Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas

Kontaktai

Apie institutą

Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas - studijų ir mokslo junginys. Institute vykstančios studijos ir moksliniai tyrimo darbai priklauso fundamentinėms ir taikomosioms biomedicinos srities  dalykams, kurie formuoja universitetinę pasaulėjautą. Institute dirbantys mokslininkai šiuos dalykus pritaikė visų universiteto fakultetų poreikiams ir dėsto juos medicinos, odontologijos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos, medicininės ir veterinarinės genetikos, medicininės ir veterinarinės biochemijos, veterinarinės maisto saugos, gyvulininkystės technologijos, maisto mokslo, gyvūnų mokslo studijų  programų studentams.

Plečiant fundamentinių medicinos studijų apimtis, Medicinos fakultete  1950 m. įkurta Biologijos katedra. Katedrai iki 1964 m. vadovavo prof. T. Ivanauskas (1882-1970), kuris buvo Sorbonos ir Peterburgo universitetų auklėtinis, žymus Lietuvos valstybės ir modernaus Lietuvos mokslo žmogus. Dirbdamas Biologijos katedroje jis išleido svarbiausias savo monografijas - "Lietuvos paukščiai", "Pasaulio paukščiai". Profesorius skaitė zoologijos ir evoliucijos mokslo paskaitas, akcentavo genetikos mokslo svarbą. 1964-1969 m katedrai vadovavo doc. M. Venclauskas. Doc. M. Venclauskas puoselėjo Medicinos instituto mokslo veikloje naujus biofizikinius metodus, buvo vienas Centrinės mokslo tyrimo laboratorijos (vėliau BMTI) steigėjų, vadovavo biofizikos skyriui. 1969-1983 m. katedrai vadovo doc. J. Lapinskaitė. Doc. J. Lapinskaitė tęsė prof. T. Ivanausko pradėtus darbus, baigė formuoti pagrindinius biologijos studijų kursus. 1983-2009 m. katedrai vadovavo prof. A. Bertulis. 2008 m. Biologijos katedros bazėje įkurtas Biologijos institutas.  1967 m. katedroje suburta regos neurofiziologijos tyrimų grupė, savo moksliniais darbais už valstybės ribų išgarsinusi katedros ir universiteto vardą. Grupei vadovavo prof. A. Bertulis, stažavęsis ir dirbęs Sankt-Peterburgo Mokslų akademijoje bei Kopenhagos universitete. Biologijos instituto sudėtyje įkurta Regos neurofiziologijos laboratorija (vadovas prof. A. Bulatov).  2009-2011 m. Biologijos institutui vadovavo prof. A. Bulatov. 2011 m. liepos 1 d. Biologijos institutas reformuotas į Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutą, sujungiant su Veterinarijos Akademijos Veisimo bei genetikos katedra ir dr. K.Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija. 2011-2016 m. Institutui vadovavo prof. Ilona Teodora Miceikienė (2001-2011 metais buvo VA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros vedėja). 2016-2020 m. institutui vadovo prof. dr. Rasa Ugenskienė. Nuo 2021 m. sausio 21 d. institutui vadovauja doc. dr. Laimutis Kučinskas.

Mokslinė veikla

Instituto mokslinei veiklai atstovauja atskiros šakos: genetika ir regos neurofiziologija. Abiejų mokslo šakų tyrimus vykdo atitinkami struktūriniai padaliniai: dr. K. Janušausko genetikos laboratorija, mokslinis „Dvynių centras“,  Regos neurofiziologijos laboratorija.

Dr. K. Janušausko genetikos laboratorija.  1987 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje  buvo įkurta Žemės ūkio gyvūnų Citogenetikos laboratorija, kuri 1997 m., atidarius naują molekulinės genetikos padalinį, reorganizuota į K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratoriją. Laboratorijos įkūrėjas buvo doc. Kazimieras Janušauskas (g. 1939-1999 m.). Jo iniciatyvos dėka Lietuvoje buvo pradėti žemės ūkio gyvūnų citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai, įkurta gyvūnų genetikos laboratorija bei žemės ūkio gyvūnų  genų bankas, pradėti tirti ir saugoti Lietuvos vietiniai gyvuliai. Genetikos laboratorijai doc. Kazimieras Janušauskas vadovavo 1993 – 1999 m. 1999 - 2017 metų laboratorijai vadovavo prof. Ilona Miceikienė. 2000 metais genetikos laboratorijai suteiktas K.Janušausko vardas. Dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje yra įkurtas „Naminių gyvūnų ir paukščių DNR bankas”, kuriame kaupiami Lietuvoje auginamų naminių gyvūnų ir paukščių rūšių ir veislių DNR mėginiai. 2011 metais po MA ir VA susijungimo  dr. K.Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija tapo Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto dalimi. Praplėtus mokslinių tyrimų sritis, nuo 2014m. lapkričio 1 d. dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija vadinasi K. Janušausko genetikos laboratorija.  Nuo 2017 metų laboratorijai vadovauja dr. Renata Bižienė.

Laboratorijos misija- naujausių genetinių metodų pagalba didinti selekcijos efektyvumą ir gyvulių produktyvumą, gerinti pieno ir mėsos kokybę, tirti veislinių gyvulių genetines ydas bei paveldimas ligas, nustatyti kilmę, atlikti žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimus, vykdyti žmogaus genetinių ligų žymenų tyrimus, kaupti genetinę medžiagą DNR banke,  vykdyti fundamentalius bei taikomuosius mokslinius tyrimus. Laboratorijoje yra naujausia citogenetikos ir molekulinės genetikos įranga. Laboratorijos specialistai  turi ilgametę patirtį tiriant, saugant ir propaguojant Lietuvos nacionalines gyvulių veisles, dalyvavo ruošiant Lietuvos nacionalinių gyvūnų išteklių panaudojimo ir išsaugojimo programą.  

