „Slauga“ yra nuolatinės studijos, skirtos įgijusiems vidurinį išsilavinimą. Taip pat studijos yra organizuojamos neakivaizdiniu būdu; jas gali rinktis turintieji aukštąjį neuniversitetinį išslavinimą ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Slaugos studijų programos apimtis – 240 ECTS kreditų. Baigus studijas suteikiamas universitetinis slaugos bakalauro laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.  

Akušerijos studijų programa

Pirmos pakopos studijų programa „Akušerija“ yra nuolatinės studijos, skirtos įgijusiems vidurinį išsilavinimą. Taip pat studijos organizuojamos neakivaizdiniu būdu; jas gali rinktis  turintys aukštąjį neuniversitetinį išslavinimą  ir akušerio profesinę kvalifikaciją.  Akušerijos  studijų programos apimtis - 240 ECTS kreditų. Baigus studijas suteikiamas universitetinis slaugos bakalauro laipsnis ir akušerio profesinė kvalifikacija.  

Magistrantūros studijos

„Slaugos lyderystės“ programos trukmė 2,5 metų. Šios programos paskirtis- parengti slaugos magistrus, kurių profesinė ir mokslinė veikla grindžiama naujausiomis slaugos mokslo žiniomis ir įrodymais, sveikatos politikos supratimu, slaugos ir akušerijos paslaugų teikimo koordinavimu, vadovavimu, alternatyvių sprendimo variantų numatymu ir pasirengimu lyderiavimui, akademiniam bei moksliniam darbui.

Programa parengta atliepiant PSO strateginį dokumentą, Strateginės slaugytojų ir akušerių vaidmens stiprinimo Europos regione kryptys, siekiant „Sveikata 2020“, kurio vienas iš prioritetinių uždavinių yra  pagerinti lyderystę ir dalyvavimu paremtą valdymą sveikatos labui. Pagrindiniai įgalinantys mechanizmai slaugytojus ir akušerius tapti lyderiais reglamentavimas, moksliniai tyrimai, partnerystė, vadyba ir lyderystė 

2015 m. įkurta „Išplėstinės slaugos praktikos“ magistrantūra. Studijų trukmė – 2 metai. „Išplėstinės slaugos praktikos“ magistrantūros tikslas – parengti kompetentingą išplėstinės praktikos slaugytoją, įgijusį naujausių žinių, praktinių įgūdžių, pasižymintį kritiniu mąstymu ir besivadovaujantį suformuota profesinių bei asmeninių vertybių sistema, gebantį taikyti moksliniais tyrimais grįstus išplėstinės slaugos praktikos sprendimus, savarankiškai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose bei vadovauti ir lyderiauti besikeičiančioje, daugiaprofesinėje aplinkoje, siekiant efektyviai spręsti sveikatos priežiūros sistemos problemas.  

Doktorantūros studijos

Asmenys, įgiję magistro laipsnį ir norintys pradėti mokslininko karjerą, gali studijuoti slaugos doktorantūroje. Doktorantūros studijų trukmė – 4 metai. Apgynus daktaro disertaciją, suteikiamas biomedicinos srities, slaugos krypties daktaro laipsnis.

 

Mokslinė veikla

Slaugos klinikoje vykdomos mokslinio darbo  temos:
     - „Mokslo įrodymais grįsta slauga ir profesinių vertybių kaita“. Mokslo temos vadovė: prof. Aurelija Blaževičienė;
    - „Dvasingumas sveikatos priežiūroje: pacientų dvasinės pagalbos kokybė ir sveikatos priežiūros specialistų dvasinės pagalbos kompetencijos – tarpdisciplininė prieiga“. Mokslo temos vadovė: prof. Olga Riklikienė

Mokslo projektai

Vykdomi:

COST veiklos

Nuo 2020 m. Slaugos klinika įsijungia į naujas Lietuvos mokslo tarybos administruojamas COST veiklas. Tai „Tarptautinis tarpdisciplininis draugiškas amžiui sveikatos ir gerovės tinklas skaitmeniniame pasaulyje“ (https://www.cost.eu/cost-action/international-interdisciplinary-network-on-smart-healthy-age-friendly-environments/# tabs|Name:overview). Veiklų koordinatorė – prof. Aurelija Blaževičienė.

