Katedros

LSMU Veterinarijos fakultetas
Anatomijos ir fiziologijos katedra

Kontaktai

Katedros vedėja
Prof. Rasa Želvytė
El. paštas: rasa.zelvyte@lsmuni.lt

Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinio centro vadovas
Prof. Antanas Sederevičius
El. paštas: antanas.sederevicius@lsmuni.lt

Imunologijos laboratorijos vedėjas
Prof. Arūnas Stankevičius
El. paštas: arunas.stankevicius@lsmuni.lt

Apie mus

Anatomijos ir fiziologijos katedra buvo įsteigta Lietuvos veterinarijos akademijos Senato posėdžio nutarimu 2004 m. gegužės 12 d. po reorganizacijos, sujungus tris katedras – Anatomijos ir histologijos (buvusi Gyvulių anatomijos), Biologijos bei Fiziologijos ir patologijos. Biologijos katedra veterinarijos akademijoje buvo įkurta 1946 metais. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. 1981 m. – vadinama Agronomijos, botanikos, zoologijos katedra; 1989 m. pavadinta Biologijos katedra. Fiziologijos katedra veterinarijos akademijoje įkurta 1947 metais. Skirtingais laikotarpiais jos pavadinimai kito. Nuo 2004 m. katedra vadinama Anatomijos ir fiziologijos. Prie katedros yra Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras bei Imunologijos laboratorija. Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras yra „Nemuno“ slėnio, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos centro dalis. Katedros anatomikumas yra architektūrinės vertės pastatas, kuriame įkurtas unikalus Gyvūnų anatomijos muziejus. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Anatomijos ir fiziologijos katedra tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto jungtine dalimi.

Studijos

Dėstoma šiose studijų programose: veterinarinė medicina VM (lietuvių ir anglų kalba), veterinarinė maisto sauga (VMS), maisto mokslas (MM), gyvūno ir žmogaus sąveika (GŽS), gyvūnų mokslas (GM), medicininė veterinarinė genetika (MVG) ir medicininė veterinarinė biochemija (MVB).

Anatomijos ir fiziologijos katedroje dėstoma visa eilė dalykų, rengiami bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai.

VM programoje dėstoma: anatomija, taikomoji biologija ir laboratoriniai gyvūnai, ląstelės biologija, histologija ir embriologija, paukščių anatomija ir histologija pasaulio biologinė įvairovė, gyvūnų fiziologija, veterinarinė imunologija ir virusologija, laboratoriniai ir egzotiniai gyvūnai.

VMS programoje dėstoma: morfologija, taikomoji biologija, fiziologija, histologija ir histologinės technikos pagrindai.

MM programoje dėstoma: žmogaus ir gyvūnų fiziologija, naminių gyvūnų ir paukščių anatomija, histologija ir histologinės technikos pagrindai.

GM programoje dėstoma: augalų ir gyvūnų biologija, gyvūnų morfologija, gyvūnų fiziologija, žmogaus anatomija.

GŽS programoje dėstoma: gyvūnų biologija, gyvūnų morfologija, gyvūnų fiziologija, pasaulio biologinė įvairovė, imunologija.

MVG programoje dėstoma: laboratorinių gyvūnų anatomija, gyvūnų fiziologija, bioetika ir gyvūnų mokslas.

MVB programoje dėstoma: laboratorinių gyvūnų anatomija, gyvūnų fiziologija, bioetika ir gyvūnų mokslas bei ląstelės biologija.

Mokslas

Katedros dėstytojai, doktorantai, mokslininkai tiria įvairių gyvūnų rūšių funkcines sistemas, imuninį atsaką, siekiant užtikrinti visuomenės ir gyvūnų sveikatą. Tiriama atrajotojų didžiojo prieskrandžio turinio rodikliai (pH, mikroorganizmų bei infuzorijų kiekis ir aktyvumas, bendras LRR kiekis, gliukozės rūgimas); laktobacilų padermės iš veršelių fekalijų ir jos diferencijuojamos; žolinių pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumas in vitro. Praktikoje taikomas zondų naudojimas: galvijų didžiojo prieskrandžio turinio paėmimui GDZ-1; galvijų timpanijų gydymui GGZ-1; veršelių timpanijų gydymui GVZ-1; galvijų didžiojo prieskrandžio turinio bakteriologinio mėginio paėmimui GBZ-1.

Panaudojant imunofermentinę analizę, ląstelių kultūras, molekulinius metodus pastaruoju metu pradėta tyrinėti zoonozių ir kitų ekonomiškai reikšmingų sukėlėjų savybės ir poveikis imuniniam atsakui.

Teikiamos konsultacijos įvairių gyvūnų rūšių organizmo sveikatos užtikrinimo, imuninės sistemos įvertinimo, fiziologinių rodiklių analizės bei pašarų kokybės klausimais. Organizuojami kursai asmenims, dirbantiems su bandomaisiais gyvūnais, kurių tema „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai“. Programos apimtis 80 val (3 ECTS).

Katedroje dėstoma 4 doktorantūros programos:

1. Įvairių rūšių gyvūnų fiziologinių funkcijų ypatumai (A002).

2. Bandomieji gyvūnai, gerovės aspektai ir jų naudojimas mokslo ir mokymo tikslais (A002).

3. Kompleksinė gyvulių kūno sričių morfologinė analizė (A002).

4. Gyvūnų palyginamoji fiziologija (A003).

Doktorantūroje studijuoja 8 doktorantai: D. Beliavska-Aleksiejūnė (2014-2018), I. Šilinskas (2016-2020), J. Grigas (2017-2021), R. Undzėnaitė (2017-2021), A. Pautienius (2017-2021), E. Šimkutė (2019-2023), K. Ramanauskaitė (2019-2023) ir I. Zakienė (2019-2023).