Mokslinis „Dvynių centras“. 1970 m. Biologijos katedroje įkurta citogenetikos laboratorija. Atlikti darbai tapo plačiai žinomi ir įvertinti Lietuvoje ir kitose šalyse. Laboratorijai vadovavo prof. A. Sinkus, stažavęsis ir dirbęs Vienos bei Ulmo universitetuose. 2004 m. Biologijos katedros bazėje įkurtas KMU mokslinis " Dvynių centras“,  kuris dabar veikia Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. Mokslinis “Dvynių centras” yra genetikos mokslo, studijų ir paslaugų, visuomeniniais pagrindais veikiantis, jungtinis darinys. Jis apima  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinius: Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutą,   Vaikų ligų kliniką, Ortodontijos kliniką, Endokrinologijos instituto cukrinio diabeto laboratoriją, Kardiologijos instituto kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratoriją, Gastroenterologijos kliniką. Panaudojant klasikinį dvynių metodą, tiriamas daugiaveiksnės patologijos paveldėjimas. 2011-2016 m. “Dvynių centrui” vadovavo profesorė Ilona Teodora Miceikienė. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. “Dvynių centro” veiklą koordinuoja lektorė Loreta Šalomskienė.  

Regos neurofiziologijos laboratorijoje daugiau kaip 45 metus sėkmingai nagrinėjamos  regimojo suvokimo  problemos. Per šį laiką mokslininkai, taikant šiuolaikines metodikas, įdiegtas stažuočių užsienyje dėka, tyrė atskirų regimosios žievės ir požievio neuronų recepcijos laukų bei jų sistemų struktūros ir veiklos principus; nagrinėjo objektų formos, dydžio, ryškio, bei spalvos suvokimą, aiškino spalvinio  konstantiškumo ir invariantiškumo neurofiziologinę prigimtį, regos lauko anizotropijos dėsningumus; matematiškai modeliavo įvairių  regimojo suvokimo reiškinių ypatybes. 1991 m. laboratorijos mokslininkai aktyviai dalyvavo rengiant  Lietuvoje Europos mokslinę konferenciją ECVP-1991. 1993 m. katedros mokslininkų darbą teigiamai įvertino oficiali Tarptautinė kokybės komisija, pripažindama, kad čia vykdomi svarbūs moksliniai projektai. Bendradarbiaujant su užsienio kolegomis, išleista monografija “Erdvinis spalvų regėjimas”. 1993 m. prof. A.Bertuliui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.   Pastaruosius 20 metų laboratorijos mokslininkai tęsė regimųjų objektų  dydžio, formos, statumo bei kreivumo  suvokimo tyrimus. Svarbi šiuolaikinių mokslinių tyrimų dalis yra tolimesnis geometrinių ilgio iliuzijų matematinių modelių vystymas tam, kad paaiškinti regimųjų objektų lokalizacijos suvokimo iškraipymus besiremiant neuroninių jaudinimų centroido nustatymo procedūrų ypatybėmis. Laboratorijai vadovauja profesorius habilituotas daktaras  Aleksandr Bulatov.

Studijos

Institute vykdomos  studijos priklauso fundamentinėms ir taikomosioms  biomedicinos srities disciplinoms, kurios formuoja universitetinę pasaulėjautą. Institute dirbantys mokslininkai adaptavo šias disciplinas ir pritaikė visų universiteto fakultetų poreikiams. 2011 metais paruošta ir pradėta vykdyti nauja bakalauro studijų programa „Medicininė ir veterinarinė genetika“. Instituto darbuotojai taip pat aktyviai dalyvavo ruošiant naują „Medicininės ir veterinarinės biochemijos“ programą. Studentų praktinių įgūdžių formavimui 2011 metais įkurta nauja moderni mokomoji genetikos laboratorija.

Institute studijos vyksta lietuvių ir anglų kalbomis. Institute dėstoma virš 70 dalykų:  medicinos, odontologijos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos, medicininės ir veterinarinės genetikos, medicininės ir veterinarinės biochemijos, sveikatos psichologijos, veterinarinės maisto saugos, maisto mokslo, gyvulininkystės technologijos, gyvūnų mokslo studijų  programų studentams.

Taip pat institute vyksta studijos magistrantams, doktorantams, rezidentams. Institutas kuruoja Veterinarinės medicinos  rezidentūros programą - veterinarinė genetika, dalyvauja kitų rezidentūrų programų įgyvendinime.

Instituto mokslinėse laboratorijose, ne tik doktorantai, magistrantai ir bakalaurantai vykdo mokslinį tiriamąjį darbą, bet taip pat yra vedami laboratoriniai darbai studentams. Studentai jau pirmame kurse skatinami pradėti mokslinį darbą. Genetikos laboratorijoje yra sukomplektuota molekulinės genetikos ir citogenetikos įranga, su kuria dirbdami studentai įgyja naujausių molekulinių tyrimų praktinius įgūdžius. Čia įgytas žinias ir praktinius įgūdžius studentai gali plačiai pritaikyti virusologijoje, mikrobiologijoje bei kitose disciplinose, studentai skatinami vykdyti mokslinius tyrimus jau studijų metais.