Mikrobiologijos ir virusologijos institutas

LSMU Veterinarijos akademija
Mikrobiologijos ir virusologijos institutas
Adresas: Eivenių g.4, Kaunas
Tel. (8 37) 327365, (vietinis - 1110)
Kontaktai

Mikrobiologijos ir virusologijos institutas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, įsteigtas vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams bakteriologijos, virusologijos, molekulinės biologijos, imunologijos srityse, organizuojantis bei vykdantis studijas, rengiantis mokslininkus ir specialistus.

Pagrindinis veiklos tikslas – medicinos (06B) ir veterinarijos (02A) mokslų krypties studijų programų vykdymas, moksliniai tyrimai ir mokslininkų bei specialistų rengimas.

Institute dirba 20 mokslo ir pedagoginių darbuotojų: 2 profesoriai, 4 docentai, 7 vyr. mokslo darbuotojai, 2 mokslo darbuotojas, 2 lektoriai, 3 asistentai, 3 doktorantės. Mokslinį pedagoginį pagalbinį personalą sudaro 5 darbuotojai: 1 studijų administratorė ir 4 laborantės. 

LSMU VA VF Mikrobiologijos ir virusologijos institutas (toliau Institutas)įsteigtas 2013 m. kovo 15 d. LSMU Senato nutarimu Nr. 28-04. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 p. 2 pp. nuostatomis, sujungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos institutą su Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Mikrobiologijos katedra įsteigiant Veterinarijos fakultete Mikrobiologijos ir virusologijos institutą, į kurio sudėtį įeitų Virusologinių tyrimų ir Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos.

Medicinos fakulteto Mikrobiologijos katedros istorijos ištakos siekia XX a. pradžią, nes 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete buvo įkurta Higienos-bakteriologijos katedra.Katedroje vyko medicinos mikrobiologijos studijos,ruošiami medicinos mikrobiologijos specialistai. Šalia pedagoginio darbo vyko ir mokslinis - katedroje sukurta gydymo ir techninių naujovių: baltymų frakcijų tyrimo agaromikroelektroforezės, urologinių ligų diferencinės diagnostikos, pūlinių pooperacinių komplikacijų profilaktikos metodai, parengtos ir išleistos 5 rekomendacijos gydytojams.Katedros mokslininkai parašė ir išleido 4 monografijas: „Dizenterija ir kova su ja Lietuvos TSR“ - V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė, 1964 m., „Medicinos mikrobiologijos praktikos vadovas“ - V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė, V.Kantauskas, H.Borisevičienė, 1961 m., „Vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais“ - A.Raugalė, H.Mituzas, V.Vaičiuvėnas, 1983 m., "AIDS" - J.Dievaitienė, S.Čaplinskas, V.Vaičiuvėnas, 1991 m..

Taip pat paruošta ir išleista vadovėliai bei mokymo priemonės: V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė 1976 m. - „Mikrobiologija“, A.Svičiulis, B.Tilindis, V.Vaičiuvėnas 1989 m. – „Imunologija“; A.Pavilonis, A.Lasinskaitė-Čerkašina, V.Vaičiuvėnas, L.Akramas 2000 m. – „Medicinos mikrobiologijos pagrindai“; D.Adomaitytė, N.Janulevičiūtė, R.Kazakevičius, V.Vaičiuvėnas 2001 m. – „Klinikinės imunologijos įvadas“; A.Lasinskaitė-Čerkašina, A.Pavilonis, V.Vaičiuvėnas 2003 m. ir 2005 m. (antras papildytas leidimas) – „Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai“; A.Pavilonis 2005 m. - „Klinikinė mikrobiologija“; A.Pavilonis, A.Lasinskaitė-Čerkašina, V.Vaičiuvėnas 2007 m. - „Diagnostinė mikrobiologija“. Paruoštos ir išleistos metodinės priemonės Medicinos fakulteto ir Odontologijos faulteto studentams “Mikrobiologijos, virusologijos ir imunologijos laboratorinių darbų metodika” I ir II dalis (2000 m., 2002 m.).