Projektai

• Bendro bakterijų ir somatinių ląstelių skaičiaus priklausomybės karvių ir ožkų piene tyrimai (2018-2019).
• COST veikla CA15116. Supratimas ir kova su afrikiniu kiaulių maru Europoje. (ASF-STOP) (2016-2020).
• Afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemiologinių ir laboratorinių tyrimų analizė, ligos plitimo prognozė, rizikos analizė ir ligos valdymo strategija laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose Lietuvos Respublikoje (2017-2019).
• Karvių pieno riebalų rūgčių (sočiųjų ir nesočiųjų) sudėties tyrimai bei rekomendacijų dėl žaliavinio pieno kokybės gerinimo pateikimas (2015-2016).
• Neinvazinių priemonių taikymas pieno liaukos fiziologinei būklei vertinti bei rekomendacijų dėl ankstyvųjų patologijų nustatymo pieno gamybos technologiniame procese, pateikimas (2015-2016).
• COST Action FA902: Understanding and combating porcine reproductive and respiratory syndrome in Europe (2010 - 2014).
• Šernų KRKS virusų antigeninių savybių ir patogeniškumo charakterizavimas (2012-2014).
• Šernų ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusų (KRKSV) molekulinis charakterizavimas (2010-2011).
• FP7 ERA-NET 2918915 (ANIHWA) - „Animal welfare and health“ (2012-2014).
• EMIDA - „Coordination of European research in the area of animal health, including emerging threats, infectious diseases and surveillance“ (2008-2011).

 Kontaktai

LSMU Veterinarijos fakultetas
Maisto saugos ir kokybės katedra
Kontaktai

Katedros vedėjas
Prof. Mindaugas Malakauskas
El. paštas: mindaugas.malakauskas@lsmuni.lt

Istorija

1940 m. rugsėjo 1d., Veterinarijos akademijos Maisto produktų ir pašarų laboratorijos bazėje buvo įsteigtas Maisto higienos institutas, jo direktoriumi paskirtas prof. dr. J. Nainys. 1946 m. institutas perorganizuotas į Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės, o 1948 m. Veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedrą. Iki 1973 m. jai vadovavo prof. J. Nainys. 1974 m. katedros vedėju tapo dr. V. Iešmantas, o 1977 m. doc. dr. V. Skimundris. 1989 m. katedra pavadinta Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra. Nuo 1990 m. jai vadovauja doc. dr. J. Vaitkus, o nuo 1995 m. prof. dr. B. Bakutis. 2004 m. katedra pavadinta Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra. Nuo 2008 m. katedrai vadovauja prof. dr. M. Malakauskas. 2011 m. liepos 1 d. katedros pavadinimas keičiamas į „Maisto saugos ir kokybės“.

2000 m. prie katedros įkurta „Mikotoksikologijos laboratorija“, 2005 m. išsiplėtus laboratorijos veiklai, laboratorijos pavadinis pakeistas į „Gyvūnų gerovės tyrimų laboratorija“. Taip pat įgyvendinant „Slėnis NEMUNAS“ veiklą Gyvūnų sveikatingumo it gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centre įkurta „Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų laboratorija“.

Tikslas ir uždaviniai

Maisto saugos ir kokybės katedros tikslas – užtikrinti kokybišką veterinarijos gydytojų, veterinarinės maisto saugos bei maisto mokslo specialistų paruošimą pagal atitinkamose studijų programose numatytus reikalavimus.

Studijos/Dėstomi dalykai

Katedroje dėstoma būsimiems veterinarijos gydytojams (Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa). Nuo 2004 m. katedra koordinuoja veterinarinės maisto saugos specialistų (Veterinarinės maisto saugos nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) rengimą. Nuo 2013 m. katedra taip pat koordinuoja Maisto mokslo studijų programos (Maisto mokslo nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) specialistų rengimą. Katedros darbuotojai taip pat dėsto Gyvūnų mokslų fakulteto studentams (Gyvūnų mokslų nuolatinių bei ištęstinių I ir II pakopos studijų programos) bei Medicinos fakulteto studentams (Medicininė ir veterinarinė biochemijos nuolatinių I pakopos studijų programa).

Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja ir Žemės ūkio mokslų (Veterinarinės medicinos ir Gyvūnų mokslų) trečiosios pakopos studijų (doktorantūros) įgyvendinime.

Praktika

Maisto saugos ir kokybės katedra organizuoja bei koordinuoja studentų praktikas:

• Veterinarinės medicinos vientisosios studijos – Maisto higienos praktika, 2 ECTS.
• Veterinarinės maisto saugos bakalauro studijos – Praktika maisto įmonėse, 5 ECTS; Gamybinė praktika, 15 ECTS.
• Veterinarinės maisto saugo magistro studijos – Praktika, 10 ECTS.
• Maisto mokslo bakalauro studijos – Bendrosios maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijos praktika, 5 ECTS; Gamybinė praktika, 10 ECTS.
• Maisto mokslo magistro studijos – Gamybinė praktika, 10 ECTS.
• Maisto mokslo magistro (anglų kalba) studijos – Gamybinė praktika, 10 ECTS.
• 2018 m. Veterinarinės maisto saugos studijų programos studentė Greta Šalčiūtė, vadovaujama dr. Sigitos Ramonaitės, vasaros mokslinės praktikos metu Maisto saugos ir kokybės katedroje vykdo mokslinį tyrimą: ,,Virulentiškumo genų paplitimas C. jejuni padermėse išskirtuose iš broilerių produktų, laukinių paukščių, pieninių galvijų ir vaikų“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
• 2018 - 2019 m. Maisto mokslo studijų programos studentė Justina Tomkevičiūtė vadovaujama prof. dr. Loretos Šernienės, mokslinės praktikos metu Maisto saugos ir kokybės katedroje vykdė mokslinį tyrimą ,,Pieno produktų saugos ir tvarumo didinimas antioksidacinėmis ir antibakterinėmis savybėmis pasižyminčiais augalų ekstraktais ir Lactococcus lactis bakterijomis“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
  

Mokslinė veikla

Katedros mokslininkų vykdomi tyrimai yra siejami su maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimais. Atskiros tyrimų kryptys orientuotos į:

• ekologinės gyvulininkystės vystymosi skatinimą, ekologiškų produktų rizikos veiksnių vertinimą.