Nuo 2020 m. Slaugos klinika įsijungia į naujas Lietuvos mokslo tarybos administruojamas COST veiklas - „Privatumo išsaugojimo kūrimas, naudojant audio ir video programas, skirtas aktyviam ir su pagalbinėmis priemonėmis gyvenimui“ (https://www.cost.eu/actions/CA19121/#tabs|Name:overview). Veiklų koordinatorė – prof. Aurelija Blaževičienė.

Klinikos mokslo tiriamieji darbai analizuoja pacientų bei slaugytojų gyvenimo kokybės klausimus, slaugytojų kompiuterinio raštingumo klausimus bei slaugos rezultatų efektyvumo įvertinimo klausimus. Nuo 2016 m. katedra, kartu su kitomis 28 Europos ir pasaulio šalimis, dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje COST veikloje “Normavimas: neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai – tarptautinė daugiaaspektė problema”. Veiklų koordinatorė – prof. Olga Riklikienė.

 

Tarptautiniai projektai

Erasmus+ strateginė partnerystė -   Digital and hybrid teaching and learning of practical skills in higher education - DITEPRACT (2020-1-FI01-KA226-HE-092515; 2021 – 2022). Pagrindinis koordinatorius – Arkados universitetas (Suomija). Projekte dalyvauja: Portugalija, Turkija, Švedija, Latvija. Projekto veiklas Lietuvoje koordinuoja prof. Aurelija Blaževičienė.

Erasmus+ strateginė partnerystė „Aukštos kokybės praktinis mokymas ugdant kompetentingus slaugos studentus“ (angl. ‘Quality mentorship for developing competent nursing students’ – QuaMent), 2018-2021. Koordinuoja – Aukštoji sveikatos mokslų mokykla, Celje, Slovenija. LSMU atstovauja prof. Olga Riklikienė.

Erasmus + projekte „Take Care International: TCI“ (Project 2019-1-DE02-KA202-006562; 2019 - 2021). Projekte dalyvauja Vokietija, Austrija, Estija, Lietuva. Projekto veiklas koordinuoja prof. Aurelija Blaževičienė.

Projektas „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio sukūrimas", LT03-2-SAM-TF-002 (2020 – 2024). Šis projektas tai pirmoji Lietuvoje iniciatyva, kuri skirta padėti šeimoms, ypač iš pažeidžiamų grupių, ugdyti tėvystės įgūdžius, padėti kurti saugią aplinką vaikams, keisti „kultūrinį – istorinį“ sąmoningumą apie vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Šis projektas leis sukurti paslaugą orientuotą į pacientą, leis ugdyti šeimų sąmoningumą bei atsakomybę už jų ir jų vaikų sveikatą ir saugumą. Projekto vadovė - profesorė Aurelija Blaževičienė. Plačiau - https://seimoslankymas.lt/

Slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijų plėtros spartinimas aukštojo mokslo sistemoje Kazachstane   2020-2023. (angl. Accelerating master and PhD level nursing education development in the higher education system in Kazakhstan – AccelEd). (Nr. 618052-EPP-1-202-1-EPPKA2-CBHE-SP). Projektas įgyvendinamas pagal Erasmus+ programą. Projekto koordinatorius: LSMU (Lietuva). Projekto partneriai: AMU (Kazachstanas), AAU (Suomija), JAMK (Suomija), KNMU (Kazachstanas), KMU (Kazachstanas), NU (Kazachstanas), MoH (Kazachstanas), MoEds (Kazachstanas), UMCU (Nyderlandai), SKMA (Kazachstanas). Projekto tikslas –  Sustiprinti slaugos mokslo plėtrą Kazachstane, dėstytojų – mokslininkų kompetencijų kėlimas. Plačiau – https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects/eplus-project-details/#project/618052-EPP-1-2020-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP

 

Vykdyti projektai 2016 – 2020 metais 

 2020 m. Buvimas tyloje: dėmesingas įsisąmoninimas kaip terapinių dvasinių santykių šaltinis.
(http://www.hochschulkontor.lv/lt/projekti/atbalstitie-projekti/being-in-silence-mindfulness-as-a-resource-for-therapeutic-spiritual-relationship-acronym-bins/) Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Projekte dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuva, Witten/Herdecke Universitetas, Vokietija, Riga Stradiņš universitetas, Latvija, Tartu sveikatos priežiūros kolegija, Estija. Projekto vadovas – doc. dr.Lina Spirgienė.

Erasmus+ strateginė partnerystė „Inovatyvi edukacija ir rūpestinga priežiūra slaugytojų dvasinės pagalbos kompetencijų plėtrai“ (angl. - The Erasmus+ Strategic Partnerships for higher education titled ‘Enhancing Nurses Competence in Providing Spiritual Care through Innovative Education and Compassionate Care – EPICC’, 2016-1-UK01-KA203-024467), 2016-2019. Dalyvauja – prof. Olga Riklikienė. Projekto uždaviniai: Suburti patvarų ir aktyvų slaugos dėstytojų tinklą ir jame dalytis patirtimi, tyrimais ir turimais ištekliais, susijusiais su dvasinės pagalbos teikimu ir mokymu;  Įgalinti slaugos dėstytojus įgyti naujų žinių ir įgūdžių, reikalingų įsisavinant ir perteikiant asmeninius, religinius ir dvasinius į pacientą orientuotos slaugos aspektus; Išnagrinėti, koks dėmesys skiriamas pacientų slaugos asmeniniams, religiniams ir dvasiniams aspektams įvairiose Europos šalyse; Nustatyti dvasinės pagalbos kompetencijos diegimo prielaidas ir kliūtis, kurios vyrauja slaugos studentų mokymo procese; Remiantis gerąja Europos šalių patirtimi sukurti ir išbandyti inovatyvų, dinaminį ir lankstų slaugytojų dvasinės pagalbos kompetencijų plėtojimo modelį; Skleisti projekto rezultatus tarp studentų, pacientų, visuomenės. Projekto veiklos apima: slaugos programų peržvalgą, modelio sukūrimą ir išbandymą, du sklaidos renginius ir mokymo(si) renginius. Daugiau informacijos: http://blogs.staffs.ac.uk/epicc/

Projektas: „Kompetencijų kėlimas tarptautinėje konferencijoje EC RSH'', Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0167

2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra vykdė projektą: „Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų tarpkultūrinių kompetencijų analizė“. Projekto vadovas – profesorė Aurelija Blaževičienė.

2019-2020 m. Slaugos ir rūpybos katedra dalyvavo projekte „Svarbiausia pacientas. Pacientų priežiūros paslaugų gerinimas Lenkijos ir Lietuvos pasienyje“ (Nr.LT-PL-3R-246) pagal Interreg V-A Lietuva- Lenkija bendradarbiavimo per sieną programą. (2019 – 2020). Projekto veiklas koordinuoja prof. Aurelija Blaževičienė.

2017-2020 m.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra kartu su Profilaktinės medicinos katedra vykdė projektą ERASMUS+KA2 projektas IHOD „Lėtinių neinfekcinių ligų sveikatos priežiūros rezultatų gerinimas tobulinant magistrantūros studijų programas“ (586094-EPP-1-2017-1-1E-EPPKA2-CBHE-JP (2017-2902/001-001). Projekto veiklas koordinavo prof. Aurelija Blaževičienė ir prof. Linas Šumskas.

2018 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra vykdė projektą: „Tarpdisciplinis požiūris stiprinant lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ir vyresnio amžiaus žmonių dvasinės pagalbos kokybę". Projekto vadovas – profesorė Olga Riklikienė.