Lietuvos Veterinarijos institutas įkurtas 1960 m. rugsėjo 1 d. Instituto mokslinių tyrimų užduotys buvo formuojamos atsižvelgiant į gyvūnų ligų išplitimą ir tų ligų daromus nuostolius Lietuvoje. Nuolat buvo gvildenamos gyvūnų ligų epizootologijos, etiologijos, profilaktikos problemos; buvo atliekami tyrimai žemės ūkio gyvulių ir paukščių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo priemonių kūrimo srityje. Tyrimų pagrindu instituto mokslininkai parašė virš 970 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, išsprendė 160 mokslinių problemų ir užduočių, 35 mokslines temas nagrinėjo kartu su kitais institutais. Per šį laikotarpį buvo parengta ir įdiegta daugiau nei 70 rekomendacijų gyvulių, paukščių ir tvenkinių žuvų epizootologijos bei gyvulių neužkrečiamosioms ligoms gydyti ir profilaktikai. 1979–2004 m., kai buvo įsteigtas ir veikė Veterinarinių preparatų gamybos skyrius, instituto mokslininkai sukūrė per 40 originalių ir efektyvių veterinarinių preparatų. Veterinarijos instituto darbuotojai nuo 1960 metų parengė ir apgynė 67 daktaro ir 7 habilituoto daktaro disertacijas. Institute nuolat veikė stacionari ir neakivaizdinė aspirantūra, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo įsteigta doktorantūra (kartu su Lietuvos veterinarijos akademija).

Institutas dalyvauja integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio "Nemunas" Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centro veikloje. Veikla orientuota į gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, etiopatogenezės, gydymo ir profilaktikos MTEP sritis, siekiama kurti aukštos kokybės, saugesnes ir sveikesnes gyvūnines maisto žaliavas.

• Naujos kartos priemonių, skirtų virusinių infekcijų diagnostikai ir specifinei profilaktikai, sukūrimas ir panaudojimas veterinarinėje medicinoje, 2013-2015, MTEP proj. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-017. (su Vilniaus universitetu) Vadovas dr. V. Sereika+8 darbuotojai.

• „Antimikrobiniai baltymai kaip alternatyva antibiotikams gyvūnų sveikatos apsaugos rinkai“  2012-2013 m. „NOMADS“,Vadovas dr. M. Virgailis. 

• Atsparumą antibiotikams koduojančių determinančių paplitimas paukštienoje. LMT. SVE 05/2014. Nacionalinė mokslo programa „Sveikas ir saugus maistas“, vadovas dr. M. Ružauskas .

• Bakterijų genetinių determinančių koduojančių atsparumą vaistams gyvūnuose kompanionuose tyrimai. LMT. MIP 061/2012-2014. vadovas dr. M. Ružauskas .

• Plazmos nekoaguliuojančių stafilokokų rūšių atsparumo antibiotikams genetinių determinančių tyrimai. LMT. MIP 075/2013-2015, 349 700 Lt . Vadovas prof. A. Pavilonis+6 darbuotojai.

• „Schmallenberg viruso baltymų sintezė ir jų panaudojimas diagnostikos priemonių kūrimui“ ( su Biotechnologijos institutu), LMT 2013-2014 m. Vadovas – dr. V. Sereika (2 darbuotojai)

• Nanokompozitinių dangų taikymas inovatyvių antimikrobinių dangų ir optinių biojutiklių kūrimui. Jungtinis LSMU ir KTU projektas. Remia LSMU. 2014.

• ,,Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai“ Nr. MIP-065/2015, (2015-2018) ( LSMU, VDU), (dalyvauja 1 darbuotojas).

• Intensyvaus ūkininkavimo įtaka antibiotikams ir biocidams atsparių bakterijų atsiradimui, išsilaikymui ir plitimui dirvožemyje bei vandenyje (nacionalinė mokslo programa, LMT, 2015-2018; SIT-6/2015).Vadovas dr. M.Ružauskas + 6 darbuotojai.

• „X001” produkto ir jo sudedamųjų dalių antimikrobinio poveikio vertinimas“Atviros prieigos paslaugų teikimo sutartis Nr. PR16-79 (2017). Prof. A. Pavilonis

• „Afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemiologinių ir laboratorinių tyrimų analizė, ligos plitimo prognozė, rizikos analizė ir ligos valdymo strategija laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose Lietuvos respublikoje“ Nr. MT-17-8, 2017 06 23, (2017-2019) LSMU kartu su NMVRVI ir Agrarinių ir miškų mokslo centru (dalyvauja 1 darbuotojas).

• Eubiotiškai daugiafunkcių nutraceutikų kūrimas (EUNUTRITECH). (Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi projektai (SMART). 2017-2020, (LSMU) (dalyvauja 1 darbuotojas).

• Мониторинг антибиотикорезистентности возбудителей энтеропатогенных зооантропонозных заболеваний Северного региона Казахстана. (Grant funding for scientific and (or) scientific and technical research for 2018-2020, ( 1 darbuotojas; sutartis pasirašymo stadijoje).

