Katedros
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Adresas: Tilžės g. 18, Kaunas LT-47181
El. paštas: aplinkos.katedra@lsmuni.lt
Kontaktai
Rūta Ustinavičienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Profesorė. Katedros vedėja. Kabineto Nr. 226
Tel. 327360, 5056, ruta.ustinaviciene@lsmuni.lt
Sigutė Šuliauskė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Studijų administratorė. Kabineto Nr. 225
Tel. 327374, 5055, aplinkos.katedra@lsmuni.lt
Apie katedrą
Aplinkos ir darbo medicinos katedroje dėstoma aplinkos medicina, darbo medicina, sveikatos ekologija, dirbančiųjų sveikatos priežiūra, sveika mityba ir mitybos pagrindai, kelionių medicina, aplinkos toksikologija, baltijos jūros aplinka ir sveikata, asmens ir karinė higiena, ergonomika, darbų saugos pagrindai bei kitos disciplinos, kurias dėsto pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą turintis katedros personalas.
Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis – VU Visuomenės sveikatos institutu, KTU Ergonomikos katedra, ŠU Tęstinių studijų centru. Aktyviai bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos ministerija, Visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus bei higienos normų projektus. Katedros darbuotojai dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos darbe.
Tarptautiniai ryšiai palaikomi ir plėtojami su Lenkijos Lodzės Noferio vardo darbo medicinos institutu, Latvijos darbo medicinos centro mokslininkais, aktyviai dalyvaujama Tarptautiniame Sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo veikloje, bendradarbiaujant su Higienos institutu dirbama profesinės sveikatos politikos formavimo srityje.
Katedros mokslinio darbo tema – Aplinkos veiksnių poveikis sveikatai ir jos pakenkimų profilaktika
Pagrindinės katedros mokslinio darbo kryptys:
- Dirbančiųjų su kompiuteriais darbo sąlygos ir jų įtaka sveikatai, vaikų darbo kompiuteriu įvertinimas.
- Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaka sveikatai.
- Medicinos darbuotojų darbo sąlygos ir sveikata.
- Aplinkos bei klimatinių veiksnių sąsajos su širdies kraujagyslių ligų simptomais bei sergamumu.
- Gyvenamosios aplinkos ir gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su lėtinių ligų rizika.
Istorija
1922 metais Lietuvos Universitete įkurta Higienos-bakteriologijos katedra, kuriai iki 1934 m. vadovavo prof. Antanas Jurgeliūnas (1872-1943). 1934-1968 m. Higienos katedrai vadovavo prof. Jonas Šopauskas (1900-1968), 1968-1980 m. doc. Juozas Rauba. 1977 metais Higienos katedra buvo sujungta su Socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizavimo katedra, šiai jungtinei katedrai 1980-1986 m. vadovavo doc. Vytautas Obelenis, o 1986 – 1991 m. prof. Jadvyga Petrauskienė. 1991 metais higienos katedra vėl tapo savarankiška, jos vadovu nuo 1991 iki 2004 buvo prof. Vytautas Obelenis. 1995 metais Higienos katedra pavadinta Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Nuo 2004 metų katedrai vadovauja doc. Rūta Ustinavičienė.
Studijos
Privalomieji dalykai
|
Bakalaurams ir vientisųjų studijų studentams |
Magistrams |
Doktorantams |
Aplinkos medicina | Aplinka ir sveikata | Modernioji visuomenės sveikata (kartu su kitomis VSF katedromis) |
Darbo medicina | ||
Aplinkos sveikata | ||
Sveikatos ekologija | ||
Profesinės sveikatos priežiūra | ||
Privaloma sveikatos ekologijos praktika |
|
Pasirenkamieji dalykai
|
Bakalaurams ir vientisųjų studijų studentams |
Magistrantams |
Ekologija | Aplinkosauga |
Ekologijos pagrindai | Buitis ir sveikata |
Baltijos jūros aplinka ir sveikata | Medikų darbo sauga ir sveikata |
Aplinkos toksikologija | Ergonomika |
Sveika mityba | Darbuotojų sveikatos priežiūra ir sauga |
Mitybos pagrindai | Moters darbas ir sveikata |
Sveika mityba ir maisto sauga | Vaiko aplinka ir sveikata |
Sveika mityba ir jos priežiūra | Vaikų aplinkos sveikata ir kineziologija (kartu su Kineziologijos katedra) |
Karinė higiena ir epidemiologija | Įvadas į mitybos mokslą |
Ergonomikos pagrindai | Sveikos mitybos priežiūra |
Darbų saugos pagrindai | Medicinos darbuotojų profesinė sveikata |
Odontologų darbas ir sveikata | Sveikatos ekologija |
Medikų darbas, stresas ir sveikata | |
Medikų darbas ir sveikata | |
Vaikų ir jaunimo sveikata | |
Sveikatos ekologijos praktika |
|
Podiplominės studijos
Rezidentūra |
Magistrantūra |
Tobulinimosi kursai |
Darbo medicina |
Visuomenės sveikata, specializacija - Sveikatos ekologija |
Darbo medicina, 40 val., skirti: šeimos, darbo medicinos ir vidaus ligų gydytojams. |
Profesinės sveikatos priežiūra įmonėje, 40 val., skirti ketinantiems dirbti arba jau dirbantiems profesinės sveikatos specialistais įmonėse, įstaigose ir kt. organizacijose. Registracija į kursus: http://medas.lt/ |
||
Sveika mityba ir jos priežiūra |
||
Kontaktai pasiteiravimui: prof. dr. Rūta Ustinavičienė doc. dr. Paulius Vasilavičius doc. dr. Vidmantas Januškevičius lekt. dr. Rita Raškevičienė LSMU Podiplominių studijų centras (prašymų formos, registracija į tobulinomosi kursus) |
|
Mokslinė veikla
Katedros mokslinio darbo tema – Aplinkos veiksnių poveikis sveikatai ir jos pakenkimų profilaktika.
Pagrindinės katedros mokslinio darbo temos:
- Dirbančiųjų su kompiuteriais darbo sąlygos ir jų įtaka sveikatai, vaikų darbo kompiuteriu įvertinimas.
- Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaka sveikatai.
- Medicinos darbuotojų darbo sąlygos ir sveikata.
- Aplinkos bei klimatinių veiksnių sąsajos su širdies kraujagyslių ligų simptomais bei sergamumu.
Taip pat yra vystomi tyrimai, vertinantys aplinkos veiksnių, mitybos įtaka sveikatai.