• aplinkos veiksnių įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produkcijai įvertinimą, vandens ir pašarų higieninių rodiklių tyrimus, bei naujų prevencinių priemonių ir būdų paieška, stabilizuojant mikrobiologinius procesus pašaruose, pašarinių žaliavų saugyklose, gyvūnų laikymo patalpų ore; gyvūnų gerovės koncepciją ir gerovės rodiklių analizė;

• žemės ūkio aplinkos taršos tyrimus, gyvūnų elgsenos ir gerovės tyrimus;

• mikotoksinų kaupimosi dėsningumo įvertinimo pašarų žaliavose ir pašaruose bei mikotoksikozių prevencijos tyrimus;

• gyvūnų ligų poveikio mėsos kokybei ir rizikos žmonių sveikatai įvertinimą;

• zoonozių sukėlėjų (kampilobakterijų, jersinijų, listerijų ir kt.) molekulinės epidemiologijos bei genetinės įvairovės tyrimus, bakterijų savybių, lemiančių išgyvenimą, prisitaikymą bei plitimą maisto grandinėje, tyrimus; zoonozių sukėlėjų atsparumo antibakterinėms medžiagoms tyrimus; kai kurių maisto gamybos technologijų įtaką kokybės ir saugos rodikliams;

• augalinių žaliavų, produktų, nutraceutikų gamybos technologijų prototipų kūrimą, šalutinių maisto pramonės produktų valorizavimą į pridėtinės vertės žaliavas ir chemikalus, maisto žaliavų ir produktų cheminės ir biologinės saugos bei kokybės tyrimus, cheminės ir biologinės taršos augalinėse bei gyvūninėse žaliavose ir produktuose mažinimą, technologinių – funkcionaliųjų mikroorganizmų biomasių technologijų prototipų kūrimą;

• augalų ir jų ekstraktų pritaikymą pieno produktų technologijose ir saugai;
  

Apgintos disertacijos

• 2021 m. Sonata Gustienė "Biokonservavimo priemonių kūrimas ir taikymas mėsos gaminių saugos ir kokybės užtikrinimui" (vadovė prof. dr. Gintarė Zaborskienė), žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai.
• 2021 m. Paulina Zavistanavičiūtė „Šalutinių gamybos produktų taikymas mikroorganizmų įkapsuliavimui/įmobilizavimui bei tvarių ir antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių pašarų priedų gamybai“ (vadovė prof. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai.
• 2020 m.  Lina Laučienė “Pieno riebalų sudėties pokyčių analizė žaliavinio pieno riebalų rūgščių atrankos kompiuterinei programai sukurti” (vadovė prof. dr. Loreta Šernienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2020 m. Jurgita Aksomaitienė "Campylobacter jejuni padermių atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir genomo sekoskaita pagrįstas atsparumo faktorių nustatymas" (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2019 m. Kristina Kondrotienė „Bakteriocinus gaminančių Lactococcus lactis bakterijų charakterizavimas ir jų taikymas saugesnių pieno produktų gamybai“ (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2018 m. Vytautė Šakienė (Starkutė) „Biotechnologiniai sprendimai tvarių ir saugių augalinių baltymų išgavimui taikant beatliekines ir mažaatliekines gamybos technologijas“ (vadovė prof. dr. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, zootechnika.
• 2018 m. Anita Rokaitytė „Biologinių ir cheminių medžiagų savybių pritaikymas mėsos pusgaminių ir gaminių kokybei gerinti“ (vadovė prof. dr. Gintarė Zaborskienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2018 m. Gintarė Zakarienė „Biologiškai aktyvių medžiagų bei antibakterinėmis savybėmis pasižyminčių paviršių taikymas Campylobacter jejuni kontrolei paukštienos gamybos grandinėje" (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2017 m. Vita Krunglevičiūtė (Lėlė) „Natūralių biopriemonių panaudojimo galimybės pieninių galvijų pašarų konservavimui ir jų įtaka gyvulių sveikatingumui bei produkcijos kokybei“ (vadovė prof. dr. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, zootechnika.
• 2017 m. Jurgita Jovaišienė „Silosuotų pašarų higieninių rodiklių ir mikroskopinių grybų antrinių metabolitų tyrimai bei rizikos galvijų sveikatingumui įvertinimas“ (vadovas prof. dr. Bronius Bakutis), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2016 m. Erika Mozūrienė „Vertingesnių ir saugesnių maisto produktų kūrimas taikant augalinės žaliavos kietafazę fermentaciją“, (vadovė prof. dr. Elena Bartkienė), žemės ūkio mokslai, zootechnika.
  
