Apie fakultetą

LSMU Veterinarijos akademija
Gyvūnų mokslų fakultetas
Adresas: Tilžės g. 18, LT-47181, Kaunas
Tel. (8 37) 361936
Faks. (8 37) 362417
Kontaktai

	Gyvulininkystės technologijos fakulteto egzamino tvarkos aprašas
	Gyvulininkystės technologijos studijų programos savianalizės suvestinė (bakalauras)
	Gyvulininkystės technologijos studijų programos savianalizės suvestinė (magistras)
	Gyvūninių išteklių valdymo studijų programos savianalizės suvestinė
	Gyvūnų mokslo studijų programos savianalizės suvestinė

Gyvulininkystės technologijos (įstojusiems nuo 2019m. Gyvūnų mokslų) studijų programa skirta rengti aukščiausios kvalifikacijos žemės ūkio specialistus bakalaurus, panaudojant pedagoginį-mokslinį potencialą, eksperimentinę bazę, laboratorijas gyvūnų veislinei vertei, reprodukcijai, gyvūninės produkcijos kokybei tirti.

Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų metu įgyjama naujausių žinių apie gyvūnų produkcijos gamybos technologijas bei jų vadybą, informacines technologijas, gyvūnų genetiką ir veislininkystę, tradicinę ir ekologinę gyvulininkystę, gyvūnų auginimo ir laikymo technologijas bei jų taikymo įvairiose srityse įgūdžius.

Parengti specialistai gali realizuoti savo įgytas žinias ir profesinius įgūdžius įvairiose gyvulininkystės srityse: gyvūnų auginimo, laikymo, priežiūros, veislininkystės įmonėse bei ūkiuose, pašarų gamybos pramonėje, pašarų vertinimo ir kontrolės įmonėse, produkcijos kokybės vertinimo įmonėse tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Baigusiems šias studijas absolventams suteikiamas žemės ūkio mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Gyvulininkystės technologijos (įstojusiems nuo 2019m. Gyvūnų mokslų) magistrantūros studijų programa orientuota į ugdymą gyvulininkystės technologijų kompetencijų, reikalingų organizuojant gyvulininkystės produkcijos gamybą, taikant pažangiausias gyvūninės kilmės produktų gamybos ir kokybės išsaugojimo technologijas bei biotechnologijas, įvertinant prioritetus ES bendroje žemės ūkio politikos erdvėje, įgyvendinant aplinkos ir maisto saugos, gyvūnų gerovės reikalavimus.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelis universitetas Lietuvoje vykdantis antrosios pakopos žemės ūkio mokslų studijų krypties studijas, o Gyvulininkystės technologijos magistrantūros studijų programa yra vienintelė specializuota antrosios pakopos žemės ūkio krypties programa Lietuvoje. Programa pradėta vykdyti atsiliepiant į gyvulininkystės ūkio poreikius – rengti gyvulininkystės specialistus, pasirengusius savarankiškam gamybiniam ir moksliniam darbui gyvulininkystės sektoriuje, sprendžiant žemės ūkio ir gyvulininkystės institucijų bei nacionalines, regionines, vietos problemas, veikiant integracijos ir globalizacijos veiksniams. Pagrindinis programos tikslas – parengti aukštos profesinės ir mokslinės kvalifikacijos žemės ūkio mokslų zootechnikos krypties magistrus, gebančius kūrybiškai pritaikyti naujausias žinias, metodus bei technologijas gyvulininkystės praktikoje, galinčius savarankiškai atlikti tyrimus, įvertinti tyrimų rezultatus, dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybiniame ir privačiame sektoriuje. Absolventams suteikiamas žemės ūkio mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis.

Gyvūnų mokslo (įstojusiems nuo 2019m. Gyvūno ir žmogaus sąveika) pirmosios pakopos studijų programa apima žmogaus ir gyvūno sąveikos bei gyvūnų gerovės valdymą. Studijų programa orientuota į gyvūnų, laikomų estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, gyvūnų naudojamų rekreacinėje veikloje, žmonių sveikatai ir gerovei stiprinti bei kitose veiklose, išskyrus gyvūninės produkcijos gamybą, tikslinį, planuojamą ir neatsitiktinį veisimą, mitybos, laikymo, priežiūros, gerovės procesų užtikrinimą. Gyvūnų mokslo studijų programos pagrindinis tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos socialiai atsakingus gyvūnų mokslo specialistus, turinčius fundamentinių žemės ūkio ir veterinarijos studijų krypties ir susijusių studijų krypčių žinių bei išugdyti gebėjimus reikalingus parinkti gyvūnų veisimo metodus, mitybos ir laikymo technologijas, vertinti gyvūnų elgseną, užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatingumą, racionaliai panaudoti gyvūnus kaip rekreacijos ir žmonių sveikatos gerinimo išteklius bei kitos specializuotos profesinės veiklos problemoms spręsti, konkurencingo verslo vystymui.