Projektinė veikla
2006-2008 metais katedroje vykdytas ESF projektas „Praktinės veiklos simuliavimo modelio (PVSM) sukūrimas ir taikymas studentų mokymui Kauno medicinos universitete“. Šio projekto eigoje Aplinkos ir darbo medicinos katedroje įdiegtas Praktinės veiklos simuliavimo modelis (PVSM), kuris naudojamas iki šiol. PVSM – tai kompiuterinė programa (simuliatorius) + praktinės veiklos simuliacinė situacija, kurią sudaro temos teorinė informacija + vaizdinė informacija + teisinė duomenų bazė + virtualus praktinis darbas + probleminė situacija + savikontrolės testas. Laboratorinių darbų metu įrengtoje kompiuterizuotoje darbo vietoje studentai atlieka virtualų laboratorinį darbą, sprendžia kompleksinę probleminę situaciją. 2009 metais šis projektas sulaukė didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo ir laimėjo Europos burių apdovanojimus už visuomenei naudingą e-idėją.
Katedros darbuotojai dalyvavo moksliniuose tyrimuose: „Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo žemės ūkio įmonėse priemonių planas ir monitoringo projektas“, „Profesiniai raumenų ir skeleto pakenkimai dirbant krovinių kėlimo ir patalpų valymo darbus“, „Medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo sąlygų tyrimas ir rekomendacijų kaip jas gerinti parengimas“ bei OSHA Europos agentūros biuro projekte „Darbuotojų sauga ir sveikata“.
Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas
Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis – VU Visuomenės sveikatos institutu, KTU Ergonomikos katedra, ŠU Tęstinių studijų centru. Aktyviai bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos ministerija, Visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus bei higienos normų projektus. Katedros darbuotojai dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos darbe.
Tarptautiniai ryšiai palaikomi ir plėtojami su Lenkijos Lodzės Noferio vardo darbo medicinos institutu, Latvijos darbo medicinos centro mokslininkais, aktyviai dalyvaujama Tarptautiniame Sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo veikloje, bendradarbiaujant su Higienos institutu dirbama profesinės sveikatos politikos formavimo srityje.
Darbuotojų kontaktai
Rūta Ustinavičienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Profesorė. Katedros vedėja. Kabineto Nr. 226
Tel. 327360 , 5056, ruta.ustinaviciene@lsmuni.lt
Sigutė Šuliauskė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Studijų administratorė. Kabineto Nr. 225
Tel. 327374, 5055, aplinkos.katedra@lsmuni.lt
Šarūnas Alasauskas
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Asistentas, kabineto Nr. 219
Tel. 242935,5035, sarunas.alasauskas@lsmuni.lt
Vidmantas Januškevičius
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Docentas, dr., kabineto Nr. 237
Tel. 242936, 5036 , vidmantas.januskevicius@lsmuni.lt
Gintarė Kalinienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Docentė, dr., kabineto Nr. 235
Tel. 242938, 5038, gintare.kaliniene@lsmuni.lt
Jolita Kirvaitienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Lektorė, dr., kabineto Nr. 234
Tel. 242939, 5039, jolita.kirvaitiene@lsmuni.lt
Dalia Lukšienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Profesorė, dr., kabineto Nr. 237
Tel. 242937, 5037, dalia.luksiene@lsmuni.lt
Ričardas Radišauskas
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Profesorius, dr., kabineto Nr. 224
Tel. 242933, 5033, ricardas.radisauskas@lsmuni.lt
Sigita Radzevičienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Asistentė, kabineto Nr. 234
Tel. 242939, 5039, sigita.radzeviciene@lsmuni.lt
Rita Raškevičienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Lektorė, dr., kabineto Nr. 220
Tel. 242934, 5034, rita.raskeviciene@lsmuni.lt
Lina Škėmienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Lektorė, dr., kabineto Nr. 238
Tel. 242937, 5037, lina.skemiene@lsmuni.lt
Vidmantas Vaičiulis
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Docentas, dr., kabineto Nr. 235
Tel. 242938, 5038, vidmantas.vaiciulis@lsmuni.lt
Paulius Vasilavičius
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Docentas, dr., kabineto Nr. 222
Fakulteto tarybos pirmininkas
Tel. 327329, 5054, paulius.vasilavicius@lsmuni.lt
Rasa Žutautienė
MA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Lektorė, dr., kabineto Nr. 219
Tel. 242935, 5035, rasa.zutautiene@lsmuni.lt
Atnaujinta 2021.10.04
Bioetikos katedra
Bioetikos katedra
Adresas: Tilžės g. 18 (Centriniai rūmai)
Tel. (8 37) 327233
El. paštas: bioetika@lsmuni.lt
Kabineto Nr. 117
Katedros vedėjas
doc. dr. Gvidas Urbonas
Tel. (8 37) 327233
El. paštas: gvidas.urbonas@lsmuni.lt
Studijų administratorė
Regina Jurkonienė
Tel. (8 37) 327233
El. paštas: bioetika@lsmuni.lt
Kabineto Nr. 117
Katedros darbuotojų kontaktai
Apie katedrą
Bioetikos katedra yra LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto padalinys. Tai – viena seniausių katedrų universitete, kilusi iš akademinių padalinių, kuriuose buvo dėstoma filosofija, logika, etika, estetika ir kitos socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinos. Perėmusi humanistines tradicijas, katedra stengiasi išlaikyti humanistinę tradiciją ugdydama ir plėtodama įvairių socialinių bei humanitarinių mokslo krypčių studijas, mokslinius tyrimus, taikomąją bei švietėjišką veiklą, orientuotą į medicinos, farmacijos, odontologijos, visuomenės sveikatos, slaugos, psichologijos ir socialinio darbo medicinoje profesijas. Pastaraisiais metais išaugo katedros dėstomų disciplinų skaičius ir spektras, kintantis nuo anksčiau dėstytų dalykų iki naujų bioetikos, meno terapijos, sociologijos, darnios žmogaus raidos, socialinės antropologijos, žmogiškųjų santykių, organizacijų kultūros ir kitų.
Katedra taip pat nuo 2000 m. kuravo vienintelę, į sveikatos priežiūros sistemą orientuotą, socialinių mokslų srities pirmosios pakopos studijų programą „Socialinis darbas medicinoje“, kuri yra unikali siekiu patenkinti augantį socialinio darbo profesionalų poreikį sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo metu programa nėra vykdoma.