• 2016 m. Jūratė Šlapkauskaitė „Augalų ir jų ekstraktų antimikrobinių, fitocheminių ir antioksidacinių savybių įvertinimas bei pritaikymas raugintų pieno produktų saugai“, (vadovė prof. dr. Dalia Sekmokienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
  
• 2015 m. Sigita Ramonaitė „Nauji ir dominuojantys Campylobacter jejuni sekų tipai, populiacijos genetinė struktūra bei filogenetiniai ryšiai kampilobakteriozės etiologijoje“, (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas),žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2014 m. Rasa Vaitukaitytė „Kalakutų pododermatito, artrito-tendovaginito ir kojų kaulų deformacijų įtaka mėsos kokybei“ (vadovė prof. dr. Gražina Januškevičienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2013 m. Jurgita Bunevičienė „Kampilobakterijų, susijusių su broilerių mėsa ir žmonių susirgimais, genetinė įvairovė bei atsparumas antimikrobinėms medžiagoms“ (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2013 m. Aleksandr Novoslavskij „Enteropatogeninių Yersinia enterocolitica ir Yersinia pseudotuberculosis paplitimas kiaulių bandose Lietuvoje ir šių bakterijų charakterizavimas“, (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2012 m. Vidmantas Paulauskas „Kalakutų krūtinės bursos pažeidimų ir ascito įtaka mėsos kokybei“ (vadovė prof. dr. Gražina Januškevičienė), žemės ūkio mokslai, veterinarija.
• 2010 m. Eglė Kudirkienė „Campylobacter jejuni paplitimas, genetinė įvairovė bei išgyvenimo ypatumai broilerių mėsos gamybos grandinėje Lietuvoje“ (vadovas prof. dr. Mindaugas Malakauskas), biomedicinos mokslai, veterinarija.
  
• 2009 m. Rūta Mickienė „Eterinių aliejų poveikis gyvulių aplinkos mikroorganizmams“ (vadovas prof. dr. Bronius Bakutis), biomedicinos mokslai, veterinarija.

Ruošiamos disertacijos

• Eglė Zokaitytė, Žemės ūkio mokslų srities Gyvūnų mokslų krypties darbas tema „Tvarus vietinių žemės ūkio resursų taikymas nutraceutikų formulių ir technologijų kūrimui “. Vadovė – prof. dr. Elena Bartkienė.

• Dainius Uljanovas, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema "Arcobacter spp.: patogeniškumo, atsparumo antibiotikams genetiniai ypatumai ir galimas poveikis visuomenės sveikatai". Vadovas – prof. dr. Mindaugas Malakauskas, konsultantas - prof. dr. Thomas Alter.
• Rimvydas Falkauskas, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema "Zearalenono, jo derivatų ir kitų mikotoksinų biotransformacija karvių organizme ir organizmo atsakas ". Vadovė – doc. dr. Violeta Baliukonienė.
• Gintarė Vaičiulienė, Žemės ūkio mokslų srities Gyvūnų mokslų krypties, disertacija tema „Biologinių junginių panaudojimas, eliminuojant mikotoksinus pašaruose, gerinant pašarų higieninę būklę“. Vadovė – doc. dr. Violeta Baliukonienė.
• Justina Milerienė, Žemės ūkio mokslų srities Veterinarijos krypties darbas tema "Inovatyvių biožaliavų ir pienarūgščių bakterijų taikymas saugesnių ir padidintos vertės pieno gaminių kūrimui". Vadovas – prof. dr. Mindaugas Malakauskas.

Vykdomi projektai

• 
  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedra (prof. Mindaugas Malakauskas) kartu su Berlyno laisvojo universiteto (FUB) Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir maisto higienos institutu (prof. Thomas Alter)  įgyvendina projektą „Bakterijų genomų tyrimai mikrobiologinės maisto saugo užtikrinimui“. Šis projektas yra remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Pagrindinis šio projekto tikslas yra plėtoti ir didinti mokslinių tyrimų kompetenciją ir inovacinius gebėjimus LSMU bakterijų genomų tyrimų srityje. Projekto vykdymas apims paskaitų ciklus, tyrimų atlikimą bendradarbiaujant abiem projekto partneriams ir baigiamąjį seminarą, kuris leis mums pristatyti įgytas žinias bei tyrimų rezultatus platesnei auditorijai. Projekto veiklos: 1. nuotolinių paskaitų ciklas skirtas supažindinti dalyvius su (i) bakterijų genomų tyrimais mikrobiologine maisto sauga, (ii) bioinformatikos įrankiais ir jų taikymu bakterijų genomo tyrimams ir (iii) tyrimų rezultatais atliekant bakterijų genomų tyrimus; 2. individualūs tyrėjų praktiniai mokymai (nuotoliniai su praktine dalimi laboratorijoje)  suburiant tris bendras grupes, kurių kiekviena atliks tyrimus su atskiromis bakterijomis (Campylobacter, Vibrio ir Arcobacter) bei 3. seminaras „Bakterijų genomo tyrimai“ (nuotolinis) LSMU ir FUB mokslininkams pristatant apibendrintas projekto metu įgytas žinias bei bendrų grupių atliktų tyrimų rezultatus. Aktuali informacija: kviečiame dalyvauti šeštame bei septintame nuotoliniame seminare kuris yra dalis bendro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Berlyno „Freie Universitaet“  (FUB) paskaitų ciklo dalis. Nuorodą prisijungti prie internetinio seminaro rasite čia: „Mikrobų genomika ir molekuliniais tyrimais pagrįsta maisto sauga“ 6 seminaras, "Mikrobų genomika ir molekuliniais tyrimais pagrįsta maisto sauga" 7 seminaras. Šį bendrą Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro paskaitų ciklą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

