Stojantiesiems

Ekologijos skyrius

Ekologijos skyriuje dirba 8 darbuotojai: 5 mokslininkai, inžinierius, laborantas. Studijuoja doktorantas.

Skyriuje nagrinėjami naujausi gyvulių ir paukščių auginimo būdai ir gyvulininkystės pastatų technologinės eksploatacijos galimybės, ekologinio gyvulių auginimo technologijos, gyvūnų etologijos, cheminių ir bakterinių teršalų susidarymo bei plitimo į aplinką procesai iš žemės ūkio gyvulių ir paukščių fermų, taršos gyvulininkystėje mažinimo priemonės. Vykdomi naminių paukščių veislių, genetinių linijų ir populiacijų genetinės įvairovės tyrimai.

Teikiamos paslaugos:

zoohigieninių sąlygų fermose vertinimas;

fermų ir mėšlidžių projektų ekspertizės;

konsultacijos žemės ūkio gyvulių ir paukščių auginimo klausimais.

Istorija

Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo 1952 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 23 įsteigtame Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institute buvo įkurtas ir Zoohigienos sektorius, kuriam 1952-1954 m. vadovavo Vytautas Elisonas. Nuo 1955 iki 1969 m. skyriui vadovavo Bronius Kubilius. Savo veiklos pradžioje skyrius pagrindinį dėmesį kreipė į tipinių gyvulininkystės pastatų zoohigieninį įvertinimą. 1956 m. institutą reorganizavus ir perdavus LTSR Žemės ūkio ministerijos žinion, jame savo veiklą tęsė ir Zoohigienos skyrius.

Nuo 1969 metų Zoohigienos skyriui vadovo dr. Feliksas Zakas. Zoohigieniniai moksliniai tyrimai buvo susiję su tuo metu naujais Lietuvoje gyvulių ir paukščių laikymo būdais, tipiniais ir eksperimentiniais gyvulininkystės pastatais.

1971 metais skyrių reorganizavus į Galvijininkystės skyriaus Galvijininkystės organizavimo sektorių (vadovas – dr. Feliksas Zakas) bei Kiaulininkystės organizavimo sektorių Kiaulininkystės skyriuje (vadovas – prof. Juozas Šveistys), zoohigieniniai tyrimai taip pat buvo tęsiami. Pagrindinė Galvijininkystės organizavimo sektoriaus darbo kryptis buvo galvijų laikymo technologijų tobulinimas. Buvo tiriamos besaičio boksinio ir kombiboksinio karvių laikymo sistemos, tikslinami karvidžių vidaus įrengimo pagrindiniai parametrai, mėšlo šalinimo iš karvidžių technologijos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas zootechniniam pieninių galvijų įvertinimui ir pramoninio tipo pieno fermose laikomų gyvulių etologiniams tyrimams, galvijų, laikomų pramoninėse ir veislinėse fermose, auginimo technologijų tobulinimui.

Kiaulininkystės organizavimo sektoriuje prof. Juozo Šveisčio iniciatyva buvo paruošta ir įdiegta į gamybą nauja paršavedžių laikymo ir paršelių žinduklių auginimo technologija, tiriami, konstruojami ir įdiegiami specialūs gardai kiaulių auginimui vienfaziu ir dvifaziu būdu. Buvo tiriama kiaulių mėsinių savybių priklausomybė nuo technologinių stresų. Ruošiamos ekologiniu požiūriu švaresnio kiaulių auginimo technologijos, tiriamos gamybos procesams mažiau energijai imlios technologijos, lokalinio gardų apšildymo nešildomose kiaulidėse galimybės, pradėti senųjų Lietuvos veislių arklių, galvijų, kiaulių, avių ir žąsų išsaugojimo darbai.

2000 metais Galvijininkystės ir Kiaulininkystės organizavimo sektoriai buvo panaikinti, o jų vietoje įkurtas Zoohigienos ir ekologijos skyrius, kuriam vadovavo dr. Gediminas Vaičionis. Nuo 2006 metų skyriui vadovauja dr. Remigijus Juška. Nuo 2011 metų šis padalinys pavadintas Ekologijos skyriumi.

Mokslinė veikla

Mokslinė-tiriamoji veikla sukoncentruota į dvi kryptis: tiriama aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų fiziologiniai būklei ir produktyvumui bei aplinkosauginės problemos gyvulininkystės ir paukštininkystės fermose.

Šiuo metu vykdomos trys mokslinės temos:

Auginimo sąlygų įtaka kiaulių produktyvumui ir gerovei.

Tiriama kiaulių auginimo aplinkos įtaka jų produktyvumui, skerdenos ir mėsos kokybei.

Ūkinės paskirties gyvūnų elgsenos tyrimai. Tiriama įvairių aplinkos sąlygų įtaka žemės ūkio paskirties gyvūmų elgsenai

Studijos

Skyriuje studijuoja doktorantas ir vykdo mokslinį darbą tema

„Aplinką teršiančių dujų emisijos mažinimo iš skysto ir pusiau skysto mėšlo priemonių taikymo efektyvumas Lietuvos sąlygomis“. Vadovė - dr. Violeta Juškienė .

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Skyriaus darbuotojai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su :

Švedijos žemės ūkio universitetu, Archus universitetu (Danija), Norvegijos žemės ūkio universitetu, Slovakijos gyvulininkystės institutu, Lenkijos nacionaliniu gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutu, Viduržiemio jūros regiono agronominių tyrimų institutu Zaragozoje (Ispanija), Prancūzijos žemės ūkio tyrimų centru (INRA), Novi Sad universiteto Maisto institutu (Serbija), , Wageningeno universitetu (Olandija), Kostinbrodo gyvulininkystės institutu (Bulgarija), Nacionaliniu gyvūnų mitybos ir biologijos institutu (Rumunija).

Vykdomi projektai

Skyriaus mokslininkai dalyvavo tarptautiniuose projektuose projektuose:

FP7-REGPOT-2007-3 projektas FEED-TO-FOOD „Reinforcement of FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir mokslininkų kompetenciją.

FP7-REGPOT-2007 projektas BALTFOODQUAL, „Unlocking Animal Food Quality Research Potential in Baltic Region by Developing Scientific and Technical Capacities of the Research Institute “Sigra”. 2007-2011 m.

KPP priemonės „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ antrosios veiklos srities „ Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2010-2013 m. Projekto tikslas- skleisti inovatyvias ūkinės paskirties gyvūnų auginimo sistemas, skatinti diegti mokslo naujoves, kurios leistų mažinti aplinkos taršą ir prisidėtų prie kraštovaizdžio išsaugojimo, užtikrintų gyvūnų gerovės ir higienos reikalavimų įgyvendinimą, pateiktų naujus ekonominio ūkininkavimo metodus racionaliau panaudojant turimus materialiuosius, piniginius bei žmogiškuosius išteklius galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose, bei paskatintų projekto naudos gavėjus šeimos ūkiuose gaminti maisto produkciją galutiniams vartotojams.