Istorija
Katedra susiformavo 1963 m. institucionalizuojant filosofijos ir visuomenės mokslų dėstymą bei tyrimus tuometiniame Kauno medicinos institute. Pirmuoju katedros vedėju tapo filosofas prof. I. Zaksas, jai vadovavęs iki 1976 metų. Nuo 1976 m. iki 1996 m. katedrai vadovavimą katedrai perėmė doc. A. Leonavičius. 1990 m. katedrai tapus Filosofijos ir socialinių mokslų katedra, išryškėjo nauja veiklos kryptis – medicinos studijų humanitarizavimas. Parengti ir pradėti dėstyti nauji dalykai: Medicinos filosofija, Medicinos etika, Medicinos sociologija. 2003 m. Filosofijos ir socialinių mokslų katedros dėstytojų bei mokslininkų iš kitų padalinių bei profilinių klinikų iniciatyva įsteigtas bendrauniversitetinis padalinys – Bioetikos centras. 1996 – 2010 m. katedrai vadovavo prof. I. Jakušovaitė. Plečiantis dėstomų dalykų ir mokslinių tyrimų sritims, taip pat pradėjus koordinuoti Socialinio darbo medicinoje bakalauro studijų programą, 2011-2017 metais katedra transformavosi į Socialinių ir humanitarinių mokslų katedrą, kuriai vadovavo prof. L. Rinkevičius. 2018 metais katedra transformavosi į Bioetikos katedrą.Mokslinė veikla
Katedroje vykdomi moksliniai tyrimai, integruojantys socialinių-humanitarinių mokslų taikymą sveikatos priežiūroje, orientuojami trimis kryptimis:
1. Etiniai, sociologiniai ir kultūriniai visuomenės sveikatos aspektai
2. Socialinis darbas bei socialinės inovacijos visuomenės sveikatai ir gerovei
3. Bioetika, žmogaus ekologija ir darni socialinė raida
Nuo 2000 metų katedroje rengiami Biomedicinos mokslų Visuomenės sveikatos krypties doktorantai. Biomedicinos mokslų Visuomenės sveikatos krypties daktaro laipsnį įgijo 6 doktorantai. Šiuo metu doktorantūroje studijuoja 2 doktorantai. Katedroje taip pat vykdomos podoktorantūros studijos.
Studijos
Katedros dėstomi privalomi dalykai:
Bakalauro ir vientisųjų studijų studentams |
Magistrantams |
Filosofija | Sveikatos etika ir žmonių santykiai |
Medicinos filosofija | Žmogiškieji santykiai |
Socialinė filosofija | |
Etika | |
Bioetika | |
Medicinos etika | |
Odontologo profesinė etika | |
Profesinė etika | |
Sveikatos etika | |
Bioetika ir gyvūnų mokslas | |
Visuomenės sveikatos etika | |
Veterinarijos profesinė etika ir komunikacija | |
Sociologija | |
Medicinos sociologija | |
Bendroji ir medicinos sociologija | |
Medicinos ir sveikatos sociologija | |
Sveikatos antropologija | |
Bendroji ir medicinos antropologija | |
Žmonių santykiai |
Katedros dėstomi pasirenkamieji dalykai
Bakalauro ir vientisųjų studijų studentams |
Doktorantams |
Bioetika | Bioetika |
Farmacinė etika | |
Dvasingumo pagrindai | |
Sociologija | |
Medicinos sociologija | |
Sveikatos sociologija | |
Socialinė psichologija | |
Logika | |
Estetika | |
Meno terapija | |
Kultūrinė antropologija | |
Civilizacijų istorija | |
Organizacijų kultūra | |
Popkultūra ir medicina | |
Savanorystė ir socialinis darbas | |
Integrali pagalba sveikatos priežiūros sistemoje | |
Socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje |
|
Socialinio darbo medicinoje aktualijos skelbiamos čia:
|
LSMUSocialinisDarbasMedicinoje |
Peržiūrėk mūsų studentų sukurtą filmuką!
LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas
Bioetikos katedra
Adresas: 117 kab., Tilžės g. 18 (Centriniai rūmai)
Tel. (8 37) 327233
El.paštas: bioetika@lsmuni.lt
Darbuotojų kontaktai:
Katedros vedėjas |
Studijų administratorė |
Sielovados koordinatorė |
Docentė, dr. (sociologija) |
Docentė, dr. (sociologija) |
Docentė, dr. (slauga) |
Kapelionas |
Docentė, dr. (sociologija) |
Lektorius, dr. Juozelis Evaldas Adresas: 115 kab., (Centriniai VA rūmai), Tilžės 18, Kaunas. El. paštas: evaldas.juozelis@lsmuni.lt |
Profesorė, dr. (sociologija) |
Docentė, dr. (visuomenės sveikata) |
Lektorė, doktorantė (sociologija) |
Docentas, dr. (visuomenės sveikata) |
Lektorė, dr. (sociologija) |
Docentė, dr. (sociologija) |
Lektorė, dr. |
Lektorė, dr. |
Profilaktinės medicinos katedra
LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas
Tel. +370 37 337 672, viet. 5047
El. paštas: gaile.vencloviene@lsmu.lt
Kabineto Nr. 306
Katedros vedėja
doc. dr. Auksė Domeikienė
Tel. +370 37 396 057, viet. 5045
El. paštas: aukse.domeikiene@lsmuni.lt
Kabineto Nr. 304
Studijų administratorė
Gailė Venclovienė
Tel. +370 37 337 672, viet. 5047
El. paštas: gaile.vencloviene@lsmuni.lt
Kabineto Nr. 306
Apie katedrą
Profilaktinės medicinos katedra (toliau - PMK) įkurta 1994 metų rugsėjo 1 dieną. Tuo metu katedros vedėju buvo paskirtas prof. Vilius Grabauskas, kuris vadovavo katedros darbui iki 2007 m. gegužės mėnesio. Nuo 2007 iki 2013 metų katedrai vadovavo prof. Žilvinas Padaiga. 2013-2014 metais laikinai katedros vedėjo pareigas ėjo prof. Giedrius Vanagas, 2014-2019 m. prof. Linas Šumskas. Šiuo metu katedrai vadovauja doc. dr. Auksė Domeikienė. PMK yra struktūrinis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, priklausantis Visuomenės sveikatos fakultetui.
Katedros prioritetas - įgyvendinti studijų programas, vykdyti mokslo tiriamąją veiklą bei tobulinti sveikatos specialistų kompetenciją
Katedros veiklos tikslas: vykdyti visų pakopų studijas, specialistų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant parengti šiuolaikinį tarptautinį lygį atitinkantį sveikatos priežiūros specialistą, gebantį nuolat mokytis, dirbti greitai kintančiame sveikatos priežiūros sektoriuje ir sprendžiantį kompleksines visuomenės sveikatos problemas; vykdyti tarpdisciplinius visuomenės sveikatos mokslų tyrimus ir į gyventojų sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką orientuotas veiklos programas.