• 2021 – 2023 metų EEE finansinio mechanizmo 2014–2021 m. lėšomis finansuojamas Baltijos tyrimų programos projektas “Valgomo dangalo iš rūgščių išrūgų ultafiltrato su biokomponentais bei biopakuotės panaudojimas probiotinio sūrio saugos ir kokybės užtikrinimui (BIODANGA)” (https://archyvas.lsmu.lt/lt/struktura/veterinarijos-akademija/veterinarijos-fakultetas/projektas-valgomo-dangalo-is-rugsciu-isrugu-ultafiltrato-su-biokomponentais-bei-biopakuotes-panaudojimas-probiotinio-surio-saugos-ir-kokybes-uztikrinimui/). Projekto vadovas: prof., dr. M. Malakauskas, vykdytojai: prof., dr. L.Šernienė, dr. K.Kondrotienė, dr. J.Aksomaitienė. J.Milerienė, D.Uljanovas.  Projekto partneriai: NOFIMA (Norvegija), Latvijos gyvybės mokslų universitetas, BioCC (Estija).
• 2021-2022 m. tarptautinis projektas "EISuFood - Study about food habits and knowledge about edible insects as sustainable foods". Koordinatorius Vizėjaus politechnikos institutas, LSMU koordinatorius, prof. dr. E. Bartkienė
• 2020-2022 ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamas projektas Nr. 09,3,1-ESFA-V-738-04-0001 „LSMU studijų kokybės ir susijusių procesų gerinimas didinant žmogiškųjų išteklių potencialą“. Vykdytojai doc. dr. A. Kabašinskienė, dr. Jurgita Jovaišienė
• 2019-2023 COST veiklos prokektas Nr. CA18217 „European Network for Optimization of Veterinary Antimicrobial treatment (ENOVAT)”. Lietuvos atstovas valdymo komitete doc. dr. A. Novoslavskij, atstovo pavaduotojas: prof. dr. M. Malakauskas
• 2019-2022 m. COST veiklos projektas Nr. CA18101 “Sourdough biotechnology network towards novel, healthier and sustainable food and bioprocesses” (SOURDOmICS), Lietuvos atstovė valdymo komitete prof. dr. E. Bartkienė, atstovo pavaduotoja: dr. V. Lėlė.
• 2018-2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ finansuojamas projektas“ Inovatyvus pieno ir išrūgų maistinių matricų modeliavimas naujais raugais ir biokomponentais saugesnio sūrio gamybos technologijai sukurti (INOSŪRIS), Projekto vadovas prof. dr. M. Malakauskas.
• 2018 – 2021 m.Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos finansuojamas projektas „Pieninių karvių bandų sveikatingumo gerinimas optimizuojant gyvūnų gerovę ir panaudojant biopreparatus bei fitopreparatus, mažinant antibiotikų naudojimą ir patogeninių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymą (Nr 35BV-KK-17-1-03773). Vykdytojai: doc. dr. A. Novoslavskij, dr. A. Gabinaitienė.

• 2017-2021 m. priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718  „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ (SMART) finansuojamas projektas “Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas” (EUNUTRITECH), Projekto vadovas prof. dr. V. Jakštas, vykdytojai: prof. dr. E. Bartkienė ir kt.

Vykdyti projektai

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Katedros darbuotojai vykdo bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis keičiantis dėstytojais ir plėtojant mokslinius tyrimus: Kopenhagos universitetas, Veterinarinės ligų biologijos katedra (prof. J. E. Olsen, prof. H. Ingmar, prof. M. A. Bojesen ir kt.) (Danija), (maisto mikrobiologijos sritis); Helsinkio universitetas, Maisto ir aplinkos higienos katedra (prof. M. L. Haninnen, prof. H. Korkeala) (Suomija), (maisto mikrobiologijos sritis); Berlyno laisvasis universitetas, Maisto saugos ir higienos institutas (prof. Th. Alter) (Vokietija), (maisto mikrobiologijos sritis); Londono universitetas, Londono Higienos ir tropinės medicinos koledžas (dr. R. Stabler) (Jungtinė Karalystė), (maisto mikrobiologijos sritis); Vokietijos Federalinio rizikos vertinimo institutas, Epidemiologijos, biostatistikos ir matematinio modeliavimo padalinis (dr. M. Greiner) (Vokietija), (maisto mikrobiologijos sritis); KTU Maisto institutas, Maisto produktų technologijos katedra, (Lietuva), (maisto mikrobiologijos sritis) bei Juslinės analizės mokslo laboratorija (maisto jusliniai tyrimai); Vienos universitetas, Analizinės chemijos fakultetas (Austrija), (augalų fitoestrogenų tyrimo sritis); Suomijos VTT Biotechnologijos mokslinis centras (Suomija), žinduolių lignanų tyrimo sritis; Martino Liuterio universitetas, Mitybos mokslo institutas (Vokietija), skaidulinių medžiagų tyrimo sritis; Latvijos žemės ūkio universitetas (Jelgava, Latvija) ir Maisto saugos, gyvūnų ir aplinkos sveikatos institutas ,,BIOR“ (Ryga, Latvija), mikrobiologijos ir teršalų augaliniuose maisto produktuose tyrimų sritys; Varmijos ir Mozūrijos Universitetas (Olštynas, Lenkija), maisto mikrobiologijos, in vivo fermentuotų augalinių maisto produktų, maisto juslinių tyrimų sritys; Hanoverio veterinarinės medicinos universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija) ir Hohenheimo universitetas, Aplinkos ir gyvūnų higienos institutas (Vokietija), produkcijos gyvūnų higienos sritis; Estijos Gyvenimo mokslų universitetas, Gyvūnų higienos, gerovės ir elgsenos institutas (Estija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės, ekologinio ūkininkavimo srityse; Švedijos Žemės ūkio mokslų universitetas, Gyvūnų aplinkos ir sveikatingumo katedra (Švedija), žemės ūkio gyvūnų higienos, gerovės sritys; Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universitetas, Agrobiotechnologijų katedra, IFA-Tulinas (Austrija), mikotoksinų tyrimų augalinėse žaliavose, maisto produktuose, pašaruose sritis; BOKU (Viena, Austrija), Maisto fizikos katedra, Maisto mikrobiologijos katedra, maisto (bio)technologijų sritis; Vizėjaus politechnikos institutas (Vizėjus, Portugalija), įvairios maisto mokslo sritys; Neapolio universitetas (Neapolis, Italija), maisto chemijos sritis; Leipcigo universitetas (Leipcigas, Vokietija), maisto technologijų sritis; Latvijos universitetas (Ryga, Latvija), maisto chemijos sritis.

