Chemijos laboratorija

Mokslinės veiklos tikslas – tirti pašarų ir pašarinių augalų sudėtį, pašarinę vertę, pašarų, pieno ir mėsos kokybę.

Mokslinės veiklos kryptys: žemės ūkio gyvūnų laikymo, šėrimo, melžimo principai ir technologijos; gyvulių produktyvumo kontrolės ir superkamo pieno kokybės valdymo sistemos; pašarų, pieno ir mėsos kokybės kitimo dėsningumų tyrimai.

Teikiamos paslaugos:

• pašarų ir jų priedų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai;
• aminorūgščių kiekio nustatymas maisto produktuose ir pašaruose;
• riebalų rūgščių (taip pat ω-3, ω-6, trans- ir cis-izomerų) maisto produktuose ir pašaruose nustatymas;
• pieno kokybės tyrimai
• konsultacijos pašarų kokybės klausimais.

Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulininkystės katedra, LŽŪU Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės bei Augalininkystės ir gyvulininkystės katedromis, Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedra, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektorium, UAB "Ekoproduktas", AB "Kauno grūdai", AB "Kretingos grūdai", AB "Biofuture", UAB "Vitfoss", UAB "Vikebas",  AB "Kaišiadorių paukštynas", AB "Naujoji Ringuva",  Serbijos maisto technologijos institutu.

Istorija

1956 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutą perkėlus iš Vilniaus į Baisogalą, po reorganizavimo įkurta Biochemijos laboratorija. Pradėti pirmieji tiriamieji gyvūnų aprūpinimo mikroelementais darbai. Nustatytas teigiamas kobalto priedo žąsų ir kiaulių daviniuose poveikis. 1961 m. pradėti mikroelementų tyrimai pašaruose, išaugintuose įvairiuose dirvožemio tipuose. Nustatytas mikroelementų (mangano, cinko, vario, molibdeno) kiekis Lietuvos pašariniuose augaluose ir jų susikaupimą sąlygojantys faktoriai, tirta kokiais mikroelementais ir kokiu kiekiu reikėtų papildyti kiaulėms ir galvijams skirtus kombinuotuosius pašarus. Tirti kalcio ir fosforo kiekiai Lietuvoje auginamuose pašariniuose augaluose.  1962 m. pradėti pašarų aminorūgščių sudėties tyrimai skysčių chromatografijos metodu.

1967 m. pertvarkius instituto padalinių struktūrą, laboratorija pavadinta Biochemijos ir radiobiologijos laboratorija. Be jos, institute dar buvo 13 skyrių ir laboratorijų tarp jų Zootechninių analizių laboratorija, kuri 1976 m. prijungta prie Biochemijos ir radiologijos laboratorijos. Laboratorijai iki 1981 m vadovavo Vitoldas Stankevičius. Nuo 1981 m. laboratorijai vadovauja dr. Gintautas Švirmickas.

1983 m., instituto Mokslinės tarybos nutarimu, laboratorija reorganizuota į Centrinę zoocheminių analizių laboratoriją, prijungiant Pieno tyrimo laboratoriją, buvusią Galvijų veisimo sektoriuje. Pradėti riebalų rūgščių tyrimai mėsoje ir pieno produktuose dujų chromatografijos metodais. Kartu su kitais instituto mokslininkais, laboratorijos darbuotojai ištyrė drėgnų pašarų mišinių, įvairiais preparatais konservuoto siloso, rapsų grūdų ir išspaudų, gyvų mielių ir De-Odorase priedų įtaką karvių produktyvumui, maisto medžiagų virškinamumui, pieno kokybei ir sudėčiai, pieno technologinėms savybėms, sūrių kokybei Nustatyta, kad rapsų sėklos ir išspaudos neturėjo neigiamos įtakos pieno kokybei ir jo technologinėms savybėms. Nustatyta nežymi teigiama Saccharomyces cerevisiae ¹⁰²⁶ preparato įtaka tiek pieno cheminei sudėčiai, tiek ir kai kurioms technologinėms savybėms. Tų pačių bandymų metu išaiškinta minėto priedo įtaka pieno išsilaikymui +4⁰ ir +12⁰C temperatūroje, sutraukinimo procesui ir natūraliai fermentinei sistemai.

Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotuosiuose pašaruose importuotus sojų rupinius ekvivalentiškai pagal baltymus pakeitus Lietuvoje išaugintais saldžiųjų lubinų, pašarinių pupų, žirnių ar vikių miltais, pieno cheminė sudėtis, fizikocheminės ir technologines savybes iš esmės nesiskyrė. Ženklesni skirtumai buvo nustatyti tik analizuojant kai kuriuos biocheminius pieno rodiklius. Panašūs rezultatai gauti, kombinuotuosiuose melžiamų karvių pašaruose rapsų išspaudas pakeitus Lietuvoje išaugintų sojų pupelių miltais 2000 m. Instituto taryba patvirtino naują instituto struktūrą –  laboratorija pavadinta Chemijos laboratorija.

2000-2005 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktų suderinamumo, parengti pašarų maisto medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, uždraustų vartoti antibiotikų, teršalų ir kt. kenksmingų medžiagų pašaruose cheminės analizės metodų techniniai reglamentai. Kompleksiniuose darbuose (su kitais instituto mokslininkais) nagrinėjamas skirtingos biologinės vertės pašarų poveikis karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Taip pat dirbama ekologinio pieno gamybos plėtros, karvių produktyvumo kontrolės, pieno supirkimo sistemų Lietuvoje optimizavimo klausimais.

2007-2008 m. pašarų cheminės sudėties tyrimams kuriami ir pradėti taikyti artimojo infraraudonojo atspindžio spektroskopijos metodai (dr. G. Švirmickas).

Kontaktai