Katedros tikslas grindžiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis visapusiško asmenybės ugdymo, studijų ir mokslo vienovės, akademinės laisvės, integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais. Katedra aktyviai dalyvauja įgyvendinant pagrindinį Universiteto tikslą - ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę, dalyvauti rengiant biomedicinos srities specialistus ir mokslininkus, vykdyti studijų procesą.
Katedros funkcijos:
- organizuoti studijas ir mokslinius tyrimus;
- rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų aprašus ir specializacijų planus;
- organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;
- rengti ir kaupti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones;
- produktyviai dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą, ugdant būsimų specialistų, katedros darbuotojų dalykinę ir edukacinę kompetencijas;
- skelbiant mokslo tyrimų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose;
- rengti ir įgyvendinti nacionalinius ar tarptautinius projektus/programas bendradarbiaujant su Universiteto struktūriniais padaliniais ir išoriniais partneriais.
Dauguma katedros dėstytojų dirba ekspertais ES, SAM, PSO, Nacionalinėje sveikatos taryboje ir kitose tarptautinėse bei nacionalinėse organizacijose bei profesinėse asociacijose, draugijose.
Mokslinės veiklos kryptys
Katedros mokslinės veiklos tema: sveikatos politikos, sveikatos technologijų ir žmogiškųjų išteklių vertinimas.
Katedros mokslinės veiklos tikslas: tirti sveikatos politikos įgyvendinimą, atliekant sveikatos technologijų ir žmogiškųjų išteklių vertinimą bei sveikatos rodiklių stebėseną.
Mokslinės veiklos uždaviniai:
- nustatyti informacinių ir sveikatos technologijų pritaikymo galimybes sveikatos rodiklių ir sveikatos priežiūros kokybei vertinti;
- vertinti prevencinių programų poreikį ir įgyvendinimo galimybes;
- vertinti sveikatos žmogiškųjų resursų poreikio ir parengimo kokybę.
Katedroje dėstomi dalykai
Privalomieji dalykai bakalauro ir vientisųjų studijų programose
|
Pasirenkamieji dalykai bakalauro ir vientisųjų studijų programose
|
Baigiamasis darbas | Apskaita ir finansai |
Edukologijos pagrindai | Ekonomika ir vadyba |
Ekonomika ir vadyba | Fizinis aktyvumas ir sveikata |
Ekonomikos ir vadybos pagrindai (Ekonomika) | Informacijos vizualizacija |
Ekonomikos pagrindai | Įvadas į žmogaus ugdymą |
Fundamentinė epidemiologija | Organizacinės elgsenos įvadas |
Fundamentinė epidemiologija ir profilaktinė medicina | Projektų metodas ugdyme |
Mityba ir sveikata | Suaugusiųjų mokymasis |
Mokslinio darbo organizavimas | Šeimos edukologija |
Profilaktinė medicina | Šeimotyros pagrindai |
Specializacijos praktika (Sveikatos edukologija) | Ugdymo filosofijos įvadas |
Sveikatos politika ir programų planavimas | |
Sveikatos priežiūros ekonomikos pagrindai | |
Sveikatos priežiūros sistema, ekonomika ir valdymas | |
Sveikatos ugdymas | |
Ugdymo psichologija ir praktika | |
Statistika maisto moksle (LSMU VA) | |
Finansai ir apskaita-gyvulininkystės technologijos (LSMU VA) | |
Žemės ūkio ekonomika | |
Žemės ūkio ekonomika ir vadyba (Žemės ūkio ekonomika) (LSMU VA) |
Privalomieji dalykai magistro studijų programose
|
Pasirenkamieji dalykai magistro studijų programose
|
Baigiamasis darbas | Fundamentinė epidemiologija ir duomenų analizės metodai |
Duomenų analizės metodai | Mitybos epidemiologija |
Ekonomika ir vadyba | Mokslo tiriamasis darbas (Sveikatos edukologija) |
Mokslo tiriamasis darbas | Mokslo tiriamasis darbas (Vaikų ir jaunimo sveikata) |
Pokyčių valdymas | Mokslo tiriamaisi darbas (Visuomenės sveikata ir mityba) |
Sveikatos ekonomika | Socialinė pediatrija |
Sveikatos ekonomika ir taikomieji finansai | Specializacijos praktika (Sveikatos edukologija) |
Sveikatos informacijos valdymas | Specializacijos praktika (Vaikų ir jaunimo sveikata) |
Sveikatos informacijos valdymas ir moksliniai tyrimai | Specializacijos praktika (Visuomenės sveikata ir mityba) |
Sveikatos politika ir strategija | Sveikata ir įgalinimas |
Taikomoji epidemiologija | Vaiko sauga |
Taikomoji epidemiologija, biostatistika ir kokybinių tyrimų metodai | Vaikų ir jaunimo sveikata bei elgsena |
Bioekonomika (LSMU VA) | Visuomenės sveikata ir mityba |
Doktorantūros studijos |
Lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologija |
Modernioji visuomenės sveikata |
Socialiniai vaikų sveikatos raidos klausimai |
Sveikatos mokslinių tyrimų metodologija |
Sveikatos ugdymo sistema |
Projektai
COSI nutukimo stebėsenos iniciatyva, kuris nuo 2016 m. metų keičia pavadinimą ir vadinsis – Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyva (European Childhood Growth Surveillance Initiative). 2016 m. pavasarį bus vykdomas jau ketvirtasis visos Lietuvos šalį reprezentuojantis pirmų klasių vaikų antropometrinis ir anketinis tyrimas. Projektą finansuoja LSMU Mokslo fondas ir PSO. Projekto vykdytojai (prof. A. Petrauskienė – koordinatorė ir pagrindinė tyrėja; V.Žaltauskė, J. Vaitkevičiūtė – tyrėjos). Projektą taip pat padeda vykdyti VSF magistrantai ir bakalaurai bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.
HBSC. Tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children), yra vienas iš seniausiai (nuo 1994 m.) katedros darbuotojų vykdomų PSO tyrimų. Moksleivių anketinės apklausos atliekamos kas 4 metai. Tarptautiniame tyrime dalyvauja per 40 Europos ir kitų šalių. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 11, 13 ir 15 metų moksleiviai. Tyrimą koordinuoja LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Profilaktinės medicinos katedra.