• „Efficacy of Ceftazidine/Avibactam and Polymyxin B in the Treatment of Experimental pneumonia in Immunocompromised and Immunocompetent Rabits“ 2017-2020 pagal sutartį Nr. BN17-213 LSMU ir Kornelio universitetas (JAV), dalyvauja 2 darbuotojai.

• Tarptautinis ES projektas COST Nr. FA0805 "Goat-parasite interactions: from knowledge to control (CAPARA). – koordinatorius Lietuvoje S. Petkevičius
• Network on Veterinary Parasitology in the Nordic and Baltic region (NVP) Nordforsk.− koordinatorius S.Petkevičius.
• The Control of Porcine Circovirus Diseases (PCVDs): Towards Improved Food Quality and Safety”. − koordinatorius V. Sereika.

Institute vyksta ikidiplominės ir podiplominės medicinos mikrobiologijos studijos. Ruošiami medicinos mikrobiologijos ir veterinarinės mikrobiologijos specialybės doktorantai. Dėstomas pasirenkamasis medicinos mikrobiologijos kursas doktorantams. Organizuojami ir pravedami podiplominių studijų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai medicinos ir klinikiniams mikrobiologams.

Institute studijuoja Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Visuomenės sveikatos ir Slaugos fakultetų studentai. Medicinos fakulteto Vientisųjų studijų programos „Medicina“, „Medicininė ir veterinarinė genetika“ ir „Medicininė ir veterinarinė biochemija“  I-II-III II-III kurso medikams, Farmacijos fakulteto Vientisųjų studijų programos II kurso farmacininkams „Farmacija“, Vientisųjų išlyginamųjų studijų programos „Farmacija“ I kurso farmakotechnikams, Visuomenės sveikatos fakulteto Pirmosios pakopos studijų programos „Visuomenės sveikata“ I kurso studentams, Slaugos fakulteto Pirmosios pakopos studijų programos „Slauga“ ir „Akušerija“ II kurso studentams dėstoma medicinos mikrobiologija, virusologija ir imunologija, o Odontologijos fakulteto Vientisųjų studijų programos „Odontologija“ II kurso odontologams bei Odontologijos fakulteto Pirmos pakopos studijų programos „Burnos higiena“ III kurso studentams dėstoma burnos mikrobiologija.

Tiriama: gyvūnų bakterinės ligos, jų sukėlėjai, bakterijų atsparumas antibiotikams, zoonozių ir maistu plintančių infekcijų epidemiologinė situacija, atliekama alternatyvių antibiotikams priemonių paieška, tiriama jų ir imuninių preparatų poveikis ir efektyvumas. Tyrimai atliekami klasikiniais mikrobiologiniais ir molekulinės biologijos metodais.

Projektas ,,Uropatogeniškų ir neuroinvazyvių Escherichia coli padermių charakterizavimas molekuliniais metodais“

Projekto tikslas – detaliai charakterizuoti uropatogeniškumu bei neuroinvazumu pasižyminčių E. coli padermių virulentiškumo profilius.

Darbo metu numatoma tirti iš klinikinio sektoriaus išskirtas E. coli padermes, pasižyminčias uropatogeniškumu: gebėjimu sukelti šlapimo takų infekcijas bei neuroinvazyvumu:  gebėjimu pereiti hematoencefalinį barjerą, sukelti itin aukštu mirtingumu pasižyminčią būklę - meningitą. Negydomos šlapimo takų infekcijos komplikuojasi į pielonefritą, vėliau urosepsį, kuriam būdingas didelis mirtingumas. Yra pastebėta, jog kartais urosepsis komplikuojasi į bakterinius meningitus, tačiau detalus bakterijų translokacijos mechanizmas iš paciento kraujotakos į galvos smegenis iki šiol nėra pilnai išaiškintas. Darbo tikslas yra Charakterizuoti uropatogeniškų bei neuroinvazyvių bakterijų patogeniškumo profilius taikant klasikinius mikrobiologinius, molekulinius, genotipavimo bei bioinformatinės analizės metodus. Studentas, charakterizavęs pateiktą imtį bus įvaldęs klasikinės mikrobiologijos, molekulinės biologijos (PGR, RAPD), bioinformatinės analizės (filogenetinių medžių sudarymas) metodus. Projekto metu tikimasi sudaryti 75 (n=75) E. coli padermių virulentiškumo veiksnių profilius.

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Tiriama: zoonozių, gyvulių ir paukščių asocijuotų virusinių infekcijų ir su maistu plintančių infekcijų epidemiologija, virusų vietinių padermių biologinės ir specifinio imuniteto savybės, ekologiniai veiksniai ir išskirtų sukėlėjų fenotipinės biologinės savybės.

Kontaktai