Gyvūninių išteklių valdymo (įstojusiems nuo 2019m. Gyvūno ir žmogaus sąveika) antrosios pakopos studijų programos tikslas – parengti plačios erudicijos specialistus, gebančius savarankiškai ir kūrybiškai pritaikyti naujausias gyvūninių išteklių valdymo žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus organizuojant terapijoje asistuojančių ir rekreacijoje auginamų gyvūnų panaudojimą siekiant geresnės asmens ir visuomenės sveikatos, parenkant pažangius veisimo metodus, užtikrinant atsakingą gyvūno priežiūrą ir mitybą, ugdant žmonių ir gyvūnų bendravimo gebėjimus.

Šios programos kokybės gerinimui yra sutelktos 4 fakultetų – Gyvūnų mokslų, Visuomenės sveikatos, Slaugos ir Medicinos, įvairių institutų ir katedrų dėstytojų bei mokslininkų personalas. Šių padalinių bendradarbiavimas buvo sąlygotas pradėjus naudoti gyvūnus terapiniams bei rekreaciniams tikslams. Studijų programos pagrindinis uždavinys yra gyvūninių išteklių valdymo specialistų rengimas, kurie efektyviai sugebėtų naudoti žmonių terapijai ir rekreacijai asistuojančius gyvūnus. Šios programos rengimą sąlygojo visuomenės, abilitacijos, reabilitacijos, rekreacijos sferoje dirbančių darbuotojų teigiamas požiūris į gyvūnų panaudojimą minėtiems tikslams.

Fakulteto uždaviniai:

• Užtikrinti biomedicinos srities zootechnikos krypties specialistų rengimo kokybę.
• Nuolat kelti dėstytojų ir kitų darbuotojų kvalifikaciją.
• Plėtoti mokslinius tyrimus, pritraukiant verslo ir socialinius partnerius bei studentus.
• Skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, plėtoti tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą.
• Gerinti materialiąją bazę.

Istorija

1946 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje įkūrus Zootechnikos fakultetą, gyvulininkystės mokslas tapo savarankišku mokslu, nuolat tobulino programą, ieškojo naujų dėstymo, mokymo metodų. 1960 metais Zootechnikos fakultete galima buvo pasirinkti bitininko ar žuvininko specializaciją. Garsus Žuvinto rezervato direktorius, visą gyvenimą dirbęs Žuvinte, dr. V. Nedzinskas, besimokydamas Lietuvos veterinarijos akademijoje buvo pasirinkęs zootechniko-žuvininko specializaciją.

Gyvūnų mokslų fakultetas per 65 gyvavimo metus buvo keletą kartų pertvarkytas ir reorganizuotas. 1976 metais Zootechnikos fakultetas pavadinamas Zooinžinerijos fakultetu. Akademijoje 1982 metais pastatomas zooinžinerijos korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis. 1983 metais šiame fakultete įkuriama pedagoginė grupė, kurioje studentai papildomai mokosi pedagogikos ir psichologijos.

1990 metais kovo 11 d. atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę keičiasi padėtis žemės ūkyje. Lietuva naudojasi Vakarų Europos ir kitų šalių patirtimi. 1992 metais šis fakultetas pavadinamas Gyvulininkystės technologijos fakultetu, 2018 metais – Gyvūnų mokslų fakultetu.

Gyvulininkystės mokslo atstovai Lietuvoje gali didžiuotis LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto moksline baze ir pasiekimais (Įkurtas 1952 metais). Institutas – atstovauja Biomedicinos srities zootechnikos krypties mokslams Lietuvoje ir pasaulyje, atlieka fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus, saugo Lietuvos ūkinių gyvūnų veislinį genofondą.

Paskutiniais dešimtmečiais vystant mokslą ryškiausią indėlį įnešė eilė mokslininkų: R. Žebenka parengė Lietuvos sąlygoms pritaikytą veislininkystės sistemą, vystė galvijų veislininkystės mokslą. Z. Vagonis ir Č. Meškauskas sukūrė imunogenetinį gyvulių kilmės patikrinimo metodą, P. Pakėnas sukūrė ir įdiegė bulių spermos užšaldymo technologiją. R. Makoveckas, J. Šveistys įnešė svarų indėlį išvedant Lietuvos baltųjų kiaulių, V. Barauskas Lietuvos sunkiųjų arklių, S. Danta Lietuvos juodgalvių avių veisles. J. Petraitis, J. Kuosa, Č. Jukna, A. Banys gerino Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veisles, didino jų produktyvumą. J. Kunskas, A. Kalpokas, V. Tarvydas, A. Kairys, P. Bendikas vystė šėrimo mokslą ir kūrė pašarų konservavimo metodus. Č. Jukna sukūrė gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo bei gerinimo teorinius pagrindus, gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės gerinimo sistemą ir ją įdiegė praktikoje. A. Varnagiris vystė kiaušinių inkubavimo gerinimo teoriją. V. Sirvydis tyrė biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimo paukščių lesinimui galimybes.