Projekto pavadinimas |
Laikotarpis |
Nariai |
ERASMUS+ IHOD projektas " lėtinių ligų sveikatos rezultatų gerinimas tobulinas magistrantūros programas | 2018-2020 | Prof.L. Šumskas |
ERASMUS+ SPRING projektas "Medicinos ir sveikatos studijų vertinimo priemonių ir tikslų sukūrimas | 2019-2022 | Prof.L. Šumskas |
MIPEX projektas "Migrantų integracijos politikos indeksas sveikatos priežiūros sričiai | 2019 | Prof.L. Šumskas |
ES "Horizontas-2020" projektas ATHLOS "Ageing Trajectories of Health: Longitudinal Opportunities and Synergies" 2015-2020 m. | 2015-2020 | Prof. A. Tamošiūnas |
„Lėtinės ligos ir jų rizikos veiksniai suaugusių žmonių populiacijoje“. | 2019-2022 | Prof. A. Tamošiūnas, prof. J. Petkevičienė, dr. L. Šileikienė, doc. V. Kriaučionienė |
„Funkcinių mineralinių gėrimų su aktyviaisiais ingredientais tyrimas“, bendras LSMU ir verslo projektas | 2018-2020 | Prof. A. Tamošiūnas |
„Funkcinių gėrimų su augalinės kilmės aktyviaisiais ingredientais tyrimas“, bendras LSMU ir verslo projektas | 2018-2020 | Prof. A. Tamošiūnas |
PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyva | Vykdomas nuo 2007 metų iki dabar | Prof. A.Petrauskienė, dokt. M. Grincaitė, prof. J. Petkevičienė |
Lietuvos kurčiųjų draugijos vykdomas projektas "Sveikos mitybos įpročių puoselėjimas kurčiųjų bendruomenėje" | 2019 rugsėjis-gruodis | Prof. A.Petrauskienė, doc. V.Kriaučionienė, asist.J.Bulotaitė |
EU TOPIA towards improved screening for cancer | 2018-2020 | Doc. R. Ivanauskienė |
Onkologinių ligų atrankinės patikros programų efektyvumo didinimas Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose | 2019-2022 | Doc. R. Ivanauskienė |
Health Behaviour of School-aged Children - HBSC | Vykdomas | Lekt. T. Vaičiūnas, asist.J. Bulotaitė |
Interreg BaltCityPrevention | 2018-2020 | Lekt. T. Vaičiūnas, asist.J. Bulotaitė |
Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra | 2019-2021 | Lekt.T.Vaičiūnas |
Katedros darbuotojai
|
Katedros vedėja Tel. +370 37 396 057, viet. 5045 |
|
prof.habil.dr. Linas Šumskas Tel. +370 37 242 921, viet. 5021 |
|
|
prof.habil.dr. Abdonas Tamošiūnas Tel. +370 37 242 923, viet. 5023 |
||
prof.habil. dr. Janina Petkevičienė Tel. +370 37 242 922, viet. 5022 |
||
dr. Žemyna Milašauskienė Tel. +370 37 337672, viet. 5047 |
||
dr. Rima Kregždytė Tel. +370 37 242 917, viet. 5017 |
||
dr. Aušra Petrauskienė Tel. +370 37 242916, viet. 5016 |
||
dr. Vilma Kriaučionienė Tel. +370 37 242 917, viet. 5017 |
||
dr. Vaclovas Šveikauskas Tel. +370 37 327 328, viet. 5046 |
|
|
Tomas Vaičiūnas Tel. +370 37 242 907, viet. 5007 |
|
|
Judita Bulotaitė Tel. +370 37 242 905, viet. 5005 |
|
|
dr. Rugilė Ivanauskienė Tel. +370 37 242 918, viet. 5018 |
||
dr. Aušra Mickevičienė Tel. +370 37 242 918, viet. 5018 |
||
dr. Mindaugas Štelemėkas Tel. +370 37 242 901, viet. 5001 |
|
|
dr. Vilma Žaltauskė Tel. +370 37 395807, viet. 5019 |
||
dr. Loreta Strumylaitė Tel. +370 37 242 921, viet. 5021 Kabineto Nr. 308 |
||
dr. Lolita Šileikienė El. paštas: lolita.sileikiene@lsmuni.lt Kabineto Nr. 305 |
||
dr. Ginta Railienė Tel. +370 37 337 672, viet. 5047 Kabineto Nr. 306 |
||
dr. Reda Mocevičienė El. paštas: reda.moceviciene@lsmuni.lt Kabineto Nr. 314 |
||
Laima Matulienė Tel. +370 37 465 406 , viet. 2142 |
||
Justina Paulauskiene Tel. +370 37 242 918, viet. 5018 |
||
Virginija Marcinkevičienė Tel. +370 37 242920, viet. 5020 |
Sveikatos psichologijos katedra
Studijuok psichologiją LSMU
Bendraukime „Feisbuke“
Daugiau apie pirmosios pakopos (bakalauro) programą Sveikatos psichologija galima susipažinti čia.
Daugiau apie antrosios pakopos (magistro) programą Klinikinės sveikatos psichologija galima susipažinti čia.
Bakalauro studijos
Magistro studijos
|
Sveikatos psichologijos katedra
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija,
Visuomenės sveikatos fakultetas,
Adresas: Tilžės g. 18, Kaunas LT-47181,
Tel. +370 37 354 087, psichologija@lsmuni.lt
Katedros vedėja: prof. dr. Nida Žemaitienė, tel. +370 37 242 913, nida.zemaitiene@lsmuni.lt
Studijų administratorė: Aušra Pauliukienė, tel. +370 37 370 112, ausra.pauliukiene@lsmuni.lt
Administratorė: Sandra Bliūmienė, tel. +370 37 354 087, sandra.bliumiene@lsmuni.lt
Sveikatos psichologijos katedra įkurta 2012 m.
Katedros vizija – žinių ir pažangos siekiu besivadovaujanti kolegiali aukštos akademinės kultūros bendruomenė, teikianti aukščiausios kokybės specialistų rengimo paslaugas, aktyviai prisidedanti prie psichologijos ir sveikatos mokslų plėtros, visose veiklos srityse besivadovaujanti mokslo ir praktikos integracijos siekiniu.
Mūsų misija – vadovaujantis pažangiausiomis ugdymo idėjomis ir geriausiomis mokslininko-praktiko rengimo tradicijomis, ugdyti rytdienos lyderius sveikatos psichologijoje, kurti naujas mokslo žinias, prisidėti prie pažangiausių psichologijos mokslo laimėjimų panaudojimo asmens ir visuomenės sveikatai bei gerovei, užtikrinti asmenybės dvasiniam tobulėjimui ir savirealizacijai palankią akademinę aplinką.
Katedros mokslininkai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus ir higienos normų projektus.
|
Studijų programos
Sveikatos psichologijos bakalauro programa
Tikslas – ugdyti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti, turinčius tvirtus mokslinių psichologijos žinių pagrindus ir gebančius juos profesionaliai taikyti asmens bei visuomenės sveikatos ir gerovės srityje.