2017 m. balandžio 28 dieną patvirtintas dr. Vytauto Ribikausko atstovavimas Lietuvai ir narystė ES Gyvūnų gerovės platformoje (European Platform on Animal Welfare). Pagrindinę ekspertinę Tarybą sudaro Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Airijos ir Lietuvos atstovai.

Vykdomi mokymai ir renginiai

• Kasmet katedroje vykdomi skerdenų vertintojų kursai bei trichinelių nustatymo ir diferencinės diagnostikos taikant trichinoskopiją, kursai.
• Nuo 2013 m. katedroje kasmet organizuojamas renginys „Sveiko maisto šventė“, kuriame dalyvauja studentai, darbuotojai, maisto gamintojai bei LSMU gimnazijos mokiniai.
• Nuo 2017 m. katedroje vykdomi pradiniai bei periodiniai radiacinės saugos kursai veterinarijos gydytojams, o  nuo 2018 m. - periodiniai kursai asmenims, atsakingiems už radiacinę saugą veterinarijoje.
• Katedros darbuotojai dalyvaujama ekologinio ūkininkavimo veikloje Lietuvoje (Ekologinio ūkininkavimo sertifikavimo organizacija „Ekoagros“, asociacija „Gaja“).
• Katedros darbuotojai taip pat dalyvauja švietėjiškoje veikloje (skaito paskaitas asociacijoje „Šviesuva“ ir kt.).

Moksliniai pasiekimai, apdovanojimai

• Nuo 2021 m. prof. dr. M. Malakauskas LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų sekcijos tikrasis narys - akademikas.
• Nuo 2021 m. prof. dr. E. Bartkienė LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Maisto mokslų sekcijos tikroji narė - akademikė.
• 2020-2024 m. - dr. Vita Lėlė LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunosios akademijos narė.
• 2019-2023 m. - doc. dr. Aleksandr Novoslavskij LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunosios akademijos narys.
• 2020 m. - dr. Kristina Kondrotienė LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso nugalėtoja.
• 2017 m. - dr. Vita Lėlė LMA (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatė.
• 2016 m. - dr. Vita Lėlė LSMU „Doktorantas 2016“ konkurso I vietos laimėtoja, LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1117.
• 2016 m. - dr. Sigita Ramonaitė (Lietuvos Mokslų Akademija) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatė.
• 2015 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU „Jaunasis mokslininkas 2015“ konkurso II vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1247.
• 2014 m. - dr. Vita Lėlė LSMU Veterinarijos akademijos „Doktorantas 2014“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1409.
• 2013 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU Veterinarijos akademijos „Jaunasis mokslininkas 2013“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1257.
• 2013 m. - dr. Sigita Ramonaitė LSMU „Doktorantas 2013“ konkurso I vietos laimėtoja, LSMU rektoriaus įsakymas V-1257
• 2011 m. - prof. dr. Elena Bartkienė LSMU Veterinarijos akademijos „Jaunasis mokslininkas 2011“ konkurso I vietos laimėtoja. LSMU rektoriaus įsakymas Nr. V-1012.

Kontaktai

LSMU  Veterinarijos fakultetas
Veterinarinės patobiologijos katedra
Kontaktai

Katedros vedėjas
Prof. Saulius Petkevičius
El. paštas: saulius.petkevicius@lsmuni.lt

Apie katedrą

Veterinarinės patobiologijos katedroje dėstoma visa eilė bazinių veterinarinių disciplinų – veterinarinė epidemiologija, veterinarinė mikrobiologija, veterinarijos teisė ir teismo veterinarija, valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata, maisto teisė, veterinarinė parazitologija,  bendroji  patologija, specialioji patologija, patologinė fiziologija, zoonozės, veterinarinė virusologija, veterinarinė klinikinė mikrobiologija, medžiojamųjų ir zoologijos sodo gyvūnų parazitinės ligos, smulkiųjų gyvūnų endokrinologija, citopatologija klinikinėje praktikoje, žirgų kanopų priežiūra ir reabilitacija, paukščių ligos, kurias dėsto pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą turintis katedros personalas, iš kurių daugelis ilgą laiką dirbo arba stažavosi užsienyje bei dalyvavo ir vykdė tarptautinius projektus. Katedroje ruošiami žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A) ir veterinarinės maisto saugos (02A) doktorantai, magistrantai, bakalaurai ir rezidentai.

Istorija

Katedros užuomazgos siekia 1920 m. kai Marvos dvare, 3 km nuo Kauno, buvo įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis,  kurios vedėju tapo prof. L. Gogelis. 1923 m. stotis buvo perduota Lietuvos universiteto Veterinarijos skyriui. 1924–1933 m. Šančiuose, Kaune, veikė Valstybinė veterinarijos bakteriologijos laboratorija, kuri 1933 m. gegužės 15 d. buvo perkelta į specialiai pastatytus naujus modernius rūmus Vilijampolėje, Kaune, ir pavadinta Valstybiniu veterinarinės bakteriologijos institutu.   Šiam institutui vadovavo J. Bielkevičius (1922-1936) ir prof. K. Kanauka (1936-1944). Po karo Bakteriologijos katedra pavadinta Mikrobiologijos katedra. 1944 m. katedros vedėju tapo doc. dr. A. Petrauskas. 1949 m. Mikrobiologijos katedra buvo sujungta su 1945 m. įsteigta Epizootologijos katedra. Doc. dr. L. Grubliauskas 1946-1998 m. katedroje dėstė veterinarinę mikrobiologiją ir virusologiją. Tai ilgiausiai katedroje dirbęs dėstytojas. Doc. dr. J. Brazaitis 1945–1970 m. Epizootologijos-mikrobiologijos katedros vedėjas. Doc. dr. V. Citvaras 1970–1977 m. dirbo katedros vedėju, 1977–1981 m. – prorektorius mokslo ir mokymo reikalams, 1981–1993 m. – prorektorius mokymo klausimais. Doc. dr. K. Norvaišas 1977–1987 m. buvo epizootologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas.