Vystant gyvulininkystės mokslą Lietuvoje nemažą indėlį įnešė habilituoti mokslo daktarai G. Jocius, S. Baranauskas, A. Butkevičienė, R. Klimas, A. Sruoga ir daugelis kitų mokslininkų.

Gyvūnų mokslų fakulteto taryba

• Doc. dr. Evaldas Šlyžius, Gyvūnų mokslų fakulteto tarybos pirmininkas, Gyvūnų veisimo katedros docentas; el. paštas:evaldas.slyzius.@lsmuni.lt;
• Doc. dr. Laimutis Kučinskas, pirmininko pavaduotojas, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto vadovas, docentas;
• Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė, Gyvūnų mokslų fakulteto tarybos sekretorė, Gyvūnų auginimo technologijų instituto profesorė;
  tel. (8-37) 363505, el paštas: Asta.Raceviciutestupeliene@lsmuni.lt;
• Prof. dr. Rolandas Stankevičius, Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas,Gyvūnų mokslų fakulteto tarybos narys pagal pareigas;
• Prof. dr. Vilma Vilienė, Gyvūnų auginimo technologijų instituto profesorė;
• Lekt. dr. Kristina Morkūnienė, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto lektorė;
• Lekt. dr Lina Anskienė, Gyvūnų veisimo katedros lektorė;
• Mindaugas Paleckaitis, Gyvūnų auginimo technologijų instituto lektorius;
• Ilona Kauzonienė, socialinių partnerių atstovas, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vicepirmininkė

LSMU SA deleguoti atstovai

Gyvūnų mokslo ( iki 2018 m. Gyvulininkystės technologijos) I ir II pakopų studijų programų komitetas

Pirmininkas: Doc. dr. Evaldas Šlyžius, Gyvūnų veisimo katedra;

Nariai:

Prof. dr. Paulius Matusevičius, Gyvūnų mitybos katedra;

Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Dr. Giedrius Palubinskas, Gyvūnų veisimo katedra;

Dr. Renata Bižienė, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas;

Lekt. dr. Jūratė Rudejevienė, dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika;

Lekt. dr. Lina Ašmenskaitė, Sveikatos vadybos katedra;

Lekt. Lina Anskienė, Gyvūnų veisimo katedra;

Ilona Kauzonienė, socialinių partnerių atstovas, gyvulininkystės konsultantė;

Šarūnas Valys, socialinių partnerių atstovas, Kombinuotų pašarų ir premiksų verslo vadovas, AB „ Kauno Grūdai“;

Martyna Drupaitė, studentė, Gyvūnų mokslo magistro studijų programa.

Milda Žemaitytė, studentė, Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa.

Ema Vaičiulionytė, studentė, Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa.

Gyvūno ir žmogaus sąveikos (Gyvūnų mokslas iki 2018) bakalauro ir Gyvūno ir žmogaus sąveikos (Gyvūninių išteklių valdymas iki 2018) studijų programų komitetas

Pirmininkas:           Lekt. dr. Lina Anskienė Gyvūnų veisimo katedra;

Nariai:                    

Prof. dr. Gintaras Zamokas, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika;

Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Doc. dr. Agila Daukšienė, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Lekt. dr. Renata Japertienė, Gyvūnų veisimo katedra;

Prof. dr. Vilma Vilienė, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Lekt Mindaugas Paleckaitis, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Lekt. dr. Lina Ašmenskaitė, Sveikatos vadybos katedra;

Doc. dr. Evaldas Šlyžius, Gyvūnų veisimo katedra;

Lekt. dr. Vilija Buckiūnienė, Gyvūnų auginimo technologijų institutas;

Asist. Jevgenij Razgulin, MA Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos psichologijos katedra;

J. m. d. Indrė Pašakinskaitė, Gyvūnų mitybos katedra, Gyvūnų mitybos tyrimų laboratorija;

Socialinis partneris Ugnė Nedzinskaitė, VsI0 „Stebuklingi draugai LT“ direktorė;

Socialinis partneris Vilma Chorūnaitė, Lasisvalaikio ir jojimo paslaugų centro „VILIUMAI“ savininkė, jojimo trenerė.

LSMU SA deleguoti atstovai
LSMU SA deleguoti atstovai