Šia programa siekiama užtikrinti būtiną universalų pirmos pakopos psichologo pasirengimą ir išsamiai supažindinti studijuojančiuosius su sveikatos priežiūros sistemos veikla, asmens ir visuomenės sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo uždaviniais, poreikiais ir psichikos sveikatos specialistų vaidmeniu juos sprendžiant. Todėl ši specializuota plataus profilio programa ypač tinka studentams, kurie domisi sveikatos, elgesio ir ligų sąsajomis, sveikatos stiprinimu, sutrikimų prevencija bei gydymu ir tolesnes studijas bei karjerą norėtų sieti su sveikatos sritimi. Baigusiems sveikatos psichologijos studijų programą suteikiamas psichologo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Programos studijų planas 2021–2022 m. (study plan in English)
Klinikinės sveikatos psichologijos magistro programa
Tikslas – parengti sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos veiklos ypatumus išmanančius psichologijos profesionalus, gebančius dirbti įvairių specialybių komandose, moksliniais argumentais grįsti ir veiksmingai taikyti konkrečios sveikatos psichologijos veiklos sritims tinkamus metodus, vertinti savo veiklos veiksmingumą ir savarankiškai tobulėti.
Antroji psichologijos studijų pakopa leidžia psichologijos bakalauro studijas baigusiam asmeniui specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, taip pat įvaldyti sudėtingesnius tyrimų metodus ir įgyti įgūdžių, įgalinančių tęsti studijas doktorantūroje.
Nuo kituose universitetuose siūlomų antros pakopos LSMU Sveikatos psichologijos studijų programa skirsis tuo, kad šios programos absolventai, šalia plataus spektro sveikatos psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių, galės įgyti specialiųjų kompetencijų. Per pasirenkamuosius dalykus, praktiką ir mokslo tiriamąjį darbą, studijuojantieji galės specializuotis Neuropsichologijos, Onkopsichologijos, Reabilitacijos psichologijos, Vaiko ir šeimos psichologijos srityse. Šios siūlomos specializacijų sritys numatytos atsižvelgiant į aktualiausias Lietuvos visuomenės sveikatos problemas ir didėjantį psichologinių paslaugų poreikį šiose srityse. Aukštą teorinę ir praktinę specialiųjų kompetencijų suteikimo kokybę padės užtikrinti didelę darbo patirtį šiose srityse turinčių LSMU psichologų ir medikų dalyvavimas bei puiki praktinė bazė.
Programos studijų planas 2021–2022 m. (study plan in English)
|
Darbuotojai
prof. dr. Nida Žemaitienė Interesų sritys: Traumų ir krizių psichologija; Onkopsichologija; Savižudybių rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės. |
|
prof. dr. Dalia Antinienė Interesų sritys: Socialinės nuostatos; Emocinis intelektas; Socialinė kompetencija; Asmens tapatumas. |
|
prof. dr. Aušra Saudargienė Interesų sritys: Neuromokslai; Dirbtinis intelektas; Statistinė duomenų analizė. |
|
prof. dr. Kastytis Šmigelskas Interesų sritys: Mokslinių tyrimų metodologija; Vaikų ir jaunimo sveikata; Vyro psichologija; Skaitmeninės technologijos ir žmogaus gerovė; Asmenybė ir sveikata. |
|
doc. dr. Junona Silvija Almonaitienė Interesų sritys: Socialinė psichologija; Socialinė organizacijų, inovacijų ir kūrybiškumo psichologija; Psichologijos istorija ir filosofija; Emociniai reiškiniai. |
|
doc. dr. Aušra Griciūtė Interesų sritys: Psichikos sveikatą formuojančių asmenybės, kognityvinių, fizinio aktyvumo veiksnių kompleksinis vertinimas; Psichologinis konsultavimas ir įvertinimas. |
|
doc. dr. Aistė Pranckevičienė Interesų sritys: Neuropsichologija. |
|
doc. dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva Interesų sritys: Psichologinių veiksnių sąsajos su sveikata; Stresas ir jo įveika; Senėjimas. |
|
doc. dr. Giedrė Širvinskienė Interesų sritys: Motinystės, tėvystės, šeimos psichologija; Vaiko raida; Pozityvioji psichologija. |
|
lekt. dr. Gita Argustaitė-Zailskienė Interesų sritys: Seksualinė sveikata; Seksualinė ir romantinė elgsena; Krizių ir traumų psichologija. |
|
lekt. dr. Roza Joffė-Luinienė Interesų sritys: Emocinis intelektas; Stresas ir su juo susiję sveikatos ir gerovės veiksniai. |
|
lekt. dr. Jolita Jonynienė Interesų sritys: Šeimos psichologija; Pozityvios tėvystės įgūdžiai, jų stiprinimas ir poveikis vaikui; Asmenybės psichologija; Psichologinis konsultavimas (darbas su asmeniu ir grupėmis). |
|
lekt. dr. Benediktas Kaminskas Interesų sritys: Neuropsichologija. |
|
lekt. dr. Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė (motinystės atostogose)Interesų sritys: Vaikų socialinė kompetencija; Vaikų subrendimo mokyklai ypatumai; Vaikų prisitaikymo mokykloje ypatumai. |
|
lekt. dr. Raimonda Petrolienė Interesų sritys: Lėtinių ligų psichosocialiniai aspektai; Reabilitacija ir joje taikomų intervencijų veiksmingumo tyrimai; Su sveikata susijęs elgesys; Motyvuojantis pokalbis; Sveikatos priežiūros specialistų psichosocialinė gerovė. |
|
lekt. Irina Banienė, doktorantė Interesų sritys: Onkopsichologija; Lėtinės ligos psichosocialiniai aspektai; Klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai); Gydymo aplinka (pacientų ir artimųjų bei medicinos personalo bendravimas, medicinos personalo psichologinė ir socialinė gerovė, darbo komandoje ypatumai, psichologo darbas somatinėje klinikoje ir kt.). |
|
lekt. Milda Kukulskienė, doktorantė Interesų sritys: Kokybinių tyrimų metodologija; Nėštumo ir gimdymo psichologija; Motinystės, tėvystės, šeimos psichologija; Kūrybiškumo psichologija. |
|
lekt. Justė Lukoševičiūtė, doktorantė Interesų sritys: Paauglių psichikos sveikata ir sąsajos su gyvensena; Onkopsichologija; Mokslinių tyrimų metodologija. |
|
lekt. Ingrida Pilkionienė, doktorantė Interesų sritys: Vaikų ir paauglių psichikos sveikata (socialinis nerimas, nerimastingumas, depresiškumas); Pozityvūs vaikų auklėjimo būdai ir strategijos. |
|
lekt. Jolanta Žilinskienė, doktorantė Interesų sritys: Diabeto psichologija; Vaikų su specialiais poreikiais psichologija; Šeimos ir porų psichologija; Medicinos darbuotojų psichosocialinė gerovė; Gydytojo ir paciento santykis. |
|
lekt. Laura Digrytė-Šertvytienė |
|
lekt. Dovilė Genutytė-Katarskienė Interesų sritys: Grupių psichologija, Psichodinaminė grupių psichoterapija, Traumų ir krizių psichologija, Savižudybių prevencija. |
|
lekt. Linas Leonas Interesų sritys: Eksperimentinė ir kognityvioji psichologija; Evoliucinė psichologija ir biologiniai elgsenos pagrindai; Aukštojo mokslo didaktika ir mokymosi metodai. |