Iki 1940 m. LVA studentams parazitologija buvo dėstoma Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Po Antrojo pasaulinio karo veterinarinė parazitologija pradėta dėstyti LVA Vidaus ligų katedroje  (prof. B. Janonis) ir Bujatrikos katedroje (doc. J. Pavinkšnis). 1947 m. įsteigta Parazitologijos ir invazinių ligų katedra, o jos vedėju paskirtas doc. S. Makevninas. Prof. dr. J. Čygas buvo LVA parazitologijos ir invazinių ligų katedros vedėjas (1948–1959), LVA rektorius (1947–1959). J. Čygas daug prisidėjo prie LVA mokslinės veiklos plėtros. Rekonstravus infekcinių ligų kliniką, 1975 m. prie Epizootologijos ir mikrobiologijos katedros prijungta veterinarinės parazitologijos disciplina ir katedra pavadinta Užkrečiamųjų ligų katedra. Prof. dr. V. Šarkūnas Užkrečiamųjų ligų katedroje veterinarinę parazitologiją dėstė 1953-2001 m. Tai vienas ilgiausiai dirbusių  pedagogų mūsų katedroje, įnešęs svarų indėlį į veterinarinės parazitologijos mokslo raidą Lietuvoje. Prof. habil. dr. V. Paulikas katedros vedėju dirbo 1987-1997 m., o doc. dr. V. Citvaras 1997–2004 m. Nuo 2004 metų katedros vedėju dirba prof. habil. dr. S. Petkevičius. 2016 m. rugsėjo 1 d. katedros pavadinimas pakeistas į Veterinarinės patobiologijos katedrą.

Mokslinė veikla

Katedra bendradarbiauja, ruošia projektus ir sudaro sutartis su užsienio ir nacionalinėmis mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais valstybinius bei užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja juos vykdant. Katedra sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, rezidentams doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą. Katedra organizuoja tarptautines ir regionines mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt. Katedra skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.  Katedroje nustatomas gyvūnų bei paukščių užsikrėtimas infekciniais ir invaziniais sukelėjais, ganyklų užterštumas parazitų lervomis; konsultuojama užkrečiamų gyvūnų ligų ir zoonozių diagnozavimo, gydymo bei profilaktikos klausimais; sukauptas trichineliozės genotipų bankas, atliekama jų identifikacija bei aiškinamasi epidemiologinė situacija; tiriami parazito/šeimininko tarpusavio santykiai bei maisto medžiagų poveikis virškinamojo trakto invazijai; serologiniais bei molekuliniais metodais diagnozuojama diagnozuojamos bakterinės, parazitinės ir virusinės gyvūnų ligos. Katedros Patologijos centre atliekami gyvūnų gaišenų patologiniai morfologiniai tyrimai, teikiama konsultacija veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams, atliekamos teismo veterinarinės ekspertizės. Katedra recenzuoja leidinius užkrečiamųjų ligų klausimais, atlieka šalyje registruojamų ir perregistruojamų veterinarinių preparatų ekspertizę, diagnozuoja bakterinius, chlamidijinius, parazitinius ir virusinius susirgimus; rengia įvairius norminius dokumentus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus užkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais. Katedra yra respublikinio mikrobų ir ląstelių kultūrų banko filialas. 

Studijos

Katedroje mokomi užkrečiamųjų ligų, veterinarinės patologijos ir teisėkūros bakalaurai, magistrantai, rengiami doktorantai ir rezidentai, keliama veterinarijos gydytojų kvalifikacija. Veterinarinės patobiologijos katedros studijų kryptys yra žemės ūkio srities (A 000) veterinarijos (02A), veterinarinės maisto saugos (02A) ir zootechnikos (03A) gyvūnų infekcinių ir invazinių ligų morfologija, epidemiologija, patogenezė, diagnostika, profilaktika ir kontrolė; gyvūnų ligų patomorfologinė diagnostika; gyvūnų reprodukcijos patofiziologija ir patomorfologija; veterinarinės medicinos teisėkūra ir normatyvinių dokumentų ruošimas. Šiose srityse yra rengiami vadovėliai, studijų (mokymo) knygos, mokslo monografijos, mokslo priemonės, mokslinio darbo ataskaitos ir pranešimai. Be to skelbiami moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, ruošiami ir įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai.

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Veterinarinės patobiologijos katedros mokslininkai bendradarbiauja su įvairiomis mokslinėmis ir aukštojo mokslo institucijomis – MA Infekcinių ligų klinika; Gastroenterologijos klinika; Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu; Gamtos mokslų fakultetu, VDU; Kostanajaus valstybiniu universitetu (Kazachstana). Valstybiniais mokslinių tyrimų institutais − Inovatyvios medicinos centru ir Gamtos tyrimų centru; KTU Maisto institutu; KTU Bendrosios chemijos katedra; Sporto universitetu; Vilniaus pedagoginiu universitetu; Gamtos mokslų fakultetu, Kopenhagos universitetas (Danija); Veterinarinės medicinos fakultetu, Salonikų Aristotelio universitetas (Graikija); Maisto ir aplinkos tyrimo agentūra (Didžioji Britanija); Nacionaliniu veterinarijos instutu, Danijos technikos mokslų universitetas; Parazitologijos institutu, Ciuricho universitetas (Šveicarija); Slovakijos mokslų akademijos Parazitologijos institutu; Švedijos žemės ūkio universitetu; Salonikų veterinarijos mokslinių tyrimų institutu (Graikija).