2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra vykdė projektą: „Slaugytojų požiūrio į artimųjų/globėjų įtraukimą teikiant slaugos paslaugas namuose vertinimas“. Projekto vadovas – profesorė Aurelija Blaževičienė.

2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra vykdė Lietuvos mokslo tarybos projektą „Dvasingumas slaugoje: onkologinių ligonių dvasinė gerovė ir dvasiniai poreikiai – mišrių metodų tyrimas“ (SPIRITcare).

2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra kartu su Šeimos klinika vykdė Lietuvos mokslo tarybos projektą "Integrali psichinę negalią turinčių vyresnio amžiaus asmenų priežiūra: tarpsektorinio bendradarbiavimo modelio sukūrimas" (i-PSINERA).

 

Tarptautinis bendradarbiavimas

Slaugos ir rūpybos katedra dalyvauja multiprofesinių tinklų - Rosa Linea, Nordman, Trollnet, Nordinnett – veiklose, finansuojamose Nord Plus programos. Slaugos klinika turi 18 Erasmus/Socrates mainų sutarčių su įvairiais Europos universitetais. Klinikoje kasmet lankosi arba yra įdarbinami užsienio universitetų profesoriai (Suomija, UK,  JAV), kurie skaito paskaitas studentams bei organizuoja mokymus dėstytojams.

 

Darbuotojai

Klinikos vadovė - profesorė, dr. Aurelija Blaževičienė – aurelija.blazeviciene@lsmuni.lt, telefonas – 327147, vietinis – 5776, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 606 kab.

Studijų administratorė  Ingrida Eisrodienė –  ingrida.eisrodiene@lsmu.lt, telefonas – 327196, vietinis – 5774, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 602 kab.

Administratorė Sandra Zviagincevienė – sandra.zviaginceviene@lsmuni.lt, telefonas – 327196, vietinis – 5774, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 602 kab.

Laborantė Lina Kiburienė – lina.kiburiene@lsmuni.lt, telefonas - 200070, Kauno klinikinė ligoninė (Laisvės al. 17), III a. 301 kab.

Profesorė dr. Olga Riklikienė – olga.riklikiene@lsmuni.lt, tel.787382, vietinis – 5777, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 607 kab.

Lektorė dr. Viktorija Grigaliūnienė – viktorija.grigaliuniene@lsmuni.lt, telefonas – 787328, vietinis – 5779, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 609 kab.

Lektorė dr. Daiva Kriukelytė – daiva.kriukelyte@lsmuni.lt, telefonas – 327310, vietinis – 5781, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 637 kab.

Lektorė dr. Jurgita Gulbinienė – jurgita.gulbiniene@lsmuni.lt, telefonas – 327235, vietinis – 5775, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 605 kab.

Docentė dr. Alina Vaškelytė – alina.vaskelyte@lsmuni.lt, telefonas – 787328, vietinis – 5779, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 609 kab.

Docentė dr. Lina Spirgienė – lina.spirgiene@lsmuni.lt, telefonas - 327253, vietinis – 5778, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 608 kab.

Asistentė Aušra Lekauskaitė – ausra.lekauskaite@lsmuni.lt, telefonas - 327253, vietinis – 5778, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 608 kab.

Asistentė Jovita Demskytė – jovita.demskyte@lsmuni.lt, telefonas – 327310, vietinis – 5781, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 637 kab.

Asistentė Virginija Bulikaitė – virginija.bulikaite@lsmuni.lt, telefonas – 327235, vietinis – 5775, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 605 kab.

Lektorė dr. Aurika Vanckavičienė – aurika.vanckaviciene@lsmuni.lt, telefonas - 327253, vietinis – 5778, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 608 kab.

Lektorė dr. Daiva Zagurskienė – daiva.zagurskiene@lsmuni.lt, tel.787382, vietinis – 5777, LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, VI a. 607 kab.

Klinikoje dirba įvairių sričių ekspertai. Prof. dr. O.Riklikienė yra TAIEX ekspertė, vertinanti kitų šalių slaugos programas.