|
lekt. Aušra Norė Interesų sritys: Asmenybės bruožai ir teorijos; Vaikų ir paauglių psichologija; Šeimos psichologija; Klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai); Grupių teorija ir praktika; Priklausomybių psichologija; Savižalos elgsena; Šeimos teisiniai ginčai ir psichologija; Liudininko psichologija. |
|
lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė Interesų sritys: Kognityvioji psichologija; Eksperimentinė psichologija. |
|
asist. Jevgenij Razgulin, doktorantas Interesų sritys: Užsieniečių prisitaikymas naujoje aplinkoje ir kultūroje; Vaikų autizmo spektro sutrikimai. |
|
asist. Diana Gabrijolavičiūtė Interesų sritys: Kokybinių tyrimų metodologija; Nervų sistemos ligų psichologiniai aspektai; Psichologinis konsultavimas; Psichoterapija. |
|
asist. Rytis Misiukevičius Interesų sritys: Psichologijos istorija. |
|
asist. Vaida Šūmakarienė Interesų sritys: Psichologinis konsultavimas. |
|
Projektai
Projektas „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“. Tyrimo tikslas – giliau pažinti savižudybių rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes psichologinius sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Šiuo tikslu atliekama nusižudžiusių asmenų psichologinė autopsija, leidžianti atkurti ir identifikuoti veiksnius susijusius su savižudybe. Tyrimo protokole užrašyta informacija yra anoniminė, remiantis ja nebus įmanoma nustatyti nei tiriamojo, nei mirusiojo tapatybės. Sutikus dalyvauti tyrime, tiriamajam reikia susitikti su tyrėju vieną kartą. Interviu atliekamas žodžiu. Tyrimo apklausos metu siekiama ne tik aptarti artimojo savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę pagalbą bei informuoti apie pagalbos galimybes nusižudžiusių artimiesiems. Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Į tyrimą kviečiami asmenys, 1–3 metų laikotarpiu patyrę artimojo savižudybę. Asmenis, pageidaujančius dalyvauti tyrime, prašome susisiekti su Sveikatos psichologijos katedros administratore. |
|
Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ – tai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas. Jo tikslas – išplėtoti vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių prevencijos galimybes ir pagerinti pagalbos prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros. Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė, projektą finansuoja Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto veiklos atliekamos 2018–2022 m. |
|
HBSC – tai tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children), atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m. Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tyrimą vykdo LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Sveikatos psichologijos katedra. Pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje – prof. dr. Kastytis Šmigelskas. |
|
Įtraukusis ugdymas ankstyvojoje vaikystėje: vaikų elgesio valdymo modeliavimas Projektas “Įtraukusis ugdymas ankstyvojoje vaikystėje: vaikų elgesio valdymo modeliavimas” (Nr. S-DNR-20-3) yra pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) finansuojamas Europos Sąjungos ir vykdytas 2021 metais. Projekto tikslas - ištirti įtraukiojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ypatumus Lietuvoje ir plėsti paslaugas vaikams, turintiems emocijų, elgesio bei raidos sunkumų, parengti moksliškai pagrįstų intervencijų aprašus, rekomendacijas pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui. Projekto metu bus įvertintas dėmesio koncentracijos ugdymo bei emocinių ir socialinių kompetencijų gerinimo programų 3-6 metų amžiaus vaikams veiksmingumas. Projekto vadovė – doc. dr. Giedrė Širvinskienė. |
|
Babies born better – tai ilgalaikis tarptautinis projektas. Jo metu vykdoma moterų, gimdžiusių per pastaruosius 5 metus, apklausa ir analizuojamos jų patirtys ir nuomonės, susijusios su joms suteikta gimdymo priežiūra. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas Europoje ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse. Šiuo metu apklausa vykdoma 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų. Projekto koordinatorė Lietuvoje – doc. dr. Giedrė Širvinskienė. |
|
|
2022-06-20
Sveikatos vadybos katedra
LSMU visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas
Tel. (8 37) 327373; viet. 5053
Faksas: (8 37) 327325
Kabineto Nr. 206
Kontaktai
Ramunė Kalėdienė, prof., habil. dr.
Katedros vedėja
El.paštas: ramune.kalediene@lsmuni.lt
Tel. (8 37) 327354; viet. 5052
Kabineto Nr. 204
Raminta Bulvičienė
Studijų administratorė
El.paštas: raminta.bulviciene@lsmuni.lt
Tel. (8 37) 327373; viet. 5053
Kabineto Nr. 206
Apie katedrą
Katedroje medicinos, odontologijos, visuomenės sveikatos ir slaugos fakultetų studentai studijuoja socialinę mediciną, sveikatos priežiūros valdymą, kokybę, medicinos istoriją, teisės pagrindus, visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros organizavimą, sveikatos lyderystę, sveikatos priežiūros kokybės vadybą. Medicinos, odontologijos bei visuomenės sveikatos fakultetų užsienio studentams dėstoma ir anglų kalba. Katedroje periodiškai organizuojami kvalifikacijos tobulinimosi kursai sveikatos priežiūros administratoriams. Nuo 1997 m. veikia visuomenės sveikatos vadybos magistrantūra, kurios studijų programa parengta pagal TEMPUS projektą. Nuo 2000 m. spalio 1 d. katedroje pradėtos ištęstinės visuomenės sveikatos vadybos magistrantūros studijos.
Nuo 2011 m. sujungus Kauno medicinos universitetą su Lietuvos veterinarijos akademija ir įsteigus Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, veterinarijos ir gyvulininkystės technologijos fakultetų studentai katedroje studijuoja vadybą, rinkodarą ir teisės pagrindus.
Katedroje rengiami visuomenės sveikatos krypties doktorantai, recenzuojami moksliniai projektai, ataskaitos bei metodiniai darbai, oponuojamos disertacijos, teikiama konsultacinė pagalba sveikatos priežiūros valdymo bei organizavimo praktikams, atliekamas didelis ekspertinis darbas, dalyvaujant įvairių Lietuvos bei tarptautinių institucijų veikloje. Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja kartu su PSO rengiamų tarptautinių reprodukcinės sveikatos operacijų tyrimų mokymo kursų vykdyme.
