Gyvūnų reprodukcijos skyrius

Gyvūnų reprodukcijos skyriuje dirba 5 mokslo darbuotojai: 1 vyriausiasis mokslo darbuotojas - habilituotas mokslų daktaras ir 4 vyresnieji mokslo darbuotojai, turintys biomedicinos mokslų daktaro laipsnius. Doktorantūroje studijuoja  1 doktorantas. Skyriuje dirba 2 zootechnikai ir 1 laborantas.

Pagrindinis mokslinių tiriamųjų darbų tikslas yra užtikrinti gerus gyvūnų vaisos rodiklius.

Teikiamos mokslinės paslaugos:

rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos gyvūnų reprodukcinių problemų klausimais;

gyvūnų spermos ir embrionų  kriokonservavimas;

techninės įrangos gyvulių sėklinimui ir embrionų transplantavimui komplektavimas;

patinų spermos kriokonservavimo skiediklių kūrimas.

Istorija

Moksliniai tiriamieji darbai gyvūnų reprodukcijos srityje Gyvulininkystės institute buvo pradėti jau 1956 m., įsteigus Gyvulių sėklinimo laboratoriją, kuriai vadovavo prof. Pranas Pakėnas Pagrindiniai tikslai - gyvulių apvaisinimo padidinimas, sėklinimo įdiegimas Lietuvoje bei sėklinimo praktikos keliamų reikalavimų patenkinimas. Buvo organizuojami sėklinimo specialistų ruošimo kursai, rengiamos mokymo priemonės ir nurodymai. Tobulinant gyvulių sėklinimą, buvo vykdomi ir moksliniai tiriamieji darbai. Nustatyta šėrimo ir naudojimo įtaka bulių ir avinų spermatogenezei. Radioaktyvių izotopų metodu išaiškinta avinų, bulių, eržilų ir kuilių spermatogenezės trukmė. Buvo tiriama amžiaus įtaka bulių ir kuilių sėklidžių morfologiniams pakitimams, spermatogenezės intensyvumui ir spermos produkcijai. Paruoštas elektrometrinis būdas patelių lyties funkcijų dinamikai tirti. Pritaikyta metodika gimdos elektriniam aktyvumui tirti ir registruoti. Tai sudarė mokslinį pagrindą bulių spermos ėmimo, užšaldymo ir naudojimo technologijos kūrimui. Bendradarbiaujant su kitų institucijų konstruktoriais, buvo sukurti reikiami įrengimai ir prietaisai technologijai diegti. 1982 m. už Baisogalos bulių šėrimo ir laikymo, paruošimo spermos paėmimui ir jos kriokonservavimo technologijos sukūrimą ir įdiegimą skyriaus mokslininkams paskirta Lietuvos valstybinė premija. Ši technologija yra viena iš trijų pripažintų ir visame pasaulyje naudojamų technologijų. Devyni skyriuje sukonstruoti prietaisai ir įrengimai pripažinti išradimais.

1985 metais buvo įkurtas Embrionų transplantavimo sektorius, kuriam vadovavo dr. P. Žunda. Nuo 1992 m. minėti padaliniai sujungti į Gyvulių reprodukcijos laboratoriją, kuri 2002 m. tapo Gyvūnų reprodukcijos skyriumi. Padaliniui nuo 1992 iki 2007m vadovavo dr. J. Kutra, o nuo 2007 m. vadovauja dr. A. Šiukščius.

Padalinio mokslininkai pirmieji Lietuvoje sėkmingai atliko galvijų embrionų transplantaciją ir šį metodą įdiegė praktikoje. Buvo tiriamas hormoninių preparatų poveikis donorių organizmui, embrionų kokybei ir prigijimui. Įsisavintas mikrochirurginis embrionų dalinimas. Embrionų lyčiai nustatyti panaudota polimerazinė grandininė reakcija ( PGR ). Nustatyta embrionų biopsijos atlikimo būdo bei dydžio įtaka embrionų lyties nustatymo efektyvumui.

Buvo atliekami gonadotropinų hormonų poveikio paršavedžių ir kuilių lytinėms funkcijos bei produktyvumui tyrimai. Nustatyta, kaip atskiros lytinių hormonų kombinacijos veikia lytinį ciklą ir spermatogenezę. Tirta pelėsinių grybelių produkuojamo mikotoksino zearalenono įtaka kuilių ir subrendusių kiaulaičių reprodukcinėms savybėms bei jo neigiamą poveikį mažinančių, surišančių ir biotransformuojančių medžiagų panaudojimas.