Prof. dr. A.Blaževičienė yra SKVC išorinio programų vertinimo ekspertė, SAM įvairių darbo grupių narė, Sigma Theta Tau International (STTI) Phi Gama grupės valdybos narė, PSO bendradarbiaujančio centro viena iš vadovių.

Sporto medicinos klinikos dėstytojai rengia metodines priemones studentams:

Vadovėliai:

• „Sporto medicinos pagrindai“ (2008),
• „Atraminio-judamojo aparato ligos: Ortopedija-traumatologija. Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija. Reabilitacija“ (2017),
• „Sporto medicinos pagrindai“ (2017),
• „Sveikatos netolygumai: patirtis ir perspektyvos“ (2017).

Mokomosios knygos:

•  „Asmens sveikatos ugdymas“ (2000),
• „Kineziologijos pagrindai“ (2004),
• „Lietuvos gyventojų fizinio pajėgumo testavimo ir fizinės būklės nustatymo metodika“ (2007),
• „Asmens fizinės sveikatos vertinimas“ (2008),
• „Kineziologija“ (2008),
• „Reabilitacija po ortopedinių-traumatologinių operacijų“ (2012),
• „Klubo sąnario artrozė ir endoprotezavimas. Kineziologija ir kineziterapija“ (2014),
• „Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija“ (2015).

 

MOKSLINĖ VEIKLA

Mokslinė veikla vykdoma patvirtintoje Sporto medicinos klinikos mokslinėje temoje „Kompleksinis fizinės sveikatos vertinimas daugiadisciplininiu požiūriu“.

2001-2021 m. apginta 17 daktaro disertacijų:

Saulė Salatkaitė. Jauno amžiaus fiziškai aktyvių asmenų, kuriems atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, tolimųjų gydymo rezultatų įvertinimas (2021).

Justinas Mačiulaitis. Sporto traumų metu patirtų sąnarių osteochondrinių pažeidimų gydymas, naudojant audinių inžinerijos produktus ikiklinikiniuose modeliuose (2020). 

Deivydas Velička. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, okliuzinės treniruotės ir aerobinio krūvio pratybų, papildytų diferencinio mokymo užduotimis, įtaka vyrų širdies ir kraujagyslių sistemai (2020).

Toma Garbenytė - Apolinskienė. Didelio meistriškumo krepšininkių apatinių galūnių sporto traumų ir funkcinių griaučių ir raumenų sistemos rodiklių sąsajų tyrimas (2020).

Rokas Jurkonis. Transplanto tipo ir diametro įtaka kelio sąnario funkcijos atgavimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos (2018).

Margarita Radžiūnienė. Motorikos pokyčiai kūdikystėje ir vaikystėje, taikant pagal amžių adaptuotą judesių mokymą (2016).

Viktorija Repšaitė. Diferencinio mokymo poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkciniams judesiams ir savarankiškumui (2015).

Virginija Bertašiūtė. Vyrų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinių rodiklių kaita ties anaerobinės apykaitos slenksčiu (2015).

Giedrė Taletavičienė. Elektrokardiografinių rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu (2014).

Brigita Zachovajevienė. Dubens dugno, diafragmos ir liemens raumenų funkcinių ryšių ir jų kaitos įvertinimas vyrams po radikalios prostatektomijos (2013).

Sandra Bardauskienė. Trumpalaikio badavimo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams (2012).

Aura Leonaitė-Evans. Alternation of the cardiovascular system functional state during two relaxation techniques in men after myocardial infarction (2010).

Inga Muntianaitė Dulkinienė. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos kompleksiškumo matematinis įvertinimas atliekant judamąsias užduotis (2010).

Ernesta Gurskienė. Studenčių, lankančių aerobikos pratybas, širdies ir kraujagyslių sistemos bei nerimo ir depresijos simptomų įvertinimas (2009).

Kristina Poderytė. Ilgalaikės adaptacijos fiziniams krūviams įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai (2009).

Kristina Bačiulienė. Vaikų laikysenos rodiklių, širdies ir kraujagyslių sistemos bei jėgos parametrų sąsajų vertinimas (2006).