Nacionaliniai projektai

1. Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai. LMT mokslininkų grupių projektas (MIP (FITOKONTROLĖ), 2015-2018. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, LSMU koordinatorius – prof. dr. A. Šalomskas;
2. Alogeninio sąnario kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO), 2013-2015. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Pockevičius;
3. Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos“ (NANOKRAKMOLAS), ŽŪM, 2011-2015, Projekto koordinatorius - Kauno technologijos universitetas. Projekto dalyvė – prof. dr. J. Šiugždaitė.
4. Projektas „Biologinio kardio stimuliatoriaus kūrimas, pasitelkiant užsienio mokslo ir studijų institucijas bei tobulinant tyrėjų ir kitų darbuotojų kompetencijas“ (BIOKARDIOSTIM), 2013-2015. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-029 (Kartu su LSMU ir Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu „Inovatyvios medicinos centras“). Projekto dalyvė – asist. D. Juodžentė.

Tarptautiniai projektai

1. Anti-microbial coating innovations to prevent infectious diseases (AMCI). COST veikla Nr. CA15114. 2015-2019.  Projekto dalyvis. Veiklos valdymo komiteto atstovas – prof. dr. J. Šiugždaitė;
2. Tackling the parasitological challenges arising from organic farming practices (ProPara). BP7, ERA-NET, 2015-2018. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
3. New and emerging challenges and opportunities in wastewater reuse (NEREUS). COST veikla Nr. ES1403, 2014-2018. Koordinatorė – prof. dr. J. Šiugždaitė;
4. European Network for Neglected Vectors and Vector-Borne Infections (EurNegVec). COST veikla Nr. TD1303, 2013-2017. Koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, projekto dalyvis – prof. habil. dr. S. Petkevičius;
5. TEMPUS projekto Modernisation if higher education in the area of food quality and safety in Tajikistan Nr. 544529-TEMPUS-1-2013-1-LV-TEMPUS-JPCR dalyvis. TEMPUS, 2013-2016. Projekto dalyvis – doc. dr. A. Malakauskas;
6. The significance of rodent communities for the transmission and distribution of Echinococcus multilocularis: Ecological and experimental investigations for risk assessment BP7, EMIDA (Emiro), 2012-2015. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
7. The efficacy of three different dosing regiments of Milbemax (milbemycin oxime, praziquantel) against gastrointestinal helminth infections in dogs (study number GTS-12-021)" ("Novartis Project") and "The eficacy of three different dosing regiments of Drontal Plus or Profender against gastrointestinal helminth infection in dogs" ("Bayer project"). 2013-2014. Koordinatorius – doc. dr. M. Šarkūnas;
8. Goat-parasite interactions: from knowledge to control. COST veikla Nr. FA0805, 2008-2014. Koordinatorius – prof. habil. dr. S. Petkevičius;

Patologijos centras

Centro paskirtis: vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus, mokyti visų studijų pakopų studentus, rengti mokslo darbuotojus, kelti veterinarijos gydytojų kvalifikaciją ir diagnozuoti gyvūnų ligas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

• Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

• Gyvūnų reprodukcijos organų patomorfologiniai tyrimai.
• Gyvūnų užkrečiamųjų ligų patomorfologiniai tyrimai.

Centras vykdo šias funkcijas:

• Organizuoja ir vykdo mokslinį tiriamąjį darbą veterinarinės patologijos srityje.
• Skelbia mokslinius ir mokslo populiarius straipsnius, rengia vadovėlius, studijų (mokymo) knygas, mokslo monografijas, mokslo priemones, darbo ataskaitas ir pranešimus.
• Bendradarbiauja, sudaro sutartis su mokslo, mokymo įstaigomis, kompetentingomis institucijomis ir kitais ūkio subjektais, vykdančiais užsakomuosius mokslinius darbus, bei dalyvauja jas vykdant.
• Sudaro sąlygas ir padeda studentams, magistrantams, doktorantams vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą.
• Moko studentus, rengia veterinarinės patologijos rezidentus, kelia veterinarijos gydytojų kvalifikaciją.
• Organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, pasitarimus ir kt.
• Rengia nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus ir juose dalyvauja.
• Skleidžia mokslo, eksperimentinės plėtros ir praktinio patyrimo žinias.
• Atlieka tyrimus gyvūnų ligų diagnozei nustatyti.
• Atlieka užsakomuosius mokslinius darbus ir užsakomuosius tyrimus, teikia konsultacijas.
• Kaupia tiriamų mėginių archyvą ir mokomąją medžiagą.

Teikiamos paslaugos:

• Atliekami žemės ūkio gyvulių, gyvūnų augintinių, kailinių žvėrelių, paukščių, laukinių, egzotinių ir kitų gyvūnų gaišenų patologiniai anatominiai, histopatologiniai, imunohistocheminiai ir citologiniai tyrimai.
• Atliekamos teismo veterinarinės ir veterinarinių dokumentų ekspertizės.
• Teikiamos konsultacijos veterinarijos specialistams ir gyvūnų augintojams.

Dokumentai:

	Mokslinių patologinių morfologinių tyrimų įkainiai
	Atmintinė mėginių paėmimui histopatologiniam ir citopatologiniam tyrimui
	Patologinės medžiagos histopatologiniam/citologiniam tyrimui važtaraštis
	Gaišenos patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraštis

Kontaktai