Istorija
Katedra įkurta 1951 m. Iki 1953 m. jai vadovavo J. Parnarauskas (1904 – 1953). 1953 m. ši katedra sujungta su Higienos katedra. 1953-1956 m. katedrai vadovavo prof. J. Šopauskas (1900 – 1968). Nuo 1956 m. rugsėjo 1 d. Socialinės medicinos katedra dirbo savarankiškai. Iki 1960 m. jai vadovavo M. Zaikauskas (1924 – 1988), 1961-1977 m. – doc. S. Kindziulis. 1977 m. ji vėl buvo sujungta su Higienos katedra. 1977-1980 m. jungtinei katedrai vadovavo doc. J. Rauba, 1980-1986 m. doc. V. Obelenis (nuo 1991 m. - profesorius), o 1986-1991 m. – prof. J. Petrauskienė. 1991 m. rugsėjo mėn. Socialinės medicinos katedra vėl tapo savarankiška. Vedėja išrinkta prof. J. Petrauskienė. Nuo 2001 m. katedrai, pakeitusiai pavadinimą į Sveikatos vadybos, vadovauja prof. Ramunė Kalėdienė.
Studijos
|
Privalomiieji dalykai bakalaurams
|
Privalomieji dalykai magistrams |
Socialinė medicina | Visuomenės sveikata ir sveikatos priežiūra |
Socialinė medicina ir sveikatos priežiūros valdymas | Vadyba |
Socialinė medicina ir visuomenės sveikatos istorija | Lyderystė sveikatos priežiūroje |
Sveikatos priežiūros valdymas ir kokybė |
Mokslo tiriamasis darbas |
Sveikatos priežiūros valdymas ir medicinos teisė |
Sveikatos informacijos valdymas |
Odontologijos istorija ir teisė |
Sveikatos informacijos valdymas ir moksliniai tyrimai |
Medicininė teisė |
Pokyčių valdymas |
Socialinė ir šeimos teisė |
Sveikatos informacinės technologijos |
Bendrosios ir sveikatos teisės pagrindai |
Sveikatos teisė |
Mokslo tiriamojo darbo organizavimo pagrindai |
Visuomenės sveikata, sveikatos priežiūra ir sveikatos priežiūros organizavimo praktika |
Teisės pagrindai |
Visuomenės sveikata, sveikatos priežiūra ir sveikatos informacinės technologijos |
Vadyba |
Sveikatos priežiūros sistemos valdymas, teisė ir kokybė |
Rinkodara |
Sveikatos priežiūros vadyba ir rinkodara |
Visuomenės sveikatos pagrindai |
Vadyba sveikatos priežiūroje |
Darbo teisė |
|
Sveikatos teisė ir socialiniai aspektai |
|
Pasirenkamieji dalykai bakalaurams
|
Pasirenkamieji dalykai magistrams |
Medicinos istorija |
Žmogiškųjų išteklių vadyba |
Medicinos ir odontologijos istorija |
Paslaugų rinkodara |
Lyderiavimas visuomenės sveikatoje |
Europos Sąjungos teisė |
Sveikata globalizacijos kontekste |
Pacientų saugos vadyba ir rizikos valdymas |
Visuomenės sveikata |
Globalioji sveikata |
Vadybos ir teisės pagrindai |
Karjeros projektavimas ir valdymas |
Europos Sąjungos institucijos ir politika |
Verslo projektų rengimas ir valdymas |
Rinkodaros pagrindai |
Kaimo ekonominė-socialinė plėtra |
Verslininkystė |
|
Europos integracijos procesai |
Mokslinė veikla
Katedra dalyvauja mokslo programoje „Visuomenės sveikatos mokslai“. Vykdomos dvi temos: „Sveikatos ir gyvenimo kokybės netolygumai“ (vadovė – prof. habil. dr. R. Kalėdienė) ir „Sveikatos priežiūros valdymas ir veiklos analizė“ (vadovė – prof. dr. S. Sauliūnė). Katedros mokslininkai dalyvavo Lietuvos Valstybinėje mokslo programoje „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“ (1993 – 1999), mokslo praktinėse programose „Psichikos ligų profilaktika“ (1997 – 2000), „Gyvenimo kokybės gerinimas“ (2001 – 2004) ir Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje (2005-2009). Vykdyta nemažai tarptautinių mokslinių projektų: „Traumos Švedijoje, Estijoje ir Lietuvoje“ (2001-2005), „Europos šalių sveikatos netolygumų“ projekto EUROTHINE mirtingumo netolygumų tyrimo fragmentas (2004-2005), Karolinska instituto vadovaujamas projektas „Smurtas tarp senyvo amžiaus žmonių: tarptautinio paplitimo tyrimas“ (ABUEL, 2008-2010), Karalienės Marijos Londono universiteto „Geriausia sveikatos paslaugų praktika imigrantams Europoje“ (EUGATE, 2008-2010), „Europos miestų sveikatos rodiklių sistema – 2-ra dalis: miesto sveikatos stebėsena ir analizė sveikatos politikai“ (URHIS, 2009-2012), bendradarbiaujant su Roterdamo universitetu vykdomi tęstiniai sveikatos netolygumų tyrimai, kartu su partneriais vykdomas projektas „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas (NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001)“. Numatoma projekto vykdymo trukmė – 2014–2016 m.
Darbuotojų sąrašas:
Ramunė Kalėdienė, prof. habil. dr.
Lina Ašmenskaitė, lekt. dr.
Kristina Astromskė, asistentė
Liudmila Bagdonienė, prof. dr.
Gintautas Cibulskas, doc. dr.
Laurynas Dilys, asistentas
Rytė Giedrikaitė, lekt. dr.
Orina Ivanauskienė, asistentė
Vilma Jasiukaitienė, lektorė
Algis Junevičius, prof. dr.
Skirmantė Jurevičiūtė, asistentė
Dovilė Kačiulytė, asistentė, doktorantė
Vytenis Kalibatas, doc. dr.
Snieguolė Kaselienė, lekt. dr.
Arvydas Kriaučeliūnas, asistentas
Asta Lignugarienė, lekt. dr.
Loreta Marmienė, lekt. dr.
Olga Meščeriakova-Veliulienė, asistentė, kompiuterių operatorė
Laura Miščikienė, asistentė
Skirmantė Sauliūnė, prof. dr.
Kristina Selli, asistentė
Vytautas Skvernys, lekt.
Mindaugas Stankūnas, prof. dr.
Jurgita Vladičkienė, lekt. dr.