Laimonas Šiupšinskas. Kompleksinis studentų fizinio aktyvumo vertinimas fizinės sveikatos, fizinio pajėgumo ir kūno masės kompozicijos rodikliais (2006).

Vilma Mauricienė. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno laikysenos ypatumai ir sąsajos su kūno kompozicijos parametrais bei dalyvavimu sportinėje veikloje (2005).

Algė Daunoravičienė. Ilgalaikis lokaliųjų fizinių pratimų poveikis raumenims bei širdies ir kraujagyslių sistemai (2001).

 

DALYVAVIMAS MOKSLINIUOSE PROJEKTUOSE

Lietuvoje:

Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“, Kvalifikacijos tobulinimo kursai „Sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos skatinimas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija“. Nr. VP1-1.1-SADM-10-V-01-007. 2009-2014 m.

Projektas „Arterinės hipotenzijos epizodų prognozavimo inovacinės sistemos technologinė plėtra“. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-003. 2013-2015 m.

„Alogeninio kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis sąnario kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO)". VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-078. 2013-2015 m.

„3D mikrostruktūrizuotų ir kolageninių konstruktų su chondrogeninėmis ląstelėmis sukūrimas ir jų transliacinis panaudojimas kremzlės regeneracijai“. Nr. SEN-20/2015. 2015-2018 m.

„Pažangios ląstelinės terapijos prototipų, skirtų sąnarinės kremzlės ūminių ir lėtinių pažeidimų prevencijai ir gydymui, vystymas (RECART)". Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-02-0011. 2018-2021 m. 

Tarptautiniai:

Projektas „Individaulized rehabilitation: embodying movement“. Remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Nuo 2021-06-01 iki 2021-11-15. Projekto vadovė dr. Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Projektas Erasmus + Jungtinės Karalystės Volverhamptono universiteto Erasmus+ Sporto programos projektas „Virtual Advice, Nurturing, Guidance on Universal Action, Research and Development for physical activity and sport engagement: the VANGUARD project“ (dalyvauja prof. L. Šiupšinskas)

Eureka projektas EDFAS „Paskirstyto intelekto funkcinės būklės įvertinimo sistema pagyvenusiems ir neįgaliesiems“. 2008-2012 m.

Eureka ITEA2 projektas GUARANTEE „Angelas sargas išplėstai namų aplinkai“. 2009-2011 m.

Interreg IVB projektas „ICT for Health – Strenthening social capacities for the utilisation of eHealth technologies in the framework of ageing population“. 2010-2012 m.

„PrimCareIT-Counteracting brain drain and professional isolation of health professionals in remote primary health care (PrimCareIT)". 2011-2014 m.

Klinikinis tyrimas, skirtas NOVOCART® 3D plus saugumui ir veiksmingumui įvertinti, lyginant su mikrolūžių procedūra, pacientams, kuriems yra kelio sąnario kremzlės defektų. Nr. AAG-G-H-1202. 2016-2019 m.

 

ORGANIZUOTOS KONFERENCIJOS

• Tarptautinė konferencija „Exercise for health and rehabilitation”,
• II-oji tarptautinė konferencija „Exercise for health and rehabilitation”,
• III-oji mokslinė-praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai”,
• 3rd International Congress „Complex Systems in medicine and sport“,
• 4th Scientific - Practical Conference „Exercise for health and rehabilitation”.

 

 2019 METŲ MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS

 

Straipsniai Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėse – 11.
Tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose – 3.
Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose (Lietuvos mokslo leidiniuose, Konferencijų pranešimų medžiagoje) – 29.
Vadovėliai, mokymo ir metodinės priemonės – 1.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Klinika bendradarbiauja su:

• HeartMath institutu, JAV - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) bei Širdies matematikos institutas („Institute of HeartMath“, JAV) nuo 2014 m. kovo 3 d. vykdo bendradarbiavimą Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo ir registravimo bei analizavimo procese, kartu su šio instituto mokslininkais rašo mokslines publikacijas tarptarutiniuose žurnaluose;
• Mainzo Johano Gutenbergo universiteto Sporto institutu, Vokietija - Sporto medicinos klinikos dėstytojai aktyviai bendradarbiauja su prof. W.I. Schöllhorn, bendradarbiavimo sritys yra susijusios ne tik su ECG monitoravimu bei "Kaunas-krūvis" sistemos naudojimu moksliniuose tyrimuose, bet taip pat ir ECG bei EEG sistemų naudojimas bei signalų registravimo sinchronizuotu metu išgavimas. Diferencio mokymo taikymas ne tik sporte, bet ir fiziniame aktyvume, skirtame sveikatinimui bei šio metodo paplitimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių šio bendradarbiavimo rezultatų. Dabartinė bendradarbiavimo kryptis yra tradicinės kinų medicinos ir tokių jos elementų kaip Čigongas integravimas į kasdienį fizinį aktyvumą.
• Kartu su Seinajoki Taikomųjų mokslų universitetu (Suomija) bei Flensburgo Taikomųjų mokslų universitetu (Vokietija) dalyvaujama HORISONT 2020 bei INTERREG programose, aktyvi Erasmus+ veikla, bendradarbiaujama taikant IT technologijas sveikatos sistemoje;
• Skopjė Ss. Kirilo ir Methodius universitetu, Makedonija - su šiuo Universitetu ir jame dirbančiu profesoriumi R. Hristovski bendradarbiavimas vystomas ieškant optimalių matematinės analizės metodų, kuriuos būtų galima pritaikyti duomenų apdorojime. Dinaminių sistemų teorija ir jos taikymas yra vienas iš kertinių šio bendradarbiavimo aspektų; 
• Barselonos INEFC institutu, Ispanija - Sporto medicinos klinikos dėstytojai dalyvauja bendrame moksliniame projekte 'Unified framework for the study of sport related phenomena', kurio pagrindinis tikslas yra taikant dinaminių sistemų teoriją studijuoti sporte bei fiziniame aktyvume atsirandančius fenomenus (pvz., nuovargis, skausmas) bei pasiūlyti inovatyvius modelius nei sprendimo būdus šiems fenomenams apibūdinti. Kompleksinių sistemų teorija ir jos taikymas sporto moksluose yra vienas iš esminių šias dvi institucijas vienijančių interesų sričių. Mokslininkai skaito paskaitas pagal Erasmus mainų programą ir nuolat kelia savo kompetenciją pasaulio lygmenyje. Sporto medicinos klinikos dėstytojai dalyvavo organizuojant tarptautinį Komplekisnių sistemų sporte kongresą, vykusį FCB Camp Nou, Barcelonoje 2017 m.; http://www.complexsystemsinsport.com/?p=5138
• Tartu universitetu, Sporto mokslų ir kineziterapijos institutu, Estija – Sporto medicinos klinikos dėstytojai bendradarbiauja su kolegomis iš Tartu universiteto sporto kineziterapijos tema. Taip pat vykdomi Erasmus mainai;
• Kartu su Lietuvos krepšinio federacija kasmet atliekami sportinių traumų rizikos vertinimai įvairioms jaunučių, jaunių merginų ir vaikinų rinktinėms, nacionalinei vyrų bei moterų rinktinėms. Taip pat traumų rizika vertinama ir Lietuvos moterų krepšinio lygos komandoms, vykdomi įvairūs projektai, tokie kaip Lietuvos moterų krepšinio lygos Sporto traumų ir ligų registras; krepšininkų žaidybinio efektyvumo analizė po kelio sąnario kremzlės rekonstrukcinių operacijų; gebėjimas atstatyti prieš pažeidimą buvusius fizinio aktyvumo lygius po skirtingo diametro priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijų sportininkų tarpe ir daugiau;
• KTU, Sveikatos telematikos mokslo institutu;
• KTU, Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu, Mechatronikos institutu;
• LSMU, Kardiologijos institutu, Kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratorija;
• LSMU gimnazija.