Atlikti eržilų reprodukcinių savybių tyrimai, nustatant spermos kokybinių parametrų priklausomybę nuo veislės, metų laiko ir kitų faktorių. 

Mokslinė veikla

Mokslinio tiriamojo darbo kryptis – gyvūnų reprodukcijos biologijos tyrimai. Skyriaus darbuotojai vykdo mokslinę temą  „Žemų temperatūrų poveikio žinduolių gametų gyvybingumui tyrimas“, kuri apima du mokslinius darbus.

Kriokonservavimo procesų įtakos kuilių spermos kokybei tyrimai

Siekiama optimizuoti kuilių spermos paruošimo kriokonservavimui parametrus: nustatyti optimalią atvėsinimo, skiedimo bei skiediklio temperatūrą, koncentravimo režimą, parinkti tinkamiausią skiediklį.  Ieškoma užšaldymo režimų, darančių mažiausią neigiamą poveikį kuilių spermos apvaisinamajai galiai. Kuriami spermos kriokonservavimo skiedikliai.

Gyvūnų ovocitų vystymosi kompetencijos tyrimai.

Tiriama įvairių aplinkos faktorių įtaka ovocitų vystymosi kompetencijai. Atliekami embrionų gavimo in vitro (subrandinimo, apvaisinimo, kultivavimo) sistemos bei atskirų jos elementų tyrimai ir tobulinimas. Tiriami galvijų ovocitų gyvybingumo pokyčiai po užšaldymo skirtingais metodais bei naudojant įvairius krioprotektorius

Ieškoma tinkamiausių technologinių gametų kriokonservavimo parametrų atskiroms gyvūnų rūšims, įtraukiant ir laukinius gyvūnus lapes, delfinus ir kt. Planuojama kurti medžiagas, priemones bei įrankius, palengvinančius gyvūnų spermos, embrionų ir ovocitų kriokonservavimą ir panaudojimą.

Studijos

Skyriuje studijuoja doktorantas, kuris vykdo mokslinį darbą tema

„Kriokonservavimo technologinių procesų įtaka kuilių spermos kokybei“. Vadovas - habil. dr. Vidmantas Pileckas (2010-2013)

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslinėmis institucijomis bei ūkio subjektais, užsiimančiais gyvulininkystės veikla:  Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi, UAB „Marijampolės veislininkystė“, UAB „Šiaulių regiono veislininkystė“ ir UAB „Litgenas“. Skyriaus mokslininkai dalyvauja Association Europeenne de transfert embryonnaire veikloje.

Vykdomi projektai

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM Projekto trukmė 2012 -2015.

Dalyvauta COST veikloje Nr. FA0702 GEMINI „Maternal interaction with gametes and embryos“. 2008 – 2012 metais. Veikla buvo siekiama suburti Europos mokslininkus, dirbančius reprodukcijos srityje, siekti pažangos tiriant sąveikas tarp gametų, embrionų ir moteriškojo reprodukcinio trakto skirtingose reprodukcinio ciklo stadijose bei nėštumo metu tiek sveikos, tiek sutrikusios mitybos ir metabolizmo motininiame organizme sąlygomis. Veikloje dalyvavo 23 Europos šalių mokslininkai,  buvo keičiamasi patyrimu metinėse konferencijose, seminaruose, trumpalaikėse mokslinėse misijose.

Dalyvaujama COST veikloje EPICONCEPT “Epigenetika ir pastojimo aplinka. Pastojimo aplinka kaip epigenetinis svertas optimizuojant maisto gamybą ir žemės ūkio paskirties gyvūnų sveikatą“ („Epigenetics and Periconception Environment - Periconception environment as an epigenomic lever for optimising food production and health in livestock“)2012 2016 metai. Projekto tikslas yra sukurti Europos mokslininkų ir pramonės atstovų tinklą tam, kad nustatyti kaip pastojimo laikotarpio aplinka veikia žemės ūkio paskirties gyvūnų sveikatą, vaisingumą, produktyvumą ir kurie faktoriai iššaukia gametų ir embrionų epigenetinius pokyčius.

Kontaktai